Šildymo vamzdžių montavimui patalpos oro temperatūra: grindinis ar radiatorinis šildymas?

Renkantis šildymo sistemą namui, dažnai kyla klausimas: kas geriau - grindinis šildymas ar radiatoriai? Ypač svarbu tai, jei name bus sumontuotas decentralizuotas patalpų vėdinimas su rekuperacine sistema. Šiame straipsnyje aptarsime grindinio ir radiatorinio šildymo privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į patalpų oro temperatūrą ir kitus svarbius aspektus.

Grindinio šildymo privalumai

Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos galutinis vartotojas - komforto lygis, užtikrinamas šiuo šildymo būdu. Šiltam orui cirkuliuojant vamzdžių kontūrais, šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote, kur įrengta sistema. Net „šaltomis“ medžiagomis padengtomis grindimis (pavyzdžiui, akmeninėmis plytelėmis ar plokštėmis) yra jauku vaikščioti basomis kojomis. Grindinis šildymas užtikrina optimalų komfortą - šilčiausiai apačioje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, žmogaus galvos lygyje žemiausia. Tai pasiekiama, kai kojos yra keliais laipsniais šiltesnėje aplinkoje negu galva.

Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam, kitaip nei įrengus sistemas su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Šiluma skleidžiama daugiausia kaip spinduliuotė, todėl komforto sąlygų pasiekiama oro temperatūrai esant 2 °C žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas. Tokių rezultatų galima pasiekti tik įrengus grindinio šildymo sistemą. Todėl gerokai sumažėja energijos išlaidos - paprastai daugiau negu 20% gyvenamosiose patalpose, o didesniuose pastatuose, pavyzdžiui, gamyklose ar sandėliuose, neretai sutaupoma iki 50% išlaidų.

Kadangi grindiniam šildymui nereikalingi radiatoriai, maksimaliai padidėja naudingas patalpos plotas, patobulėja interjeras, nekyla problemų, siejamų su papildoma apdaila, lengviau suplanuoti patalpą. Yra ir papildomų privalumų. Patalpoje nėra kaistančių radiatorių, kurie gali kenkti senyvo ar labai jauno amžiaus žmonėms. Grindinio šildymo įrangos skleidžiama šiluma plinta daugiausia ne konvekcijos, o spinduliavimo būdu, todėl patalpoje mažesnė dulkių cirkuliacija. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma. Šiltos grindys taip pat padeda vonios kambariuose ir dušinėse palaikyti sausesnį orą. Namų savininkų ir (arba) gyventojų išlaidos mažėja dar ir dėl to, kad netenka dažyti radiatorių ir apdailinti už jų esančias sienų dalis.

Grindinio šildymo sistemos sudaromas šilumos gradientas sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma koncentruojama „gyvenamajame lygyje“, o ne eikvojama lubų zonos šildymui, kaip, kad būtų su radiatoriais.

Grindinio šildymo privalumai:

• Energetiškai efektyvi „nematoma“ šiluma - mažesnės eksploatacijos išlaidos palyginti su šildymo radiatoriais sistemomis.
• Tolygi šiluma - geras pasiskirstymas visoje patalpoje.
• Didesnis komfortiškumas - vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam žmogaus komforto požiūriu.
• Jokių šaltų grindų - akmeninės ir keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos.
• Geras suderinamumas su kondensaciniais vandens šildytuvais - grindiniam šildymui reikalinga mažesnė vandens temperatūra nei sistemoms su radiatoriais.
• Idealiai tinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui - jokių apribojimų išnaudojant patalpos erdvę ir išdėstant baldus.
• Švara patalpoje - nereikia valyti dulkių už radiatorių.
• Saugu vaikams, senyviems ir neįgaliems - jokių karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti.
• Mažas alerginis poveikis - mažiau dulkių pernešama konvekciniais oro srautais, grindinis šildymas neleidžia kauptis dulkėms grindų dangoje.
• Mažiau priežiūros darbų - nereikia apdailinti ir atnaujinti radiatorius.
• Jokių dėmių ant sienų - dėl konvekcinių oro srautų virš radiatorių ant sienų dažnai atsiranda dėmių.
• Betriukšmis veikimas - nėra jokio vandens tekėjimo radiatoriais sukeliamo triukšmo.
• Idealiai tinka patalpoms su aukštomis lubomis - šiluma palaikoma žmogaus veiklos aukštyje.

Grindinio šildymo trūkumai

Tačiau tikrovė atrodo šiek tiek kitaip:dėl nemokėjimo ar nežinojimo, o kartais ir sąmoningai ignoruojant reikalavimus, įrengtos šildomos grindys prastai šyla, grindų danga suskyla, atsiranda sveikatos problemų ir pan. Dalinai tokią padėtį galima pateisinti tuo, kad šio tipo šildymas atkeliavo į Lietuvą kartu su naujomis vakarietiškomis šildymo technologijomis.

Šildant patalpas grindų skleidžiama šiluma pasiekiamos labai geros komforto sąlygos - kojos šyla, o galva neperkaista, tačiau tai yra vienas iš brangiasnių šildymo būdų pagal įrengimo kainą. Ėmus „specialistams“ Lietuvoje tobulinti ir piginti šį šildymo būdą, tokio tobulinimo ir atpiginimo rezultatų ilgai laukti nereikėjo.

Tačiau būtina paminėti, kad šildomos grindys sumažins santykinį patalpos drėgnumą, oras bus sausesnis. Jei patalpose esantis oras yra per sausas (mažiau nei 30 proc.), galite pradėti justi gerklės, akių gleivinės, veido ar rankų odos džiūvimą, patirti diskomfortą, gali kilti kitokių sutrikimų. Tačiau bėdų dėl sveikatos neturėtų iškilti, jei grindys bus įrengtos vonios kambaryje, prie pirties įėjimo, virtuvėje ar prieškambaryje.

Grindų šildymas ir grindinis šildymas: skirtumai

Reikėtų atskirti dvi sąvokas: grindų šildymas ir grindinis šildymas. Grindų šildymas, užsienyje dar vadinamas „komfortinėmis grindimis“. Pačios grindys šildomos tik tiek, kad jos būtų maloniai šiltos. Šiuo atveju į patalpą patenkančios šilumos kiekis minimalus. Grindinis šildymas - kai grindys įšyla tiek, kad gali sušildyti ir patalpos orą, tai yra atlikti patalpų šildymo funkciją. Literatūroje lietuvių kalba daugiausia naudojama sąvoka grindų šildymas, o kalbama apie grindinį šildymą. Šiai naudojamai formai pritaria ir kalbininkai. Bet juk nesistebime išgirdę: radiatorinis, panelinis, centrinis, orinis šildymas. Toliau naudosime abi sąvokas: grindų ir grindinis šildymas.

Šildymo būdai

Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.

Šiluminis - techninis skaičiavimas

Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Tai du pagrindiniai parametrai, apsprendžiantys grindų paviršiaus temperatūrą ir grindų įšilimo tolygumą. Vandens temperatūra vamzdeliuose gali svyruoti 35-55°C ribose, atstumas tarp vamzdelių - 10-30 cm. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Tokiu būdu išvengiama šalto oro srovių, krintančių nuo įstiklintų paviršių, įtakos visam patalpos temperatūrų pasiskirstymui. Neįrengus tokio ruožo, galimi nemalonūs pojūčiai, jausis šalto oro srovės prie grindų.

Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Jei sluoksnis bus per plonas, vamzdelių paklojimo vietose betonas perkais: susidarys "karšti" ruožai grindų paviršiuje. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio - apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę.

Kaip minėjome, įšilusi betono masė sušildo patalpos orą, tačiau dalis šilumos gali patekti į apačioje esančią patalpą. Tai daugeliu atvejų yra nepageidautina, todėl grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio klojama šilumos izoliacija. Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad būtų sumažintas šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą.

Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2-3,5 cm, jei naudojamas polistirolas. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W.

Temperatūrinės siūlės

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Taip pat besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojamos pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm.

Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos, betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele. Didesnė problema yra temperatūrinių siūlių įrengimas skersai patalpos.

Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1.

Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad jei skersai patalpos yra įrengta viena ar keletas temperatūrinių siūlų, jų vieta ir forma turi būti atkartotos ir grindų dangoje. Praktikoje grindų dangai galima naudoti visas medžiagas, kurioms dangos gamintojas suteikia specialų ženklą nurodantį, kad danga tinkama taikyti šildomoms grindims.

Mišrios šildymo sistemos

Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C.

Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį.

Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą.

Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.

Norimos kambario temperatūros palaikymas

Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tuo tikslu ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūra. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną.

Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galima užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik vienai parai, bet ir visai savaitei. Jei būnate darbe ar išvykstate savaitgaliui, patartina pažeminti patalpos temperatūrą.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Opia problema iki šiol išlieka teisingas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Teisinga darbų eiga būtų sekanti: baigus grindų betonavimo darbus, grindys pradedamos šildyti ne anksčiau nei po 21 dienos, į grindinio šildymo sistemą tiekiant 25 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra turi būti pakeliama ne daugiau 5 °C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to atvirkštine tvarka žeminama iki pradinės.

Įrenginėjant šildomas grindis reikia žiūrėti, kad betoninis pagrindas, ant kurio klojamos grindys, būtų ne tik sukietėjęs, bet ir visiškai išdžiūvęs, antraip džiūdamas jis skeldės ir gadins grindų dangą. Nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Ji turi gerai praleisti šilumą, o įšilusi neturėtų skleisti jokių nuodingų medžiagų.

Grindys įšyla ir atvėsta labai lėtai, todėl šildant didesnį plotą būtina jį padalinti į mažesnes zonas, kurių temperatūrą būtų galima reguliuoti atskirai. Nors šilumos reguliavimo prietaisai ir automatika kainuoja nepigiai, tačiau taupyti šioje vietoje tikrai nevertėtų.

Radiatorinis šildymas

Pas jus radiatoriuose greičiausiai bus numatyta nominali temperatūra 70 °C, o grindyse 40 °C. Talpa užšildoma maksimume iki 90 °C. Todėl temperatūrai kritus iki 60 °C radiatoriais šildomos patalpos pradės vėsti, o grindinis dar puikiai šildys ir šildys. Aišku galima susidėti talpesnius radiatorius. Bet tai išbrangins radiatorinę sistemą.

Šildant patalpas radiatoriais, aukščiausia temperatūra būna prie lubų, o kojos tuo metu šąla. Taip neatsitiks įrengus šildomas grindis.

Patalpos oro temperatūra montuojant

Betonuojant temperatūra patalpų viduje neturi viršyti 25 °C. Betonavimo metu neleistina šildyti klojamo betono, nes gali atsirasti įtrūkimų ar kitokių defektų. Betono keitėjimo metu, kelias paras po išbetonavimo, betono paviršius turi būti drėkinamas.

Grindų dangos pasirinkimas

Grindų dangoms galima naudoti medžiagas, kurios turi gamintojo ženklą, nurodantį, kad danga yra tinkama šildomoms grindims. Pasirinkta danga neturėtų skleisti jokių žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Viršuje esanti grindų danga lemia šilumos perdavimo į patalpą intensyvumą. Plytelės, marmuras, akmuo ir kitos didelį tankį turinčios dangos šilumą praleidžia geriausiai. Kiliminės dangos šį procesą stabdo. Dengiant medine grindų danga, reikia turėti omenyje tai, kad džiūdama mediena traukiasi, todėl gali susidaryti plyšiai. Taigi parketas turi būti 8-10 proc. drėgnumo.

Šildomų grindų temperatūra

Šildomų grindų temperatūra labai priklauso nuo įvairios daugybės veiksnių. Pirmiausia - kokios energetinės klasės namas. Nuo to priklauso jo bendri šilumos nuostoliai, kuriuos turės padengti grindinis šildymas. Kiekvienai patalpai tie nuostoliai yra skirtingi ir nėra tiesiogiai susiję su grindų šildomu plotu. Lygiai taip pat turime žinoti, kokią oro temperatūrą patalpose norėsite palaikyti, ar tai bus +20, ar +22 laipsniai. Kokia temperatūra vonios patalpoje - gal +24 laipsniai? Nuo to priklauso grindų paviršiaus temperatūra. Ji paprastai turi būti 2-9 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą.

Grindų paviršiaus temperatūra keičiasi, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Kuo lauke šalčiau, tuo grindų paviršius turi būti šiltesnis. Maksimali leistina pagal normas grindų paviršiaus temperatūra gyvenamosiose patalpose negali viršyti + 29 laipsnių, o vonių ir pan. + 33 laipsnių. Kiekvienoje patalpoje, priklausomai nuo grindų ploto išskiriamo šilumos galingumo ir patalpos šilumos nuostolių santykio (kuris kiekvienai patalpai yra skirtingas), grindų paviršiaus temperatūra taip pat turėtų būti skirtinga, jeigu mes norime pasiekti vienodą ir tą pačią oro temperatūrą.

Dabar pažiūrėkime, kaip pasiekiama grindų paviršiaus temperatūra. Grindų danga yra paklota ant 6-7 cm storio betono sluoksnio, kuriame išvedžioti šildomo vandens vamzdeliai. Savaime suprantama, kad vandens temperatūra vamzdeliuose turės būti didesnė, nei grindų paviršiaus temperatūra. Šiaip skaičiuojama, kad idealiu atveju maksimali tiekiamo vandens temperatūra neturėtų viršyti + 35 laipsnių. Tačiau, priklausomai nuo aukščiau išvardintų sąlygų jos gali neužtekti. Taigi, maksimali leistina vandens temperatūra grindiniame šildyme negali viršyti + 50 - + 55 laipsnių.

Ši vandens temperatūra taip pat priklauso nuo atstumo tarp vamzdelių. Nuo šio atstumo priklauso šildomų grindų paviršiaus temperatūra ir galingumas. Kadangi tiekiame vienodą vandens temperatūrą į visus žiedus visoms patalpoms ir norime, kad oro temperatūra būtų maždaug vienoda, tai, įvertinant, kad kiekvienai patalpai yra vis kitoks šildymo galios ir šilumos nuostolių santykis, tai atstumas tarp vamzdelių kiekvienoje patalpoje dažniausiai turi būti skirtingas. Ir yra klaida, kai vamzdeliai išvedžiojami visose patalpose vienodais atstumais. Tada turite tiekti aukščiausią vandens temperatūrą pagal šalčiausią patalpą, o kitoms patalpoms su termostatais pridarinėti šilumnešio srautą, kad grindys būtų vėsesnės. Tokiu būdu praleidžiate progą sutaupyti. Ypač tai svarbu ir jaučiama patalpose, kuriose norisi aukštesnės oro temperatūros (voniose ir pan.). ten vamzdelių tankis turi būti pats didžiausias. Paprastai tankiausiai vamzdeliai klojami kas 10 cm, o rečiausiai - kas 30 cm. Dažniausias atstumas tarp vamzdelių būna 20 cm, tačiau tai nėra taisyklė. Kuo rečiau pakloti vamzdeliai, tuo turėtų būti aukštesnė vandens temperatūra. Ir kuo tankiau pakloti vamzdeliai, tuo užtektų žemesnės vandens temperatūros.

Taigi, kai žinosite visas aukščiau išvardintas sąlygas, tai galėsite žinoti ir kokia turi būti Jūsų šildomų grindų temperatūra.

Šildomų grindų montavimo reikalavimai

Yra paruošti nurodymai, kuriuose mūsų manymu sudėti visi pagrindiniai reikalavimai šildomų grindų montavimui ir paleidimui į eksploataciją. Nurodymai pateikti toliau lentelių forma. Pirmasis šildomų grindų elementas - šilumos izoliacija. Šiuo metu plačiausią pritaikymą įgavo polistirolas. Kiek rečiau, dėl sąlyginai didelės kainos yra naudojama akmens vata. Šilumos izoliacija montuojama atskirais lakštais. Lakštų sujungimo vietas būtina sandariai uždengti, kad betonas per plyšius nepatektų po izoliacija ir į lakštų sujungimus.

Kadangi šildomoms grindims naudojamas didelis vamzdžio kiekis, jis turi būti sutalpintas tolygiai visu grindų plotu (išskyrus 1 m zoną prie sienų su dideliais įstiklintais paviršiais), tam būtina fiksuoti vamzdžio padėtį. Tam naudojama keletas vamzdžio tvirtinimo būdų. Du iš jų, jau užleidžiantys savo pozicijas progresyvesniam tvirtinimo būdui, tai vamzdžio tvirtinimas prie izoliacijos smeigių pagalba arba vamzdžio pririšimas prie armatūros tinklo, klojamo ant izoliacijos.

Tačiau greitas ir patikimas montavimo būdas yra, kai naudojama speciali šilumos izoliacija, tuo pačiu atliekanti montavimo plokštės funkciją. Plokštė ypatinga tuo, kad turi specialios formos į viršų nukreiptus išsikišimus, kurie ir atlieka vamzdžių fiksatoriaus funkciją. Belieka tik įstatyti vamzdį į fiksatorių ir darbas baigtas. Pati izoliacinė medžiaga iš viršaus padengta drėgmės nepraleidžiančia plėvele, o plokštės figūriniai kraštai leidžia sandariai sujungti plokštes tarpusavyje. Plokštės apačioje esantys nedideli iškilimai neleidžia plokštei visu plotu liestis su perdanga, tokiu būdu plokštė dar atlieka ir triukšmo izoliacijos funkciją.

Kitas etapas - temperatūrinės siūlės. Ypač didelė problema praktikoje pasirodė skersai patalpos montuojama siūlė. Gal būt svarbu ne pačios siūlės montavimas, kurį rasite metodikos lentelėse, o siūlės išsaugojimas betonavimo metu. Patartina siūlę pradžioje sutvirtinti rankiniu būdu dedant betoną iš abiejų pusių ir tik po to pradėti betonuoti visą grindų plotą.

Virš betono suklojus pasirinktą dangą, prasideda pats atsakingiausias etapas - sistemos eksploatacijos pradžia. Šio etapo pagrindinis reikalavimas - neskubėti! Šiame etape teko matyti per skubėjimą pridaryto broko - grindys suskilo. Skubėjimas yra suprantamas - norima greičiau priduoti darbą, tačiau tai yra nepateisinama, nes nesilaikoma technologijos. Mūsų paruoštoje metodikoje šis etapas aprašomas ypač detaliai.

Atminkite: šildomos grindys yra paruoštos eksploatacijai tik įvykdžius abu reikalavimų etapus - iškaitinimą ir aušinimą. Ir tik pradėjus eksploatuoti šildomas grindis išaiškės klaidos, kurios buvo padarytos gal būt projektuojant, o gal būt montuojant, ar įvedant į eksploataciją.

Grindų šildymo planavimo pagrindai (pagal EN 1264 ir EN 15377):

Nepriklausomai nuo to kokia vėdinimo sistema sumontuota, komforto atžvilgiu geresnė yra grindinė šildymo sistema, taip ir ekonomiškumo atžvilgiu, jeigu montuojama mišri šildymo sistema grindinė - radiatorinė.

tags: #sildymui #vamzdziu #montavimui #patalpos #oro #temperatura