Renkantis šildymo sprendimą darbo patalpoms, svarbu atsižvelgti į įvairius krosnių tipus, jų privalumus ir trūkumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius krosnių tipus, jų ypatumus ir pritaikymą skirtingiems poreikiams.
Populiariausi krosnelių tipai
- Ketinės ir plieninės krosnelės: Tai vieni iš populiariausių pasirinkimų dėl savo ilgaamžiškumo ir efektyvumo.
- Krosnelės su keramikos apdaila: Šiuo metu sparčiai populiarėja „Romotop“ ir „Nordica“ gamintojų krosnelės su keramikos apdaila, kurios ne tik šildo, bet ir puošia interjerą.
Krosnelių tipai pagal kurą ir funkcionalumą:
Nepriklausomai nuo pagaminimo medžiagos, krosnelės gali būti:
- Kūrenamos malkomis arba granulėmis.
- Su virykle arba kaitlente.
- Su vandens kontūru (šilumokaičiu).
Pradedančiųjų vadovas apie virykles [Pirkimo vadovas] 2023 m.
Granulinės krosnelės
Populiariausios granulinės krosnelės yra „Jotul“ ir „Lincar“ gamintojų. Granulinės krosnelės gali palaikyti nustatytą temperatūrą ilgesnį laiką - parą ar ilgiau (priklausomai nuo granulių talpos dydžio).
Krosnelės su virykle
Krosnelės su virykle - tai taip pat įprastinės krosnelės tik su galimybe gaminti maistą. Sode ar sodyboje aktualus ir maisto ruošimas, todėl rinkitės krosnelę su kaitlente - tai puiki galimybė ruošti maistą nešvaistant šilumos į aplinką.
Krosnelės su šilumokaičiu
Įprastinio katilo funkciją puikiai atlieka krosnelės su šilumokaičiu. Jei ketinate šildyti kelis kambarius, jums prireiks krosnelės su ortakiais, o jei aktualus ir vandens pašildymas - su vandens kontūru ir su šilumokaičiu. Namų šeimininkai gali mėgautis degančios ugnies vaizdu ir jaukia šiluma.
Plytinės krosnys
Populiariausios - plytinės krosnys. Jas paprasta įrengti, lengva jomis naudotis. Tačiau vien pavadinimo nepakaks, juk jų daugybė. Plytinė krosnis, projektuojama išimtinai gyvenamųjų patalpų šildymui, vadinasi šildymo krosnimi. Jų yra du tipai: ne itin didelio kaitrumo (iki 60 laipsnių karščio) ir didesnio kaitrumo (iki 80 laipsnių).
Šildymo ypatumai priklauso nuo konstrukcijos, nuo sienelių storio, nuo kūryklos dydžio. Puikus pavyzdys - olandiška krosnis. Ji - kompaktiškų metmenų, ilgaamžiškos konstrukcijos. Galbūt tai patikimiausias ir patogiausias variantas šildyti užmiesčio sodybą.
Virimo krosnys
Toks plytinės krosnies variantas puikiai tinka virtuvei ar vieno kambario nameliui, jei reikia gaminti. Tokias krosnis dar vadina virtuvės židiniu. Virimo krosnis būna kompaktiškų matmenų, virtuvės krosnies formos. Ant jos galima greitai pagaminti pietus, o krosnies skleidžiamos šilumos pakaks trumpam sušildyti nedidelį kambarį. Ir vis tik tai ne itin patogus šildymo variantas - tokia krosnis greitai atvėsta, naudosite ją tik valgio gaminimui.
Mišrios krosnys
Sodybą norisi ir greitai apšildyti, ir greitai pasigaminti valgyti. Patogiausia, kad šiuos abu poreikius galima patenkinti vienu žingsniu, čia jums pravers mišri krosnis. Tokia krosnis ir šildo, ir ant jos galima gaminti valgyti. Variantų daug. Vadinamoji rusiška krosnis patogi, atlieka kelias funkcijas: šildo, joje galima gaminti valgį, ant viršutinės dalies galima džiovinti grybus, obuolius ir kitus produktus žiemai. Yra šiuolaikiškesnių krosnių su įmūryta ertme gaminti valgį, su orkaitės spinta ir netgi niša džiovinti malkas.
Kuro tipai
Šildymo krosnelės našumas daugiausia priklauso nuo jos vietos name ir galios, taip pat nuo šilumos kiekio (m3) ir namo izoliacijos lygio. Yra įvairių tipų šildymo krosnių, kai kurios priklauso nuo degiųjų medžiagų, kurios maitina šilumą. Kuro pasirinkimas turi įtakos įrenginio veikimui, nesvarbu, ar tai būtų anglis, dujos, mediena ar granulės. Kita vertus, dujos ir elektra yra labai paprasti naudoti, tačiau neturi tokio pat šildymo komforto kaip medienos modeliai - tačiau kiekvienos rūšies malkų kokybė yra labai svarbi.
- Mediena: Šis tradicinis šildymo katilas veikia su medinėmis malkomis. Mediena yra dvigubai pigesnė nei elektra, todėl tai yra pigiausias energijos šaltinis. Kietmedžiai (t. y.
- Granulės: Panašiai kaip tradicinėse malkinėse krosnyse, granulinėje krosnyje naudojamas medienos kuras granulių pavidalu. Granulinės krosnys turi pakrovimo sistemą ir automatinį paskirstymą, todėl krosnelė gali veikti visiškai autonomiškai nuo 1 iki 4 dienų su reguliuojamu šilumos išmetimu. Reikalauja mažai priežiūros ir yra labai švarus.
- Daugiakuras: Kombinuota krosnelė, taip pat žinoma kaip kelių kuro tipų krosnis, priima kelis energijos šaltinius, dažniausiai medieną ir granules. Šio tipo krosnims gali būti naudinga dienos metu naudoti medieną, kur užtikrina greitą įkaitinimą ir aukštą efektyvumą, o naktį - granules, kad šildymas būtų pastovus. Kai kurios mišrios krosnys gali automatiškai persijungti iš vienos į kitą, taip pat ir degimo metu. Jei krosnelės veikimas granulėmis priklauso nuo elektros energijos, dingus elektrai, ji gali būti naudojama malkų deginimo režimu.
Židiniai
Renesanso laikotarpiu židinį imta naudoti ne tik patalpoms šildyti, bet ir interjerui puošti. Gotikos ir baroko interjeruose židinys tapo vienu svarbiausių interjero elementų. Jo puošyboje vyravo skulptūros dekoras ir architektūros elementai. Šiandien židiniai vis labiau populiarėja. Tai lemia kelios priežastys. Pagrindinės iš jų: patogaus patalpų šildymo būdo ieškojimas, namų jaukumo siekimas, patrauklumo ir funkcionalumo derinimas. Bet kol kas vyrauja nuomonė, kad židinį pastatyti yra itin sunku. Tačiau jį pastatyti tikrai nesunkiau nei krosnį, priešingai, net lengviau.
Židinių tipai
Šiandien yra kelių tipų židinių:
- Uždari židiniai: Jie dažniausiai būna įrengti sienose ir turi uždarą kaminą.
- Pusiau uždari židiniai: Šie židiniai nesujungti su sienos konstrukcija. Kaminas gali būti įrengtas tiek šalia sienos, tiek pačioje sienoje. Šis židinys užima daugiau vietos, tačiau jį galima įrengti tiek naujame, dar tik statomame, tiek jau pastatytame name.
- Atviri židiniai: Jie statomi patalpos viduryje. Tai židiniai su didele siaurėjančia pakura, kuri dažniausiai būna sumūryta iš ugniai atsparių plytų. Jie pasižymi itin dideliu estetiškumu bei dekoratyvumu. Padaryti labai paprastai, bet itin efektyvūs. Šiluma tolygiai sklinda į visas patalpos puses. Tačiau reikia imtis papildomų priešgaisrinių apsaugos veiksmų. Jei židinys atviras, patartina jį montuoti 35-50 cm nuo grindų. Ant jo grandinėmis ar paprastai primontuojamas kaminas.
- Židinys, sujungtas su krosnimi: Krosnis - efektyvus patalpos šildymo įrenginys. Akmenys greitai įkaista ir puošia interjerą. Krosnis turi atskirą kaminą. Prie jos primontuojamas židinys su bendru arba atskiru kaminu. Jie įrengiami ant pamato.
- Kampinis kaminas: Šis variantas ne itin populiarus, nes montuojant jame lieka daug nepanaudotos erdvės.
Šildymo būdai
- Tiesiogiai nuo ugnies kaitros: Tokiu būdu šildomos tik greta židinio esančios patalpos. Židinio efektyvumas labai mažas - iki 15-20%, be to, trumpas vienos įkrovos malkų degimo laikas.
- Nuo šilumos kaupiklių: Šis būdas yra populiaresnis ir efektyvesnis.
Krosnelių montavimas
Krosnelės montavimas yra paprastesnis nei malkinio židinio, tačiau reikalauja specialių žinių. Pajungimas į sienelę, atstumas nuo sienos ir kiti aspektai yra svarbūs saugumui ir gaisro prevencijai. Dėl to geriausia krosnelės pajungimą patikėti profesionalams.
Namams24.lt parduotuvė ne tik parduoda norvegiškas, čekiškas ir kitų gamintojų krosneles, bet ir siūlo jų įrengimo paslaugas.
Modernaus dizaino krosnelių gamintojai yra „Nibe“ („Contura“), „Scan“, „Aduro“, „Kratki“, „Invicta“. Parduotuvės asortimentą sudaro norvegiškos, skandinaviškos, vokiškos, daniškos, itališkos, lenkiškos, lietuviškos, čekiškos krosnelės židiniai.
Krosnininko amatas
Krosnininko amatas - įdomus ir patrauklus net jaunimui. Esame Lukas ir Marius, krosnininkų kolektyvas iš Vilniaus. Abiejų gyvenimuose taip jau susiklostė, kad turėjome krosnininkus savo šeimos rate. Marius pirmąsias krosnininkystės pamokas gavo, kai pradėjo dirbti su savo dėde.
Vėliau, nusprendęs šiuo keliu eiti toliau, 2010 metais baigė kursus ir tobulino savo įgūdžius su kitais meistrais, dalyvavo Kuzne - covo seminaruose ir daug dirbo. Mano senelis buvo krosnininkas, deja, nespėjau užaugti ir gyvai su juo prisiliesti prie krosnių statybos, tad teko tenkintis kursais, kuriuos baigiau 2013 metais.
Taigi Marius šį amatą puoselėja jau daugiau kaip 11 metų, o aš - 7-erius. Susipažinome, galima sakyti, atsitiktinai, kai prieš 7 metus, baigęs krosnininko specialybės kursus, paskambinau Mariui. Kadangi baigti 3 mėnesių kursai nebuvo nei labai informatyvūs, nei naudingi praktiškai, supratau, kad ne itin daug ir žinau apie krosnis.
Todėl po mokslų iškart ieškojau meistro, su kuriuo galėčiau dirbti, pagilinti žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Taip ir susipažinome, tapau jo pameistriu, Vienas iš meistrų įrengtų masyvių lauko krosnių kompleksų.bėgant metams, vis labiau tobulėjau, drauge stiprėjo ir mudviejų draugystė, kol nejučiomis supratome, kad dviese dirbti yra ne tik lengviau, smagiau, bet ir naudingiau, nes padarai daugiau ir greičiau, kas dažniausiai yra labai paranku užsakovui.
Abu baigėme Jeruzalės mokymo centro organizuojamą krosnininkystės programą. Marius vėliau gilino žinias Kuznecovo seminaruose, ten susipažino su kitais krosnininkais, kurie jau seniau dirbo su šia sistema, tad mokėsi iš jų. Aš taip pat po mokslų gaudžiau mokytojus, teko padirbėti su skirtingais krosnininkais, bet labiausiai sulipome ir daugiausia darbų nudirbome su Mariumi.
Nors abiem teko epizodiškai padirbėti įvairiose srityse, esame spėję pasimokyti ir aukštosiose mokyklose. Marius turi socialinės pedagogikos išsilavinimą, o aš esu baigęs kultūrinės veiklos vadybos studijas. Dirbame visoje Lietuvoje - nėra tiek daug lokalių užsakymų, kad būtų galima išskirti vyraujantį regioną.
Marius sako, kad jam patinka statyti istoriškai unikalų statinį, kuris yra nepriklausomas nei nuo istorijos vingių, nei yra ar bus jų nulemiamas ar keičiamas. Be to, krosnių visada reikės, taigi galima teigti, kad visada bus darbo. Aš džiaugiuosi, kad darbas yra ganėtinai įdomus, unikalus, kūrybingas ir, svarbiausia, naudingas žmogui. Geras jausmas, kai žmogus kreipiasi į tave su viltimi, kad jam sukursi unikalią, rankomis nučiupinėtą namų širdį.
Galima sakyti, kad abu mus tai ir suvedė, - norime dalytis savo atsidavimu šiam darbui, per kurį sukuriame sveiką, gražų ir ilgaamžį šilumos šaltinį. Kitas mums svarbus dalykas - kad po atlikto darbo matome užsakovų džiaugsmą, laimę ir dėkingumą. Tai įkvepia tolimesniam darbui, kuris vis dėlto yra gana sunkus.
Dažniausiai statome naujas krosnis. Net ir tada, kai žmogus kreipiasi dėl krosnies remonto, šis beveik visada baigiasi perstatymu, tad galima teigti, kad visada statome naujas. Vienintelis dalykas, kurio kartais tenka neperstatyti, - tai šildoma sienelė, o viryklę prie jos, kaip taisyklė, perstatyti būtina.
Krosnių perstatymas ir papildymas yra ganėtinai komplikuotas, nes perstatoma krosnis jau turi savo pamato ribas, tad jei būtų norima kažkuo papildyti, reikėtų plėsti pamatą. Kiekviena sena krosnis yra „sena istorija“. Visos krosnys, mūsų manymu, pirmiausia pasakoja jas stačiusių meistrų istorijas.
Kadangi anksčiau nebuvo tiek daug medžiagų, skirtų būtent krosnies statybai, be to, buvo ir ne tiek daug žinių, kaip jas statyti, sena krosnis yra dažniausiai reto gero krosnininko palikimas. O mes paprastai randame jau remontuotas senas krosnis, kadangi vienas kažkaip pastatė, kitas atėjo, kaip mokėjo paremontavo. Nors didžiausia senų krosnių liga slypi jų viduje. Todėl kiekvienos senos krosnies restauracija dažniausiai virsta perstatymu, nes išorinis remontas neišsprendžia esminių problemų.
Naujai perstatomai krosniai dažniausiai netinka seni kokliai. Yra keli niuansai: jei jau nusprendžiama perstatyti krosnį iš senų koklių, jie turėtų būti glazūruoti ir gerai išlikę. Paprastus koklius saugoti nėra reikalo, jie nedaug kainuoja, o jų paruošimas perstatymui kainuoja daugiau nei pusę jų kainos. Žinoma, ir glazūruoti kokliai ne visada būna gerai išsaugoti, kartais net neatrodo estetiškai.
Kadangi kokliai yra grožio ir prabangos dalykas, perstatyti naujai iš sveikų, bet jau estetinį vaizdą praradusių koklių nėra prasmės - rezultatas nebus labai įspūdingas. Bet jei žmogus nori išsaugoti senuosius ir nepirkti naujų - statome ir iš senų. Perstatymas nuo naujo statymo paprastai skiriasi tik tuo, kad kainuoja brangiau: perstatant reikia ir ardyti, ir išsaugoti, ir išvalyti visus koklius (nes plytinių senų nelabai yra). Kainų skirtumas gali svyruoti tarp 200-500 Eur.
Be statybų, viso projekto įgyvendinimas susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra pasiruošimo darbai, pavyzdžiui, niuansų derinimas, važiavimas į objektą, vizualizacijos kūrimas. Toks pasiruošimas gali trukti nuo savaitės iki metų, daug kas priklauso nuo užsakovo ir jo pasiruošimo krosnies statyboms. Antroji dalis yra pačios statybos: dažniausiai krosnį pastatome per 5-6 darbo dienas, jei yra kelios krosnys, pavyzdžiui, statomas lauko kompleksas ar kelios atskiros krosnys, galime užtrukti ir iki 10-12 darbo dienų. Viskas priklauso nuo krosnies dydžio, dizaino ir darbo vietos patogumo.
„Visos krosnys pirmiausia pasakoja jas stačiusių meistrų istorijas.“Yra trys pagrindiniai krosnių tipai: šildymo krosnys, pirties krosnys, maisto gaminimo krosnys. Mes statome visų tipų krosnis, skiriasi tik jų variacija, kuri įmanoma šildymo ir maisto gaminimo krosnyse. Jei numatoma iš anksto, galima jas kombinuoti. Pavyzdžiui, šildymo krosnis gali būti sujungta su virykle, turėti gultą ir panašiai, o lauko kompleksas - turėti grilį, rūkyklas, duonkepes. Viskas pagal poreikius.
Kaip juokaujame - statome viską, kame yra deginamos malkos. Kiekvienam naujam projektui daroma detalizuota sąmata. Kai parengiama sąmata, užsakovas gali rinktis, ar pats susipirks medžiagas pagal sąrašą, ar nenorės tuo rūpintis ir patikės šį rūpestį pačiam meistrui. Tačiau dažniausiai žmonės pasitiki ir palieka šį rūpestį mums, vien dėl to, kad žinome, iš kur viską supirkti geriausiomis kainomis.
Prieš krosnies statybas visada parengiamas techninis projektas - pirmoji krosnies eilė. To pakanka pasidaryti pamatą; jei užsakovui tinka išdėstymas erdvėje, galima planuotis statybas be vizualizacijos. Vizualizacija daroma, kai to reikia, kada vykdomas nestandartinis projektas ar ji reikalinga pačiam užsakovui. Tokiu atveju vizualizacijos derinamos prieš statybas.