Artėjant šildymo sezonui, daugelis privačių namų savininkų susimąsto apie būdus, kaip sumažinti šildymo išlaidas. Vienas efektyviausių būdų - namo renovacija, apimanti šilumos izoliacijos gerinimą ir neefektyvių šildymo sistemų keitimą. Lietuvos valstybė taip pat siūlo įvairias kompensacijas ir paramos programas, skirtas padėti gyventojams atnaujinti savo būstus ir sumažinti energijos suvartojimą.
Valstybės parama šildymo renovacijai
Aplinkos ministerija remia projektus, kurie mažina šilumos energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą privačiuose namuose, pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Nuo 2012 m. iki 2014 m. Klimato kaitos specialiojoje programoje šioms priemonėms buvo skirta atitinkamai 3,5 ir 3,1 mln. Lt. Fizinių asmenų paraiškas paramai gauti priima ir vertina Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) taip pat teikia paramą individualių namų renovacijai. Kompensacija apskaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą - 75 eurai už kvadratinį metrą.
Kompensacijos dydis ir sąlygos
Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek namo išorei (t. y. fasado) ir vamzdynų renovacijai numatytos priemonės leistų sutaupyti šilumos energijos. Galimam energijos sutaupymui apskaičiuoti reikėtų nustatyta tvarka parengti namo investicijų planą.
Jei sutaupymas būtų ne mažesnis kaip 20 procentų - kompensuojama 15 procentų investicijų sumos. Sutaupius ne mažiau kaip 40 procentų - kompensuojama 40 procentų investicijų sumos. Nurodyti kompensacijų dydžiai taikomi projektams, kurie bus užbaigti iki 2015 m. spalio 1 d.
Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, neturėtų nerimauti, jei namo bendrija nusprendė renovuoti daugiabutį. Jie gali gauti valstybės paramą - tokiems žmonėms bus apmokėtas visas paimtas kreditas ir palūkanos. Būtent ši, dabar galiojanti tvarka, skatina minėtų kompensacijų gavėjus atnaujinti (modernizuoti) savo būstą. Taip pat didina nepasiturinčių gyventojų galimybes dalyvauti būsto atnaujinimo (modernizavimo) programoje, užtikrina, kad jie nebus palikti likimo valiai ir gaus piniginę paramą iš valstybės.
Be to, visos šalies mastu yra tik 5 proc. šalies gyventojų, kurie gauna kompensacijas už šildymą. Iš jų didžioji dalis gyvena privačiuose namuose, nemaža dalis - kaimo teritorijoje, tokie šie gyventojai būstą šildo ne centralizuotai, o dažniausiai - kietuoju kuru. Gyventojai, kuriems skiriama kieto kuro kompensacija, sudaro apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, vertinamos ne tik šeimos pajamos ir turtas, bet ir patiriamos išlaidos už šildymą. Pastarosios yra kompensuojamos, kai jos viršija 20 proc. šeimos pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (VRP 350 Lt.). Be to, kompensacija skiriama tik už įstatyme nustatytą normatyvinį plotą: vienam gyvenančiam asmeniui 38 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui pridedant po 12 kv.
Šildymo sistemų atnaujinimas
Šildymo sistemų technologijos per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius. Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu. Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų.
Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:
- Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina.
- Kuro gavimo ir laikymo sąlygos.
- Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina.
- Šildymo įrangos eksploatacijos kaštai.
Šilumos poreikio skaičiavimas yra susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W). Pagrindinė formulė: šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas.
Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:
| Energinio efektyvumo klasė | Vidutinis energijos poreikis |
|---|---|
| D klasė | ... W/m2 x 200 šildymo dienų = ... kWh/metai |
| C klasė | ... W/m2 x 200 šildymo dienų = ... kWh/metai |
| B klasė | 130 W/m2 x 200 šildymo dienų = 26 000 kWh/metai |
| A klasė | 60 W/m2 x 200 šildymo dienų = 12 000 kWh/metai |
| A+ klasė | 45 W/m2 x 200 šildymo dienų = 9 000 kWh/metai |
| A++ klasė | 35 W/m2 x 200 šildymo dienų = 7 000 kWh/metai |
Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama, net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui.
Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos sistemą. O kur dar natūralios ugnies jaukumas šaltą ir tamsų vakarą.
Daugiabučių namų renovacija
Atšilus orams renovacijos programa smarkiai pajudėjo į priekį. Šiuo metu yra sudarytos 345 rangos darbų sutartys, prie 82 daugiabučių jau stovi pastoliai ir jų kasdien daugėja.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus galima skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams pirkti. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos ir statybos rangos darbai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija. Kai pirkimus vykdo kiti subjektai - pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką arba per viešosios įstaigos CPO LT elektroninį katalogą.
Šios praktikos atsisakyta pakeitus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašą, kadangi tokia nuostata neatitinka JESSICA kontroliuojančiojo fondo lėšų minėtiems projektams finansuoti naudojimo sąlygų. Šio fondo lėšos skiriamos projektams, pagal kuriuos sutaupoma ne mažiau kaip 20 procentų šiluminės energijos ir pasiekiama ne mažesnė kaip D energinio naudingumo klasė.
Sienų šiltinimas daugiabučiuose
Ar daugiabučiams (5 aukštų) namams Lietuvoje taikomas sienų tarpų šiltinimas (pripurškimas) poliuretano putomis, ekovata, polistireno granulėmis ar kt. medžiagomis? Ar verta taip šiltinti, ar tai nereikalingas darbas ir naudos mažai? Pastato šiltinimo būdą kiekvienu atveju turi parinkti projektuotojas, atsižvelgdamas į namo specifiką. Teisės aktuose tiksliai reglamentuotos išorinės, t. y. tinkuojamosios arba vėdinamos termoizoliacinės sistemos. Tuščiame sienų oro tarpe vyksta oro cirkuliacija, kuri yra šilumos nuostolių šaltinis.
Oro cirkuliaciją galima sustabdyti sienų oro tarpą užpildant termoizoliacine medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad sienos oro tarpo užpildymas termoizoliacinėmis putomis renovuojant daugiabutį namą turėtų būti priskirtinas prie pagalbinių priemonių, padedančių pagerinti pastato sandarumą ir padidinti termoizoliaciją. Dėl per mažo termoizoliacinio sluoksnio storio, vien tik oro tarpo užpildymas yra nepakankamas sprendimas įgyvendinant galiojančius minimalių pastatų atitvarų energinio naudingumo reikalavimus.
Radiatorių galingumo didinimas
I ir V aukšto gyventojų butuose taip pat kraštinių laiptinių butuose, kuriuose daugiau išorinių lauko sienų, temperatūra šildymo periodu yra 1-3 laipsniais žemesnė nei namo viduryje esančiuose butuose. Ar nepraktikuojama šiuose butuose padidinti radiatorių sekcijų skaičių (1-3 vnt.) taip išlaikant vienodą temperatūrą viso namo butuose ir nekeliant temperatūros visam namui? Dideliame pastate, atsižvelgiant į kiekvienos patalpos specifiką (padėtį pastate ir kt.), normalu, kad atsiranda skirtingi šilumos energijos poreikiai, reikalingi tokiai pačiai temperatūrai patalpose palaikyti. Atitinkamai turi būti parenkami ir šildymo prietaisų patalpose galingumai atsižvelgiant į kiekvienos patalpos specifiką.
Skirtingų galingumų radiatorių montavimas daugiabučiame pastate, parenkant juos pagal kiekvienos patalpos specifiką, naudotas ir anksčiau, ypač montuojant vienvamzdes šildymo sistemas.
tags: #sildymo #renovacija #kompensacijos #privaciuose #namuose