Šildymo kompensacijos ir namo renovacijos ryšys Lietuvoje

Lietuvoje siekiama mažinti šilumos nuostolius ir gerinti energijos efektyvumą daugiabučiuose namuose. Svarbi priemonė šiame procese - valstybės parama, skirta šildymo sistemų atnaujinimui ir renovacijai. Ši parama ne tik padeda gyventojams sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir sprendžia įsisenėjusią šilumos nuostolių problemą.

"Mažoji renovacija": efektyvus būdas sumažinti šildymo išlaidas

"Mažąja renovacija" vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas. Tikslas - užtikrinti, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Atlikus šiuos darbus, galima sutaupyti daugiau nei 15 proc. šilumos energijos.

Šilumos punkto atnaujinimas ir šilumos sistemos sutvarkymas yra vienas tiesiausių ir trumpiausių kelių, siekiant efektyvesnio energijos panaudojimo ir mažesnių šildymo sąskaitų daugiabučio gyventojams. Šios priemonės populiarumas ir gaunamas paraiškų kiekis tai tik patvirtina. Šiam kvietimui numatytas didžiausias iki šiol finansavimas - net 20 mln. eurų.

Valstybės parama "Mažajai renovacijai"

Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.

Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.

Paramos priemonę administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. APVIS aplinkoje.

Kompensacijos nepasiturintiems gyventojams

Nepasiturintiems gyventojams numatyta maksimali kompensacijos suma - 100 proc. išlaidų kompensacija. Taip pat šioje priemonėje nepasiturintiems gyventojams numatyta maksimali kompensacijos suma - 100 proc. išlaidų kompensacija.

Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Paraiškas nuo š.m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m.

Šildymo kompensacijų mažinimas atsisakiusiems dalyvauti renovacijoje

Primenama, kad jei daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Nuostatos dėl kompensacijų dydžio mažinimo atsisakiusiems dalyvauti modernizacijos projektuose yra numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 5 d. ir 21 str.

Dažniausiai užduodami klausimai apie bendrijų veiklą ir mokesčius

Gyventojams dažnai kyla klausimų dėl bendrijų veiklos, mokesčių ir atsakomybės. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir į juos pateikti atsakymai:

• Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai (t.y. kalba eina apie bendrijos mokestį), jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale? Jeigu individualaus gyvenamojo namo savininkas nepareiškia savo valios prisijungti prie bendrijos, prieš jo valią jo namo įrašyti į bendrijos įstatus (įraukti į bendriją) negalima.
• Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti delspinigių už vėliau, po 3 mėnesių sumokėtą bendrijos mokestį? Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.
• Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas? Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
• Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti? Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą.

Svarbu pažymėti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl, kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis į bendrijos pirmininką ar specialistus, kurie gali suteikti individualią konsultaciją.

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

tags: #sildymo #kompensacija #ir #namo #renovacija #kuo