Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo.
R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą.
Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas.
Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d.:
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.
A++ klasės namui jau rekomenduojamas pamato šiltinimas ir iš vidaus.
Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje.
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koefic. (U), W/m²∙K |
|---|---|
| Sienos | ≤ 0,15 |
| Stogas | ≤ 0,10 |
| Grindys | ≤ 0,12 |
| Langai | ≤ 0,80 |
| Durys | ≤ 1,00 |
Grindų šiltinimas
Grindys - atitvara, per kurią patiriami šilumos nuostoliai yra ne tik finansiniai. Šaltos grindys ženkliai sumažina komforto lygį. Dažniausiai grindys įrengiamos ant grunto ir apšiltinamos polistireniniu putplasčiu. Grindys ant grunto turi tenkinti esminius statinio reikalavimus, taip pat šiluminius bei mechaninius. Projektuojant grindis turi būti atsižvelgiama į pastato grindų ekploatacines sąlygas.
Dažniausiai įrengiant grindų „sumuštinį" užtenka nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro. Žvyro sluoksnio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 50-60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 10-15 cm žvyro. Žvyras išlyginamas sutankinant. Pagrindo sutankinimo kokybė vertinama pagal pagrindo sutankinimo koeficientą. Idealiausia, kai viršutinis grindų sluoksnis yra apie 10 cm pakilęs virš pamato.
Ant sutankinto žvyro klojama geotekstilė arba hidroizoliuojanti plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Dar viena svarbi paruošiamoji grindų šiltinimo detalė - izoliuojanti tarpinė arba termoizoliacijos juosta grindų ir sienos sandūroje, atliekanti šilumos ir garso izoliacijos funkcijas, garso izoliacija reikalinga jei grindys įrengiamos ant tarpaukštinės perdangos. Perimetrinė termoizoliacija sujungta su grindų šiltinimo sluoksniu.
Polistireninis putplastis - efektyvi ir tvirta termoizoliacinė medžiaga, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį.
Pilkojo putplasčio Šiloporas EPS 80N - 0,032. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtumas nežymus, tačiau skaičiuojant energinį efektyvumą tai turi didelę reikšmę. Ant Šiloporas polistireninio putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100.
Polistireninio putplasčio sluoksnio storis priklauso nuo numatomos pastato energinio efektyvumo klasės. Norint pasiekti A++ energinį efektyvumą šiluminė varža gyvenamiesiems pastatams turi būti apie 8,3 kv.m K/W. Tokiai šiluminei varžai pasiekti reikalingas 30-40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis.
Grindų šiltinimas polistireniniu putplasčiu
Sienų šiltinimas
Išorinių lauko sienų apšiltinimas ir tinkavimas - labai efektyvus sprendimas, leidžiantis sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos energijos.
Jeigu seno namo sienos nelygios, galima rinktis vėdinamo fasado sistemą, vadinamą trisluoksnę sieną, kuomet prie sienų montuojamas medinių tašų karkasas. Tokiu atveju suformuojamas vėdinamas oro tarpas, išorinei sienų apdailai galima rinktis apdailines plytas.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Sienų šiltinimas
Stogo šiltinimas
Lietuvoje senesnių namų šlaitinių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai) dažniausiai yra mediniai.
Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritvirtinti horizontalūs 40 x 40-80 mm tašai. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos mažiausiai per ≥ 200 mm. Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu.
Tarp polistireninio putplasčio plokščių esančius atvirus tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba standžiai užsandarinti polistireninio putplasčio atraižomis.
Šlaitiniams stogams tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas NEO EPS 70 Super, Šiloporas NEO EPS 70, Šiloporas NEO EPS 80, Šiloporas NEO EPS 100, kurie turi mažus šilumos laidumo koeficientus.
Stogo šiltinimas
Parama namo modernizavimui
Nuo 2014 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet pagal Klimato kaitos programą teikia paramą energetiškai neefektyvių individualių namų renovacijai. Kompensacinės išmokos dydis už vieno ar dviejų butų namo rekonstrukciją apskaičiuojamas padauginus naudingą namo plotą iš 75 eurų. Pavyzdžiui, jei namo naudingas plotas plotas 100 kv. m, galima gauti 7500 eurų kompensaciją.
Iš anksto reikia gauti nerekonstruoto namo energinės klasės pažymą, nes kuo žemesnė energinė klasė, t.y. kuo prastesnės namo šiluminės savybės, tuo daugiau balų suteikiama sudarant paramos gavėjų eilę.
Paraiškos vertinamos pagal namo energinio naudingumo klasę iki registracijos pateikimo. Aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie turi žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y., jei iki atnaujinimo pastatas buvo:
- C klasės - 2 balai;
- D klasės - 4 balai;
- E klasės - 6 balai;
- F klasės - 8 balai;
- G klasės - 10 balų.
Detalesnį aprašą apie paramos teikimą galima rasti teisės aktų registre. Kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos apraše yra nurodytos ne tik kompensuojamos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios nekompensuojamos.
Pavyzdžiui, nekompensuojamos naudotų medžiagų ar įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat nekomepensuojamos ir išlaidos už pilnai nebaigtas įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (pvz., šiltinant namo sienas neatliktas baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis, įsigytas rekuperatorius nepajungtas prie centrinės rekuperacinės sistemos (ortakinės, kanalinės), radiatoriai ar grindinio šildymo sistema nepajungta prie šilumos šaltinio).
B energinė klasė nustatoma imant konstrukcijų šilumos perdavimą - langų, durų, sienų, stogo ir t.t., bei atlikus sandarumo testą. Tai reiškia, kad vienos konstrukcijos gali būti nelaidžios šilumai, kitos - laidesnės, bet visuma turi tenkinti B klasės reikalavimus. Didžiausi šilumos praradimai paprastai būna per pamatus, sienas ir cokolį bei stogą. Norint pasiekti B energinę klasę, šių konstrukcijų apšiltinimas būtinas, tad jas ir aptarsime.