Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su "Silainių Būstas" įmone, įskaitant klientų atsiliepimus, skundus ir teikiamas paslaugas. Aptarsime, ar verta pasitikėti šia įmone, remdamiesi esama informacija ir patirtimi.
Kauno vaizdas. Šaltinis: lrytas.lt
Pastatų Administravimo Įmonės: Apžvalga
Lietuvoje veikia nemažai įmonių, teikiančių pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. Panagrinėkime kelias iš jų:
- UAB "ADMI“: Teikia visas pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. Bendrovėje dirba ilgametę patirtį sukaupę savo srities profesionalai, nuolat keliantys kvalifikaciją ir neatsiliekantys nuo naujovių. Adresai: Mindaugo g., Vydūno g.
- UAB „DOMUS SERVICE”: Teikia kompleksines ir dalines pastatų administravimo, inžinerinių tinklų priežiūros, valymo ir aplinkos tvarkymo paslaugas. Įmonė vykdo nuolatinį pastatų būklės stebėjimą, energijos sąnaudų stebėjimą bei atlieka užsakovų poreikių analizę. Adresas: Buivydiškių g.
- Civinity Namai: Viena didžiausių statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse, jungianti daugiau nei 30 įmonių, kurios prižiūri 13,5 mln. kv. m. gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų ir yra įdiegusios kelis tūkstančių inžinierinių sistemų skirtingose Europos miestuose. Adresas: Naugarduko g., Ukmergės g.
Gyventojų Atsiliepimai ir Skundai
Atsiliepimai apie būsto priežiūros įmones dažnai būna įvairūs ir kartais prieštaringi. Gyventojų patirtis priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant pastato būklę, įmonės operatyvumą ir komunikaciją.
Kai būstas apleistas ir nuomos kaina nedidelė, belieka tik melstis, kad šalia apsigyventų padorūs žmonės. Pasitaiko atvejų, kai kaimynystėje apsigyvena teisti asmenys, pradedamos išgertuvės ir triukšmas.
Žaliakalnio gyventojai - labai margi: rajono turtuoliai siauromis gatvelėmis važiuoja pačiais naujausiais „Mercedes“ limuzinais ar visureigiais, o varguoliai kėblina pėstute ar darda nuomotu „Bolto“ paspirtukais. Kai esi tik atsitiktinis prašalaitis, tokių dalykų nepastebėsi. Bet kai kasdien eini pro šalį, gali lengvai atspėti, kad štai prie ano namo kampo kažko laukia galimai narkotikų prekeivis, atnešęs „siuntą“ klientui - susigūžusiam jaunuoliui, vilkinčiam bliuzoną su kapišonu. O va prie tų laiptelių jau ne kartą su tuo pačiu vyru susitinka viena moteris. Pati girdėjau, kaip siūlė jam įvairių prekių - skalbimo priemonių, skutimosi peiliukų, net patalynės, ir pyko, kad jis nenori paimti avokado.
Štai keletas pavyzdžių, kaip gyventojai apibūdina savo patirtį:
- Kaimynei nepasisekė, butą išsinuomojo teistas asmuo, prasidėjo išgertuvės, ėmė rinktis to asmens draugai. Kartą tas nuomininkas puolė tiesiai prieš išvažiuojančios iš kiemo moters automobilį, trenkė pavymui per stogą kumščiu. Buvo tiesiog įsiutęs dėl jos pastabos apie jų kompanijos skleidžiamą triukšmą. Tą vasarą ramybės neliko ir aplinkinėse gatvelėse.
- Gal pernai kieme mačiau jauną moterį. Buvo ankstyva žiema, o ji lėkė tekina per kiemą su šiukšlių maišais rankose, įsispyrusi į labai jau lengvus bekulnius batelius. Paskui ją dūmė du berniukai - judrūs, bet labai paklusnūs. Man į akis krito nuogos įdegusios moters blauzdos ir keista apyrankė ant čiurnos. Tik po kelių sekundžių supratau, kad tai buvo apykojė. Tąkart pirmąsyk šį įtaisą pamačiau iš taip arti. Antrą kartą jį man pademonstravo Domeikavos pusiaukelės namų gyventojai.
Pusiaukelės Namai: Integracija ir Grėsmės
Pusiaukelės namai - tai atviro tipo bausmės atlikimo vietos, skirtos nuteistiesiems, kuriems reikalingas intensyvus parengimas grįžti į laisvę. Domeikavoje 2023 metų gruodį duris atvėrusi atviro tipo bausmės atlikimo vieta - pusiaukėlės namai - yra jau 8-oji tokio formato įstaiga Lietuvoje.
Turima septynerių metų praktika Lietuvoje leidžia teigti, kad praėję pusiaukelės namus ir iš jų išleisti nuteistieji itin sėkmingai integruojasi ir praktiškai pakartotinai nenusikalsta. Nuo to mūsų visuomenė tampa tik saugesnė.
Tačiau vietos bendruomenės dažnai nerimauja dėl tokių įstaigų steigimo. Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitijos seniūnaitė Rima Stabrauskienė įsitikinusi: „Pusiaukelės namai įkelti į visiškai ramų individualių namų kvartalą, kuriame kuriasi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, kai kurie naujakuriai net tvorų dar neturi. Mes suprantame, kad gal patys pusiaukelės namų gyventojai ir nedarys nusikaltimų, bet jie „pritraukia“ panašius į save asmenis, kurie ilgainiui ima daryti poveikį visai gyvenamajai aplinkai“.
Pusiaukelės namai veikia kaip katalizatorius - prisideda prie vietos nusikalstamumo ne tik dėl juose gyvenančių nusikaltėlių pakartotinio nusikalstamumo, bet pritraukia kitus nusikaltėlius į vietovę ir taip padidina nusikalstamumo lygį.
Naujai Lietuvoje kuriamuose pusiaukelės namuose gyvena iki kelių dešimčių nuteistųjų, įdarbinami Lietuvos kalėjimų ir Lietuvos probacijos tarnybų darbuotojai, kurie kartu su nuteistaisiais kiekvieną savaitę planuoja jų darbus ir užduotis, užimtumo veiklas, pasimatymus, išvykas už pusiaukelės namų ribų, taip pat konsultuoja įvairiais klausimais, teikia socialinę pagalbą, kitą priežiūrą. Visi nuteistieji, gyvenantys pusiaukelės namuose, privalo įsidarbinti per vieną mėnesį nuo atvykimo, taip pat jie privalo patys apsirūpinti maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis. Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji gali be apribojimų naudotis savo lėšomis, jie dažniausiai perkeliami į tuos pusiaukelės namus, kurie yra arčiau jų gyvenamosios vietos, artimųjų ir darbovietės.
Nepaisant protestų Domeikavoje pradėjo veikti pusiaukelės namai: „Pasijautėm beverčiai“
Pusiaukelės namai Tauragėje. Šaltinis: kalėjimai.lt
Skundai Dėl Paslaugų Kokybės
Vartotojai dažnai skundžiasi dėl įsigytų prekių ir paslaugų kokybės. Daugiausiai vartotojų kreipėsi dėl įsigytų elektrotechnikos gaminių kokybės - 422, palyginus su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, skundų dėl elektrotechnikos gaminių gauta 28 proc. mažiau. Mažiau skundų šiemet gauta ir dėl baldų - 66 skundai. Tačiau dėl odos ir avalynės šių metų pirmąjį pusmetį skundų gauta 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu - 194 skundai. Šiemet 24 proc. daugiau skundų gauta ir dėl tekstilės gaminių.
Paslaugų srityje dažniausiai skųstasi dėl autoservisų paslaugų - gauti 29 skundai, tačiau palyginus su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, skundų sumažėjo 25 proc. Tuo tarpu skundų dėl cheminio valymo ir skalbimo paslaugų šių metų pirmąjį pusmetį buvo daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šiemet grąžintų pinigų suma už netinkamos kokybės produktus - 165 tūkst. litų, pakeistų prekių vertė - 135 tūkst. litų, neatlygintinai pašalinti prekės trūkumai sudarė 308 tūkst. 39 100 eurų.
Korupcijos Rizika
Kauno valdininkai aiškindamiesi dėl situacijos turi auksinę frazę: sprendimus priėmė taryba. Tai reiškia kolektyvinę, o ne asmeninę atsakomybę.
Įtartinas sprendimas buvo priimtas sausio 17-ąją. Tuomet Kauno miesto taryba nusprendė be viešo konkurso išnuomoti patalpas Dainavos poliklinikoje UAB „Pagalbos vaistinė“. Specialistai kainą, kurią moka vaistinės vadovai, vadina juokinga. Ši bendrovė patalpas nuomosis ketverius metus, per mėnesį mokėdama po 36,9 Lt (be PVM) už kvadratinį metrą nuomos mokestį. Palyginimui, prieš kurį laiką buvo išnuomotos patalpos Šančių poliklinikoje. Viešo konkurso metu pasiūlyta 125,01 Lt už kvadratinį metrą nuomos kaina. Tai yra net tris kartus daugiau, nei moka nuomininkai Dainavos poliklinikoje. Teigiama, kad farmacininkai kai kuriais atvejais už „kvadratą“ nepagailėtų ir daugiau nei 200 Lt.
Dėl skylėto miesto biudžeto nuolat dūsaujantys Kauno vadovai dėl tokių galimai neskaidrių sandorių dar labiau skurdina miesto iždą. Specialistai skaičiuoja, kad reali kaina už vaistinės patalpų nuomą - nuo 120 iki 150 Lt už kvadratinį metrą. Pagal Kauno miesto tarybos priimtą sprendimą, UAB „Pagalbos vaistinė“ už išnuomotas 115 kvadratinių metrų patalpas per mėnesį mokės 4,6 tūkst. Lt. Per visą sutarties laikotarpį - beveik 221 tūkst. Lt. Jei patalpos būtų išnuomotos viešo konkurso būdu, būtų realu tikėtis, kad į miesto biudžetą būtų įplaukę apie 662 tūkst. Lt. Tokiu būdu, savivaldybė negauna net 440 tūkst. Lt. Jei konkurso metu būtų pasiūlyta 150 Lt už kvadratinį metrą kaina, į miesto biudžetą nesurinkta suma pasiektų 621 tūkst. Lt.
Praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 20-ąją, Kauno miesto savivaldybės administracija buvo nutarusi skelbti konkursą dėl patalpų nuomos Dainavos poliklinikoje. Tačiau situacija staiga pasikeitė. Šių metų sausio 17-ąją taryba nusprendė konkursą sustabdyti ir to pačio posėdžio metu patvirtino nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Pagalbos vaistinė“ už nuomą mokėtų nustatyto dydžio nuomos mokestį.
Šį tarybos sprendimą apskundė opozicinė Kauno miesto tarybos „Dirbam Kaunui“ frakcija. DELFI žiniomis, teismais grasina ir potencialūs konkurentai. Tačiau tai Kauno politikų nesustabdė. Ketvirtadienį Kauno miesto tarybą turėjo svarstyti dar vieną, labai panašų sprendimo projektą. Šį kartą taip pat be viešo konkurso planuojama išnuomoti Šilainiuose esančios Kauno klinikinės ligoninės patalpas. Tiksliau, be konkurso pratęsti nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Tamro vaistinė“ (buvusi UAB „Lucerna“) nuomotųsi beveik 63 kvadratinių metrų ploto patalpas už kvadratinį metrą per mėnesį mokėdama po 125,42 Lt. Šiuo atveju nuomos kaina kur kas realesnė, tačiau neatmetama, kad konkurso metu kaina išaugtų dar labiau. Tuo pačiu padidėtų įplaukos į miesto biudžetą.
Socialiniai Būstai: Problemos ir Sprendimai
Gatvėje su jaunimu dirbantis socialinis darbuotojas Tomas Kurapkaitis yra pelnęs Taško pravardę. Būtent taip jį šaukia beveik visi Pilaitės mikrorajone sutikti vaikai ir paaugliai. Su T. Kurapkaičiu susitinkame Pilaitės mikrorajone, kur vienoje vietoje įkurdinta itin daug socialinių butų.
Socialiniai butai yra 31 laiptinėje penkių aukštų daugiabučiuose namuose. Vadinasi, čia yra apie 500 socialinių butų. Pirmieji namai pastatyti prieš dvidešimt ar dvidešimt penkerius metus, čia suveža visą Vilniaus grietinėlę, kaip sakau.
Tomas ypač nepritaria socialinių butų koncentravimui vienoje vietoje, nes tai tampa tarsi atskirtyje paliktų žmonių getu, o tie, kurie toje pačioje Pilaitėje gyvena geriau, ima tverti tvoreles aplink savo kiemus.
Vieną dieną man paskambino vieno vaiko mama ir sako: „Žinote, jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau Donbase. Išleidžiu vaiką į kiemą ir niekad nežinau, kas nutiks: ar jis pareis sumuštas, ar parsineš cigarečių, alkoholio arba narkotikų.“ Taigi, jai atrodo čia nesaugu. O aš pats galvoju, kad tokiu atveju mes neturime galimybės susitikimui ir santykiui. Gyvenam baimėje, neturime laiko, rūpinamės savo poreikiais, bet jei šie žmonės būtų paskirstyti Vilniuje po įvairias vietas, po vieną du butus daugiabučiuose, tai visi turėtume galimybę tapti labiau žmonėmis.
Šitie žmonės - žmonės su negalia, žmonės, išgyvenę šeimų krizes, vaikai, išgyvenę tėvų mirtis, globos sistemą - jie yra mūsų visuomenės dalis, mes negalime jų nematyti. O nematydami jų mes negyvename tikrovėje. Mano žmona lanko psichoterapiją tam, kad ištrauktų į paviršių visokius dalykus iš savo praeities. O čia tam tikra prasme mes bandome tuos socialinius būstus įkišti kažkur, kad tik nematytume tų žmonių.
Tomas kritikuoja neseniai paskelbtą Vilniaus rajono savivaldybės sprendimą Skaidiškėse pastatydinti 40 butų daugiabutį, kuris bus skirtas žmonėms su negalia, gausioms ar globotinių turinčioms šeimoms, vargingiau gyvenantiems žmonėms. „Vilniaus rajono atveju ketinama sukišti tuos žmones į Skaidiškes, į vieną vietą, kad žmonės kuo mažiau galėtų susitikti su kitais.
Tik atvykę į Pilaitę, kur vienoje gatvėje sutelkta daug socialinių butų, kieme pamatome besišnekučiuojančias merginas su saulėgrąžų maišeliu. Pasirodo, merginos mėgo saulėgrąžas valgyti ir šiukšlinti aplink. Socialiniam darbuotojui paprašius taip nedaryti, merginos atsakė įvairiausiais žodžiais, tad Tomui teko perspėti, jog atneš saulėgrąžų lukštus ir pabers prie jų buto durų. Kadangi perspėjimas merginoms nepadarė įspūdžio, T. Tuomet merginos jo automobilį apmėtė žaliais kiaušiniais - teko kviesti policiją, bet, galiausiai, buvo pasiektas sutarimas: Tomas sušlavė saulėgrąžų lukštus prie buto durų, o mergaitės nuplovė jo automobilį.
Einant tolėliau prie mūsų prisijungia paauglys berniukas, kuris akivaizdžiai pažįsta Tomą. Jis nori pasiklausyti, apie ką kalbamės, tačiau Tomui nuėjus su fotografu gana aštriai liepia socialiniam darbuotojui mažiau kalbėti, geriau važiuoti pirkti lentų terasos statyboms.
Kurapkaitis sako, kad šioje Pilaitės mikrorajono vietoje gyvenantys žmonės sudaro bendruomenę, kurioje klesti kitokios elgesio praktikos. Kuo daugiau matai tokių visokių dalykų, tuo labiau perimi tą elgesio modelį. Tai jeigu daugiabučiame name būtų vienas ar du socialiniai būstai, galima tikėtis, kad žmonės perims kitų daugiabučio gyventojų gyvenimo ir elgesio normas. O kai čia aš suskaičiavau 31 laiptinę, tai yra beveik atskiras mažas miestelis.
Esu dirbęs su viena šeima, kur ilgainiui vaiką reikėjo paimti į globą. Bet praeitą mėnesį pamačiau, kad užaugusi tos šeimos mergina gauna socialinį būstą čia, šitoje pačioje vietoje. Tai ji vėl grįžta į aplinką, iš kurios ją buvo patraukę.
Paklaustas, ar išties kaip socialinis darbuotojas dirba gatvėje, T. Pasak T. Kurapkaičio, gatvės socialinio darbo plėtra Pilaitėje prasidėjo, kai rajone atsirado jaunuolių, kurie prie mokyklos ėmė „prašinėti“ pinigų iš mokinių.
Mūsų darbas vyksta taip, kad mes turime fiziškai būti vietoje. Man kartais sunku prisiversti, nes turi eiti į neapibrėžtumą, nežinai, kas atsitiks. Bet ilgainiui tu pamatai žmones, kurie dažniau būna tam tikrose vietose - prie stadiono, prie ežero, prie miškelio. Po truputį mes einam su jais į santykį. Kol neturime santykio, mes nieko negalime, bet užmezgęs santykį tu bandai suvokti, kuo šie žmonės gyvena. Išgirstame, kad, pavyzdžiui, mokykloje vaikui didžiulės problemos, klausaisi, klausaisi ir sužinai, kad jį augina viena mama, kuri serga vėžiu. Jam mokykla tikrai yra kažkurioje vietoje, nes jis eidamas namo galvoja, ar mama bus mirusi, ar ne.
Tada mano darbas ne tik jį suprasti, iš jo išgirsti, bet ir pakovoti už jo interesus: pranešti mokyklai, kad to vaiko tokia situacija šeimoje, todėl normalu, jog jis taip elgiasi, reikia ieškoti būdų, kaip vaikui palengvinti skausmą.
Kurapkaitis sako, kad rajone taip pat pasitaiko situacijų, kai prie mokyklos pastatytas gražus stadionas, bet jis užrakinamas, kad tik niekas nebūtų sugadinta. Tačiau koks nors vicemeras aiškina žiniasklaidai, kaip nuostabu, jog rajone pastatytas stadionas, dabar bendruomenė galės sportuoti, gerinti sveikatą. Ir tu matai tuos neatitikimus...
Mūsų darbe labai daug proceso, - sako T. Kurapkaitis. - Pavyzdžiui, yra vienas jaunuolis, kuris po kelerių metų grįžo iš globos. Jis nebenori eiti į paprastą mokyklą. Mes dabar mąstome, kaip tą jaunuolį palydėti iki profesinės mokyklos, nes tėvai sako, kad jam per anksti profesinė mokykla, o jis į įprastą mokyklą atsisako eiti.
Kartais būna gražių atvejų. Pavyzdžiui, kai kada koks nors nereikšmingas palaikymas kitam žmogui keičia visą pasaulį. Paprastai mokyklos, kai turi daug mokinių ir neturi reikiamos paramos, būna linkusios problemiškiems vaikams paskirti namų mokymą. Turėjome vieną jaunuolį, kuris trejus metus turėjo namų mokymą, paskui trumpam grįžo į mokyklą ir sako: „Viskas, einu lauk, nes trys pažymiai buvo neigiami.“ Du padėjom išsitaisyti, bet vieno niekaip. Mokytojas sako: „Na, gerai, aš tavęs pasigailėsiu ir praleisiu į kitą klasę.“ Tų paprastų mokytojo žodžių tam vaikui taip užteko, kad jis jau į vienuoliktą klasę eina ir, tikėtina, kad dvyliktą baigs.
Kaip socialiniai darbuotojai susipažįsta su tais, kuriems paskui reikia kuo nors pagelbėti? Tomas sako, kad gatvės darbuotojai atsineša kamuolį, kortas, pakviečia išsikepti dešrelių, pasiūlo vykti į stovyklą ir taip užsimezga tas ryšys. Jaunuoliai žino, kad mes čia esam ir kai yra situacija, tai jie tiesiog kreipiasi. Praeitą mėnesį turėjau netikėtą situaciją. Kreipėsi jaunuolis, su kuriuo dirbau prieš kokius septynerius metus. Ir negali pasakyti, kad būtume turėję labai artimą santykį. Papasakojo, kad tėvai meta iš namų, viskas griūna. Jis suprato, kad turi priklausomybę, ir paklausė, gal galiu padėti, kad jis galėtų gydytis. Niekad negalvojau, kad jis galėtų kreiptis į mane, nesijaučiau toks artimas, bet susiklostė situacija ir žmogus kreipiasi. Ir tikrai nuvažiavo, gydosi“, - pasakoja T.