Kauno miesto savivaldybė nuolat siekia gerinti gyvenimo kokybę savo gyventojams. Daugiau kaip 200 puslapių apimties Kauno strateginio plano dokumente pateikiama aplinkos ir išteklių analizė, miesto vizija ir prioritetinės plėtros kryptys.
Vienas pagrindinių šio plano rengėjų - balandžio 26 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi tapęs 40-metis Tadas Metelionis teigia, kad plano rengėjai turėjo pragmatiškų tikslų - norėjo, kad tai būtų ne popierinis planas. Siekta, kad planas iš tiesų būtų realus ir įgyvendinamas. Plane teigiama, kad 2030 metais Kaunas bus sumanus, dinamiškas ir tvarių pokyčių miestas, traukos centras.
Šiame straipsnyje aptarsime savivaldybės prioritetus, susijusius su būstu, gyventojų priėmimo valandomis ir kitais svarbiais klausimais, ypač atkreipiant dėmesį į Šilainių mikrorajoną.
Dėmesys Daugiabučių Gyventojams
Šilainiuose, Dainavoje, Kalniečiuose, Eiguliuose ir kituose miesto rajonuose gyvena apie 70 proc. miesto gyventojų.
„Visas planavimas prasideda nuo situacijos įsivertinimo, tam plane skirta daug dėmesio. Antru etapu analizavome finansavimo šaltinius, paprastai tariant, nagrinėjome Europos Sąjungos politiką, numatančią, kur turi judėti Europos miestai. Analizavome, kurie kriterijai atitinka Kauno interesus, padeda spręsti mums aktualias problemas. Kalbant dar konkrečiau, būsimame ES finansavimo periode Kaune daugiau dėmesio skirsime daugiabučių rajonų infrastruktūros objektams, sieksime, kad būtų kompleksiškai tvarkomi ištisi miesto gyventojų kvartalai“, - sakė T.Metelionis.
Iki šio momento daug investavome į didžiuosius miesto infrastruktūros objektus - stadioną, baseiną, ledo areną, „Mokslo salą“, o dabar ateina laikas eiti dar arčiau gyventojų. Keliame tikslą konkuruoti dėl žmonių, kurie nori gyventi Kaune, o ne kurtis užmiestyje, kur įsigyja nedidelį sklypelį, statosi jame namą ir patiria visus užmiesčio nepatogumus - turi patys pasirūpinti nuotekomis, vandentiekiu, šildymu. Norisi, kad žmonėms būtų patogu gyventi mieste, kad jie nenorėtų iš jo išvažiuoti.
Kauno seniūnijų atstovai aptaria aktualius klausimus. Šaltinis: kaunas.lt
Bendradarbiavimas su Kauno Rajonu
Gal nuskambės paradoksaliai, tačiau per šį laiką įvyko nemažai pokyčių valstybės politikoje, ES finansavimo gairėse, iš esmės sinergijos tarp miesto ir rajono turės atsirasti daugiau. Vienas didžiausių regioninių lėšų krepšelių numato, kad Kauno miestas gaus svarią sumą infrastruktūros plėtros projektams su sąlyga, kad problemas spręs drauge su Kauno rajonu.
Pavyzdžiui, galės būti skiriamas finansavimas mieste esančiam vaikų darželiui sutvarkyti, bet jame privalės būti numatyta vietų ir rajono gyventojų vaikams. Arba atvirkščiai. Tokio bendradarbiavimo anksčiau buvo mažiau, o dabar išoriniai finansavimo šaltiniai savaime privers labiau mainytis paslaugomis, idėjomis ir savaime tirpdys dirbtinai sukurtą teritorinę ribą tarp miesto ir rajono.
Gyventojų Įtraukimas ir Atvirumas
Strateginiame plėtros plane nurodoma, kad turėtume tapti atviresni. Plane atsiranda ir gyventojų įsitraukimo indeksas, kurį įsipareigojame periodiškai matuoti. Kas porą metų vyks apklausos - bus tiriama, kaip gyventojai jaučiasi įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą. Taigi atvirumo bus daugiau.
Korupcijos Prevencija
Taip, tam tikros priemonės jau pradėtos įgyvendinti, kaip tik turiu pasirašyti užduotis, suformuluotas administracijos vyriausiajai specialistei Jurgai Mališauskienei, kuri paskirta atsakinga už korupcijai atsparios aplinkos savivaldybės administracijoje kūrimą. Administracija kreipėsi į tarybą ir taryba pritarė, kad kontrolieriaus tarnyba atliktų auditą, kur gali būti procesų spragų, kurios vietos taisytinos. Dabar labai aktualu, kad kuo greičiau vyktų ir korupcijos skandalo ikiteisminis tyrimas, būtų nustatytos visos aplinkybės, tai suteiktų daugiau aiškumo.
Kauno Biudžetas
Galima pasakyti skirtingus skaičius - su skolintais pinigais arba be, su dotacijomis arba be jų, bet iš esmės šių metų Kauno biudžetas yra 499,8 mln.
Infrastruktūros Gerinimas: Milikonių Įkalnė
Mažiau nei pusmečiui uždaryta Linkuvos gatvės atkarpa suremontuota iš pagrindų: sutvarkytos požeminės komunikacijos, paklota nauja asfalto danga, įrengta papildoma juosta, patogūs pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Jau kuris laikas Kaune gatvės tvarkomos kompleksiškai. Tapo įprasta seną dangą pakeisti šviežiu asfaltu, tuo pačiu įrengiant naujus pėsčiųjų bei dviračių takus. Atnaujindami miesto gatves ne tik geriname eismą, bet ir kuriame patogesnę, saugesnę bei patrauklesnę aplinką visiems gyventojams. Milikonių įkalnėje darbai prasidėjo nuo požeminių tinklų įrengimo ir atnaujinimo. Čia pat atnaujinta važiuojamoji danga - duobėtą kelią pakeitė lygus asfaltas. Atkarpoje tarp Pryšmančių ir Varnių gatvių, apatinėje įkalnės dalyje, leidžiantis įrengta papildoma eismo juosta. Atvėrus Milikonių įkalnę, keisis ir eismo tvarka. Apačioje, Varnių ir Linkuvos g. Nuo savaitgalio vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į pokyčius Baltijos g. bei Žemaičių pl. Lygiagrečiai grąžinamos parkavimo vietos palei Šilainių polikliniką Žemaičių plente ir J. Eismo tvarka nesikeis tik pačiame Baltų pr., tarp Juozo Grušo meno gimnazijos ir Rietavo g. viešojo transporto stotelių. Atnaujinus Milikonių įkalnę, nuo lapkričio 1 d. grąžinami ir ankstesni viešojo transporto maršrutai.
Šarūno Matijošaičio veiklos tyrimas
Rugsėjo 17 d. „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantis tarybos narys Š. Matijošaitis buvo kviečiamas į Antikorupcijos komisijos (toliau - komisijos) posėdį - buvo tikimasi sulaukti atsakymų, kaip Š. Šiame posėdyje Š. Matijošaitis nedalyvavo ir komisijos neinformavo, jog nedalyvaus.
„Ko mes prašytume - kad jie ištirtų, ar tarybos narys Š. Matijošaitis tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar laikėsi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų, įvertinti, ar dalyvavimas sandoriuose dėl neseniai atkurtų žemės sklypų, bei atsisakymas bendradarbiauti su savivaldybės antikorupcijos komisija neprieštarauja šio įstatymo 3 ir 4 str. numatytoms skaidrumo ir elgesio principams“, - paaiškino A.
Konservatorė taip pabrėžė ir kitą bėdą - Š. Tarybos posėdis / R. A. Filinaitė šiam pasiūlymui nepritarė - opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti politikė pabrėžė, jog Etikos ir procedūrų komisija pakankamai dažnai nesurenka kvorumo, ypač kai prireikia svarstyti klausimus, susijusius su Š. A. Filinaitė atsakė, jog pati apie panašius atvejus nėra girdėjusi, tokių atvejų neprisiminė ir sekretorė Laimutė Lapinskienė.
Socialdemokratas V. V. „Sukuriame beprecedentį atvejį, kai tarybos nariai gali iš viso neatsiskaitinėti, nieko nedaryti. Ir ne tik tarybos nariai, bet ir savivaldybės darbuotojai. Tai yra blogai ir mūsų atsakas turėtų būti“, - teigė V. Vaida Pranarauskaitė / R. Ji taip pat siūlė pakartotinai išsiųsti paklausimą. Tarybos narė taip pat užsiminė, jog lapkritį numatomas tarybos posėdis, tad tarybos posėdžio metu taip pat būtų galima paraginti Š. Matijošaitį atsakyti į komisijos klausimus.
Tiesa, paskutiniame tarybos posėdyje Š. Anot V. Pranarauskaitės, priklausomai nuo atsakymų turinio, galbūt reikėtų kreiptis ir į VTEK. Galiausiai A. Jei Š. Matijošaitis į klausimus neatsakys, A. „Tikimės, kad tarybos narys patikrins savo pašto dėžutę“, - sakė A.
Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. „Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo - tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. Teisėsaugos institucija 2023 m.
Socialinė Parama ir Atidirbimas
Socialines pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybe. Yra reikalavimai asmenims, kurie tokias pasalpas nori gauti. Pasalpu skyrimas nera privalomas dalykas, valstybe ir savivaldybe neprivalo islaikyti darbingo amzius nedirbanciu asmenu. Tam tikrose savivaldybese uz socialines pasalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginiu lesu parama skiriama maisto produktais. Jei netenkinate nustatytu reikalavimu socialinei pasalpai gauti, jos tiesiog negausite.
Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne isgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu. Taigi prieiname prie to, kad jusu niekas uz pakarpos pagaves dirbti nevercia, su botagu vergvaldys uz nugaros nestovi - jus galite i pasalpa nepretenduoti ir jos neimti (o jos moketi jums savivaldybe pareigos neturi). Del darbo sutarties sudarymo - cia jau kiti klausimai, susije su mokesciais uz darbuotoja, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitu dalyku. Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus i laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ji laimejus busite idarbintas. Taciau idarbinimas ir socialines pasalpos nera tapatus dalykas.
Taigi visi tik apsidziaugs kai isidarbinsite - nereikes ir jums atidirbineti valandu, o savivaldybei nereikes moketi pasalpos. Socialine pasalpa yra kiekvienos valstybes ar administracinio vieneto reikalas ir jokiu prievoliu valstybe moketi socialines pasalpas neturi. Tolabiau, kad tokia atidirbimo praktika buvo pradeta taikyti pagrinde piktybiniams bedarbiams, t.y. asmenims, kurie yra darbingo amziaus, taciau labai ilga laika nedirba ir piktnaudziauja socialiniu pasalpu gavimo tvarka.
Labai dziaugiuosi, kad socialiniu pasalpu tvarka yra sugrieztina ir mokama puse metu be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbineti arba ji yra mazinama arba nutraukiama. Puse metu mokama bedarbio pasalpa + puse metu socialine pasalpa = per vienerius metus darba tikrai imanoma susirasti.
Elektroninė Tapatybė ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Lietuvoje yra keli tapatybės nustatymo internetu būdai. Naudodamiesi elektronine tapatybe galite pasirašyti dokumentus, gauti įvairias paslaugas, patvirtinti finansines operacijas ir kt. Mobile-ID - tai patogus būdas tapatybei patvirtinti naudojantis telefonu. Smart-ID - tai paprasta naudoti programėlė telefone, siūlanti kelis registracijos būdus. Jei turite vizą (bet ne leidimą gyventi) ir norite naudotis tik bankinėmis paslaugomis, jums tiks Smart-ID Basic versija. Jei nenorite sudaryti sutarties su mobiliojo ryšio operatoriumi, tačiau jums reikalinga galimybė patvirtinti tapatybę, pasirašyti dokumentus, tvirtinti finansines operacijas ir kt., galite rinktis kriptografinį USB raktą. Apsilankykite elektroninis.lt/en, kad sužinotumėte daugiau apie reikiamas procedūras.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Kam Privaloma Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų.
- Užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečiams: Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Į Lietuvą sugrįžę asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį. Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos, grįžę gyventi į gimtinę pirmiausia deklaruokite savo gyvenamąją vietą iš naujo.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Yra keletas būdų, kaip tai galima padaryti:
- Internetu per e.valdžios portalą.
- Seniūnijoje: Kreipiantis tiesiogiai į seniūniją.
Dokumentai ir Sutikimai
Deklaruojant gyvenamąją vietą, gali prireikti tam tikrų dokumentų ir sutikimų:
- Gimimo liudijimas ar gimimo akto išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Savininko (bendraturčio) sutikimas, patvirtintas elektroniniu būdu.
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Seniūnijos Kaune ir Šiauliuose
Kai kurios seniūnijos Kaune, kuriose galite deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Aleksoto seniūnija: Veiverių g.
- Centro-Žaliakalnio seniūnija: Šv. Gertrūdos g.
- Dainavos seniūnija: V. Krėvės pr.
Šiaulių miesto gyventojai gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais gali kreiptis į šias seniūnijas:
- Medelyno seniūnija: Birutės g. 40, Šiauliai
- Rėkyvos seniūnija: Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai
Svarbu žinoti: Socialinės išmokos ir paslaugos: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
Daugiabučių Renovacija Kaune
Remiantis M. Riomerio gatvėje esančio daugiabučio gyventojo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktais dokumentais, renovacija prasidėjo 2015 m. lapkričio 1 d., o užbaigti darbus buvo numatyta 2016 m. liepos 1 d. 2017-ųjų rugpjūtį bankrutavus rangovui „ON Baltic“, naują konkursą „Būsto valda“ surengė tik kitų metų birželį. Nedidelio, bet „pagyvenusio“ (namas statytas 1964 m.) keturaukščio renovacija galiausiai finišavo dar beveik po pusantrų metų, 2019 m. lapkritį.
Daugiabutyje gyvenantis vyras teigia, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, kai kurių darbų kainos žmonėms pasirodė neadekvačiai aukštos. Tam tikri gyventojų atsisakyti darbai nebuvo atlikti, tačiau rangovo įrašyti detaliame kainoraštyje. Atkreipus į tai dėmesį, „Būsto valda“ esą pasiūlė kauniečiui sunkiai suvokiamą dalyką - taisyti investicinį projektą, mat atmetus sumas už neatliktus darbus, rangovas gali tiesiog pristigti pinigų renovacijai baigti.
Rangovo Bankrotas ir Palūkanos
„Nuo 2018 m. rugsėjo „Būsto valda“ pradėjo siuntinėti sąskaitas, neva mes turime mokėti palūkanas, nes pagal sutartis jau suėjo terminas jas grąžinti.
Net nekalbėta apie renovacijos užbaigimą - juk tai yra namo administratoriaus pagrindinė pareiga. Todėl ir rašėme suinteresuotoms tarnyboms ir vadovams apie jų veiksmus. <...> Galiausiai, atlikę ekspertizę ir gavę atsakingų darbuotojų patvirtinimą, kad statyba užbaigta, „Būsto valdos“ atstovai nesiteikė laiku pranešti apie atliktą renovaciją gyventojams, informavo tik Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Prabėgus daugiau kaip dviem mėnesiams, gyventojus telefonais ir kitaip pradėjo atakuoti „Sergel“, esą mes skolingi „Būsto valdai“ ir turime susimokėti už suteiktas paslaugas, o „Sergel“ - tam tikras sumas už išieškojimą“, - stebisi vyras.
„Būsto Valdos“ Komentaras
„Įgyvendinant projektą, susiklostė itin neįprasta situacija - bankrutavo rangovas UAB „ON Baltic“, kuris buvo atlikęs 95 proc. statybos darbų, todėl turėjome ieškoti naujo rangovo likusiems darbams atlikti. Šios paieškos buvo sudėtingos, nes likę darbai buvo smulkūs ir ne itin pelningi, tad rangovai nerodė susidomėjimo. Taip pat atnaujinimą prailgino tai, kad pirmasis „ON Baltic“ negrąžino dokumentacijos, reikalingos priduoti statybos inspekcijai namą ir gauti statybos užbaigimo aktą, todėl turėjome organizuoti atliktų darbų ekspertizę, bandymus, atitikmenį techninio projekto sprendiniams ir techninėms specifikacijoms“, - renovacijos vilkinimo priežastis įvardijo „Būsto valda“.
Renovuotas daugiabutis M. Riomerio gatvėje. Šaltinis: kasvykstakaune.lt
Finansavimo Sąlygos ir Skolų Išieškojimas
Šiaulių bankas argumentavo privalantis griežtai laikytis kredito panaudojimo ir palūkanų atidėjimo terminų, nes kreditas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. „Būsto valda“ nurodė, kad šiuo metu daugiabutis yra priduotas statybos inspekcijai, gautas statybos užbaigimo aktas, laukiama valstybės paramos. Po namo pridavimo bendrovė teigė negavusi iš butų savininkų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
„UAB „Sergel“ yra įmonė, kuri teikia skolų išieškojimo paslaugas. Gyventojai moka už namo modernizavimą pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo terminui. Gyventojai ne kartą buvo informuoti apie šiuos privalomus mokėjimus. „Būsto valda“ namo gyventojams neskaičiuoja paskolos administravimo mokesčio, kol nėra gauta parama, ir šias išlaidas prisiima į savo kaštus. Tačiau administratorius, kaip atviras tarpininkas tarp butų savininkų ir finansuotojo, privalo vadovautis pasirašyta sutartimi ir vykdyti savo įsipareigojimus“, - pasiteiravus, kodėl į reikalą buvo įtraukti skolų išieškotojai, dėstė „Būsto valda“.
Kauniečių Įžvelgta Pasipelnymo Schema
Kauniečiams minėtų įmonių bendradarbiavimas priminė pasipelnymo iš skolininkų schemą. Dėl šitokio išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti.
Administratoriaus Pareigos ir Informavimas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič „Kas vyksta Kaune“ pridūrė, kad būsto administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
Renovuotų Daugiabučių Statistika Kaune
Viešais BETA duomenimis, Kaune pagal valstybinę programą jau renovuoti 239 daugiabučiai arba 5,4 proc. visų atnaujintinų namų, šiuo metu renovuojami 109. Intensyviausiai darbai vykdyti 2016 m. (63 atnaujinti daugiabučiai) ir 2017 m. (55), 2019 m. renovuota 19 namų, o pernai - 21.
Šioje lentelėje pateikiama renovuotų daugiabučių statistika Kaune pagal metus:
| Metai | Atnaujinti daugiabučiai |
|---|---|
| 2016 | 63 |
| 2017 | 55 |
| 2019 | 19 |
| 2020 | 21 |
| Iš viso | 239 |
Visoje Lietuvoje modernizuoti 3158 daugiabučiai (8,8 proc.), šiuo metu renovuojama 1521.