Siesikų dvaro sodyba, įsikūrusi ant Siesikų ežero kranto, yra valstybės saugomas istorijos ir kultūros paminklas, liudijantis turtingą Lietuvos istoriją. Šiandien dvarą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“.
Ukmergės rajono savivaldybė 2017 m. kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu inicijuoti procedūras dėl dvaro rūmų perdavimo valdyti. Savivaldybė numato sutvarkyti šį kultūros paminklą ir pabrėžti rajono regioninį savitumą.
Dvaro istorijos vingiai
Dvaro istorija mena įvairius laikotarpius ir savininkus. 1492-1517 m. pastatyti rūmai priklausė kilmingai Siesickių giminei. Nuo 1991 m. dvarą valdė VĮ „Lietuvos paminklai“, 1999 m. įmonė bankrutavo, o 2015 m. įregistruota VšĮ „Siesikų pilis“.
XX amžiuje viena paskui kitą sekusios katastrofos Europai atnešė neregėtus išbandymus. Negandų verpetas neaplenkė ir Siesikų dvaro bei jo gyventojų. Pirmo pasaulinio karo metais, palikusi namus likimo valiai, dvaro šeimininko Dominiko Daugėlos šeima nuo artėjančio fronto traukėsi į Rytus. Grįžus - užklupo žemės reforma, pakirtusi dvaro ekonominius pagrindus, o po gero dešimtmečio, 1940 metais, paskutiniam Siesikų dvarininkui Oskarui Daugėlai teko vėl trauktis, tik šį kartą į Vakarus.
Sovietų valdžia, išgrobsčiusi kilnojamąjį turtą, Siesikų dvarą nacionalizavo. Antrojo pasaulinio karo metais po truputį nykstantys dvaro pastatai beveik nenukentėjo. Tik kulkų žymės sienose ir skeveldros parko medžių kamienuose primena 1944 metų Siesikų miestelio šturmą. 1946 metais dvaro rūmuose įkurdinama septynmetė mokykla ir keletas gyventojų. Prasideda tragiškiausias dvaro istorijos etapas užsitęsęs iki pat šimtmečio pabaigos.
Jau 1951 metais Lukinės tarybinio ūkio direktorius I.Kazinec rašo, kad mokyklos administracija rūmų antrajame aukšte padarė „masę sugadinimų ir sugriovimų“ ir nesiėmus priemonių pastatas sugrius. Biurokratinis susirašinėjimas dėl Siesikų dvaro tarp atsakingų institucijų ir Lukinės (vėliau pervadintu Daugailių) tarybinio ūkio, truko net 20 metų ir baigėsi be rezultatų. Tiesa, 1968-1969 m. buvo parengtas restauravimo projektas, kuris dėl lėšų stygiaus taip ir nebuvo realizuotas. Tuo tarpu, tiek rūmų, tiek kitų pastatų būklė toliau blogėjo, konstatuota avarinė būklė, pasiūlyta „iškelti ūkio kontorą, nutraukti kino filmų demonstravimą ir iškeldinti gyvenančius žmones į kitas patalpas“.
1972 metais, likvidavus Daugailių tarybinį ūkį, Siesikų dvaro sodyba buvo palikta likimo valiai. Parodoje pristatome XX amžiaus archyvines neišlikusių ir išlikusių pastatų vaizdus, atspindinčius iki kokios tragiškos ribos buvo priartėjęs Siesikų dvaras.
Apie 1970 m. D. Daugėlos ginklų kolekcijos patrankos tiesiog mėtėsi prie rūmų sienų užveistuose daržuose. Po 1972 m. daugelis ūkinių pastatų ėmė sparčiai nykti.
Architektūriniai elementai ir dabartinė būklė
Siesikų dvaro sodybą sudaro rūmai, du gyvenamieji ir ūkinis pastatai, svirno liekanos. Į sodybos tvarkymą per 20 metų investuota nemažai privačių lėšų.
XVI a. pradžioje iškilusi Siesikų pilis jau priima lankytojus, besidominčius mūsų šalies istorija. Tikimasi, kad jų dar padaugės, kai bus baigti Kultūros infrastruktūros centro užsakymu atliekami tvarkybos darbai. Pilis tai - įtvirtintas pastatas. Iš dalies išliko ir labai originali pilies sieninė XVII a. pusės tapyba - Lietuvoje daugiau tokios pasaulietinės tapybos neturime. Plytelės originaliai dekoruotos spaudu. Tas dekoravimas būdingas VIII a. frankų karalystės dirbiniams.
2018 m. pasitaikydavo dienų, kai į pilį užsukdavo po šešias ekskursijas. Siekiama kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą.
20. SIESIKAI LDK pilys
Administratorius pasakojo, kad didžiąją menę durų nusidriekia purpurinis spindulys. Tai nėra atsitiktinumas, kad langai ir durys specialiai taip išdėstyti.
Siesikų dvaro pokyčiai
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1492-1517 | Rūmai priklauso Siesickių giminei |
| 1704 | Švedų kariuomenė nuniokoja pilį |
| 1746 | Konstantinas Daugėla įsigyja dvarą |
| 1940 | Dvaras nacionalizuojamas |
| 1946 | Dvaro rūmuose įkuriama mokykla |
| 1991 | Dvarą valdo VĮ „Lietuvos paminklai“ |
| Nuo 2015 | Dvarą valdo VšĮ „Siesikų pilis“ |
LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVE SAUGOMAS BELAZARIŠKIO DVARO UKMERGĖS PAVIETE, PRIKLAIUSIO LDK KAMARNINKUI MYKOLUI GERECKIUI PRANCUZEVIČIUI, PLANAS. DATUOJAMAS 1770 M. LAPKRIČIO 3 D., ĮRAŠAI LENKŲ KALBA. PLANĄ SUDARĖ UKMERGĖS PAVIETO PAKAMARIS, ŠV. STANISLOVO ORDINO KAVALIERIUS MYKOLAS MORIKONIS. LVIA, F. SA, B.
Belazariškių dvaro planas, sudarytas 1770 m., išsiskiria savo kuklumu bei pateiktų sutartinių ženklų smulkumu. Juodu tušu baltame popieriaus lape minimalia piešimo technika pavaizduoti Belazariškių, Siesikų ir Šapovos dvarai su rūkstančiais kaminais bei tvoromis, Siesikų bažnyčia, vandens malūnai, plytinės, tiltas per Lankesos upę. Siesikų pilies (rūmų) istorijai šis planas svarbus kaip pirmas žinomas grafinis pilies atvaizdas.
Švedų nuniokotą (1704 m.), apleistą ir negyvenamą Siesikų dvarą, iš Leono Radvilos 1746 m. įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Daugėla. Nėra žinoma ar Konstantino, ar jo sūnaus Kazimiero pastangomis, per 24 metus iškilo naujas barokinis, dar vadinamas „lenkišku“, stogas su trimis atikais. Taip pat, galima įžvelgti šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštelių stilizuotas vėtrunges ir keturis kaminus. O štai pietrytinio bokštelio jau nebelikę - jis, švedų 1704 metais apgadintas, naujiesiems šeimininkams pasirodė nebereikalingas, todėl nugriautas. Įėjimo portalas paliktas toks koks buvęs.
Siesikų ežero rytuose atvaizduotas ir nedidelis Daumantų (Daumantiškių, Domantiškio) dvarelis, kurio vietą dabar težymi pora senų medžių. Pats Siesikų miestelis pažymėtas simboliškai - čia tik bažnyčia ir, galbūt, karčiama. Siesikų dvaro vandens malūno, minimo 1725 m.
Link Siesikų miestelio nuo Šapovos (Šapuvos), kurioje tada buvo dvaras minimas nuo 1586 metų, eina taškelių virtine pažymėtas kelias. Šalia Šapovos dvaro, ant Lankesos kranto, vandens malūnas su užtvanka ir tiltas per upelį. Iš karto už antro tilto per Lankesą - plytinė.
Riboženklių (kaupų, kapčių) pažymėta nemažai. Pats didžiausias kapčius „Kopiec Biallozoryski“ yra ne taip toli nuo Šapovos, ten kur išsišakoja senasis ir naujasis kelias į Siesikus. Tas kaupas yra išlikęs iki šių dienų. Apardytas, sužemėjęs, bet išlikęs. Šiaurės-Vakarų kryptim jo pagrindas dabar yra apie 8 m pločio ir iškilęs jis apie pusantro metro virš žemės paviršiaus.
Šapovos dvaro sodybos vietą dabar težymi tik 1890 m. perstatyto dvaro pamatų likučiai ir sulaukėjusio parko fragmentai. Nedidelis Pasodų kaimelis priklausė Siesikų dvarui. Kelyje į Siesikus esantys vartai - tai Belazariškio ir Siesikų žemių riba.
Belazariškių dvaro rūmai plane pavaizduoti pakankamai detaliai. Ant aukšto pamato vienaaukštis mūrinis pastatas, įėjimas su laiptais, vienas didelis ir du mažesni atikai, „lenkiškas“ stogas, du kaminai ir vėtrungės. Pagal kaminų skaičių galima manyti, kad pastatas buvęs apie 25 m ilgio. Kiemas aptvertas, šalia dvaro - vandens malūnas.
Pietinė Belazariškio dvaro žemių riba sutampa su upelio, kurį dabar vadiname Armona, vaga. Tačiau tokio vardo plane nėra pažymėta. Nuo ištakų šalia Beržulio pelkės (plg. Beržulio ežeras Žemaitijoje) iki ant kranto augančio didelio ąžuolo (!) - tai Dubupis, nuo ąžuolo iki Žeimelio Jarockio(?) sklypo ribos kitame krante - tai Gudupis. Toliau, iki nedidelio intako - Legupis. Ir, pagaliau, Kakupis - dėl Belazariškio malūno patvankos išplatėjęs upelis, matyt, ir jo tėkmė sulėtėjusi tiek, kad plano sudarytojui teko pažymėti kryptį.
Pagal šį planą į Siesikų ežerą įteka Kakupis, o dabartinis Armonos pavadinimas yra atsiradęs gerokai vėliau, jau po XIX-XX amžiuje vykdytų melioracijos darbų, kai daugiau nei 40 natūralių, į Siesikų ežerą įtekančių upelių, buvo kanalizuoti.
