Rąstai, kaip statybinė medžiaga, Lietuvoje aktyviai naudota šimtmečius. Sovietmečiu jų populiarumas kiek sumažėjo, tačiau tradicinės statybos ir naujų technologijų sintezei pavertus šio tipo namus komfortabiliais, šiltais, ekologiškais bei ilgaamžiais, rąstinių namų paklausa vėl auga.
Rąstinių Namų Privalumai
Rąstų, kaip sienų statybos medžiagos privalumais įvardijami ekologiškumas ir natūralumas. Mediena taip pat palaiko natūralią drėgmę ir sugeria jos perteklių, dėl to name nereikės įrengti kondicionavimo sistemų. Oras pro medinių sienų pluoštų struktūrą juda abiem kryptimis, todėl mediniame name lengva kvėpuoti: pagal sanitarinius bei higieninius reikalavimus rąstinės ir tašų sienos yra pačios komfortiškiausios. Medis pasižymi ir puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis - mediniame name šilta žiemą ir nekaršta vasarą bei išlaikoma pastovi oro drėgmė.
Būtent todėl teigiama, kad medinis būstas palankiai veikia jame gyvenančius žmones ir ilgina jų gyvenimą. Taip pat svarbi jų ypatybė - ilgaamžiškumas. Tradiciniai rąstiniai namai galėjo stovėti ilgus metus, o atsižvelgus į tai, kad dabar namai statomi naudojant patikimus šiuolaikinius būdus ir technologijas, jų eksploatacijos amžius tik padidėjo.
Statant rąstinį pastatą, kuriame neplanuojate pastoviai gyventi, nebūtina daryti nei vidinės, nei išorinės apdailos. Gyvenamosios paskirties namuose būtina papildomai apšiltinti namo sienas, patartina iš išorinės pusės, paliekant rąstus viduje.
Medienos Pasirinkimas
Rąstiniai namai dažniausiai statomi iš pušies medienos. Pušis yra natūraliai impregnuota sakais, Taip pat namai statomi ir iš eglės, nors pušies mediena estetiškai kiek patrauklesnė, todėl eglė paprastai naudojama vidinėse konstrukcijose.
Namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų. Pastarasis taip pat nėra toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui. Tik nupjautos medienos drėgmė įprastai siekia 40%, todėl rąstus reikia išdžiovinti. Džiūdama mediena traukiasi, o jeigu namas pastatytas iš drėgnų rąstų, besitraukdami jie sės daugiau nei įprasta. Rekomenduojamas medienos drėgnumas yra 18-20 %.
Rąstinių Namų Tipai
Rąstiniai namai paprastai būna trijų tipų:
- Rankiniu būdu apdirbtų rastų;
- Frezuotos (tekintos) medienos;
- Klijuotos medienos.
Medžiagos visų šių tipų namams bei išpjovos paruošiamos iš anksto, gamykloje.
Rankiniu Būdu Apdirbti Rąstai
Rankiniu būdu apdirbta mediena - tai tradiciniai apvalūs rąstai. Nukirtus ir išdžiovinus, jie apipjaunami ir nužievinami. Šie rąstai skirsis vienas nuo kito, tačiau statybai geriau rinktis panašaus skersmens rąstus.
Norint išvengti nepatodumų dėl skirtingų diametrų rąstus galima iš šonų apipjauti, paliekant vienodą jų storį bet naturalų aukštį. Ant viršaus dedamame rąste pažymėjus apatiniojo formą, ši išskaptuojama, tuomet ant viršaus dedamas viršutinis rąstas ir procesas kartojamas kol bus pasiektas reikiamas sienos aukštis. Tarp jų dedamos apšiltinamosios medžiagos, o tvirtumui rąstai maždaug kas 2 metrus sujungiami medinėmis vinimis.
Įrengiant šio tipo namą reikės itin pasikliauti meistro įgūdžiais, tai taip pat gali užimti kiek daugiau laiko.
„Užsienio šalyse mažėjant dailidžių skaičiui ir didėjant automatizacijos lygiui rankų darbas virsta prabanga, o šis procesas smarkiai įsibėgėja ir Lietuvoje. Žmonės pastebi rankų darbo namų unikalumą, didesnę išliekamąją vertę. Dauguma verslininkų ir pirkėjų mano, kad rankinio darbo namus statyti žymiai pigiau, nes jie nereikalauja brangių mašinų, nereikia laikytis griežto gamybinio proceso. Šis momentinis požiūris yra klaidingas“, - pasakoja E.
Frezuoti Rąstai
Frezuotų rąstų namai, skirtingai nuo prieš tai minėto namo tipo, yra pastatyti iš vienodų, dažniausiai atitinkamai stačiakampio ir apvalios formos rąstų. Pirmuoju atveju, mediena specialiomis staklėmis frezuojama gamykloje, kas ir leidžia išgauti vienodą rąstų formą.
Gaminant šiuos rąstus, mediena džiovinama iki apytiksliai 20 % drėgnumo. Gaminant rąstus šiuo būdu gamykloje apdirbami ir suformuojami taisyklingos formos apvalūs ar stačiakampiai rąstai. Tuomet padaroma išdroža, rąstai pjaustomi pagal reikiamus ilgius ir padaromi kampų sujungimai. Sienojai tvirtinami specialiais mediniais kaiščiais arba srieginiais strypais.
Klijuoti Rąstai
Mediena klijuotų rąstų namams yra gaminama kiek kitaip. Kamienas supjaustomas į lentas. Taip galima išdžiovinti medį iki maždaug 10 % drėgnumo. Tuomet lentos obliuojamos ir kitaip apdorojamos, po to, specialiu presu klijuojamos į vieną rąstą, kuris yra dažniausiai yra trapecijos profilio.
Dėl tokiu būdu išdžiovintos medienos, sienojai mažiau plyšinėja, nesėda, nesikraipo. Tiesa, tokių namų kvadratinio metro kaina yra apytiksliai 20-30 % didesnė nei neklijuotų rąstų namų. Tačiau, kaip pastebi E. Norvaišas, tam tikra prasme aukojamas rąstų ekologiškumas, priklausomai nuo naudojamų klijų tipo.
Rąstinio namo statyba su illmod 2D RĄSTAMS - kad namas šiltas būtų
Kampų Sukirtimo Technologijos
Skiriasi ne tik rąstų tipai, tačiau ir namo kampų sukirtimo technologijos. Kiekvienas gamintojas gali turėti savo unikalią gamybos technologiją, todėl naudojami skirtingi rąsto profiliai ir, atitinkamai, jų sukirtimo kampai. Geriausia, jei kampas būtų su vadinamaisiais užkirtimais, kad vėjas negalėtų patekti į namo vidų. Sandarinimui tarp rąstų naudojama naturali vilna, samanos, lino pluoštas ar sintetinės šiltinimo medžiagos.
Nepatarina naudoti polistireninio putplasčio ar apkalti OSB plokštėmis - šios priemonės trikdo garo cirkuliaciją.
Įmonės Pasirinkimas
Labai svarbu tinkamai pasirinkti namą statysiančią įmonę. Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys siūlo rinktis 5-10 metu rinkoje dirbančią įmonę, kuri nebuvo bankrutavusi, nekeitė savo pavadinimo, turi gerą reputaciją, sąžiningai elgiasi su klientais - tokia įmonė turės patirties ir tikrai gali pastatyti namą kokybiškai.
Taip pat pašnekovas rekomenduoja rinktis įmonę, kuri yra įsidiegusi rąstinių namų standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ arba samdant specialistą, kuris prižiūrės namo statybos darbus - taip sumažinama rizika, jog galutinis rezultatas neatitiks lūkesčių.
Projektavimo Aspektai
Projektuojant namą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Rąstiniuose namuose ribojamos labai didelės erdvės. Standartinis rąsto ilgis yra 6 m, tačiau jeigu jūsų projekte sienos ilgis yra didesnis, be papildomų, atitinkamai ir daugiau kainuojančių, sprendimų sienos įrengti nepavyks.
Tas pats galioja ir langams per visą sieną bei langams iki žemės. Labai svarbu prieš užsakant projektą pasidomėti architekto kvalifikacija ir patirtimi projektuojant rąstinius namus, be to, išgirsti projekto vertinimą iš kvalifikuoto statytojo. Šis galės įvertinti projektą, ir jeigu pasitaikys neatitikimų, pasiūlyti sprendimo būdus.
Geriausias gamintojo įvertinimas - apžiūrėti jų statomus bei pastatytus namus. Idealiausia, jei šie namai stovi bent 2-3 metus, kadangi rąstinių namų brokas dažniausiai išryškėja tik namams sėdant, ir jeigu namas pastatytas netinkamai, tai bus matyti net ir ne specialistui.
Sutarties Sudarymas
Atsirinkus gamintoją su juo pasirašoma sutartis. Trumpa (1-2 lapų) ir neišsami sutartis turėtų kelti įtarimų, nes joje praktiškai neįmanoma apibrėžti jokių statomo namo kokybės kriterijų. Paprastai tokiose sutartyse nurodoma sutarties suma, mokėjimo terminai, tačiau retai užsimenama apie kokybę bei patį rąstinį namą.
„Kartais sutartyje net nenurodoma, iš kokios medienos rąstų bus statomas namas, tarkime, rąstinis namas gali būti renčiamas tiek iš eglės, tiek iš pušies rąstų, kokio storio rąstai bus naudojami - tartasi dėl 22 cm storio, o pastatoma iš 20 cm. Nenurodomas rąstų drėgnumas, o parašyta - džiovinti. Lauke mėnesį pagulėję rąstai teoriškai irgi gali būti vadinami natūraliai džiovintais“, -teigia T.
Pasak pašnekovo, pabaigus namą su satybininkais dažniausiai ginčijamasi dėl šių klausimų: kokybės, statybos ne pagal projektą, o savo nuožiūra. Kartais gamintojai kaltę suverčia projektui, esą jie statę tiksliai pagal projektą. Taip pat sudarant sutartį reikėtų atsižvelgti į kainos skaičiavimą.
„Tarkime, sutartyje numatyta kaina už sienos kvadratinį metrą. Nesutariama kaip skaičiuoti - su langais, be langų, su rąstų išsikišimais, balkiais. Abiejų pusių skaičiavimai nesutampa. Patariama statybininkams mokėti dalimis tik už kokybiškai atliktą darbą“, - teigia T.
Namo Sėdimas
Vis dėlto, ne specialistui tik pastatytas namas gali neatskleisti nekokybiškos statybos trūkumų. Jie geriausiai pastebimi namui susėdus ar praėjus pirmam šildymo sezonui. Namo sėdimu vadinamas medienos dimensijų kitimas dėl džiūvimo proceso. Džiūdami rąstai skyla, traukiasi, sukasi, suslūgsta dėl apkrovų. Namai iš drėgnos medienos yra linkę sėsti labiau.
Priklausomai nuo medienos drėgnumo, namas per visą eksploatavimo laiką gali susėsti nuo 5 iki 25 cm. Statant namą paliekami specialūs tarpai tarp langų ir durų, pagal namo sėdimą juos reikės kartkartėmis reguliuoti, siekiant, kad nesideformuotų langai.
Pamatų Tipai Pagal Konstrukciją
- Juostiniai pamatai: Atlaikys plytinę apdailą ar dujų silikato blokelių sienas.
- Stulpiniai pamatai: Galima kloti pigiausius mažai įgilintus pamatus, jei gruntas nesiplečiantis. Sienojai privalo būti tik mediniai.
- Ištisiniai pamatai: Geriausias variantas - ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys.
- Poliniai pamatai: Pastaruoju metu mažaaukščiams namams vis plačiau imami naudoti.
Stogo Dangos Pasirinkimo Kriterijai
- Stogo nuolydis: Skirtingo nuolydžio stogai paprastai dengiami skirtingomis stogo dangomis.
- Stogo konstrukcija: Svarbu tampa, ar stogo danga bus klojama ant naujos ar senos konstrukcijos medienos, kiek svers pati stogo danga.
- Stogo montavimas: Kiekviena stogo danga turi savo montavimo instrukcijas, tad labai svarbu jų laikytis, kad stogas tarnautų ilgai.
- Stogo dangos ilgaamžiškumas: Kiekvienas gamintojas savo dangai suteikia garantiją.
Stogo Dangos Kainos
Stogo dangos kaina - vienas pagrindinių klausimų iš ją besirenkančių. Dažniausiai kaina skaičiuojama vienam kvadratiniam metrui.
Medienos Rūšies Pasirinkimas
Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį, eglę, kedrą ar kedrinę pušį. Rečiau iš maumedžio. O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos ar drebulės.
Sienojus ruošiamas iš, aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė, žievė, brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies. Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm.
Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Mediena medžiaga ne vienalytė, branduolys yra purus, tačiau labai bijo drėgmės, bet gerai laiko šilumą, o balana yra hidrofobiška ji mažiau atspari šalčiui.
Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Jis prasideda tik nuo to momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Nuodžiūvis ne visada pastebimas ir vyksta tik išgarinant higroskopinę drėgmę, kai drėgnis tampa mažesnis negu 30%.
Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas, kartais ir visai nematomas - išilgai pluošto. Mediena brinksta sugerdama drėgmę iš oro arba mirkdama vandenyje. Brinkimo proceso rezultatas yra matmenų padidėjimas, kuris vadinamas išbrinkiu.