Audriaus Siaurusevičiaus ir Raimondo Baranausko Turto Deklaracijos: Politikos ir Verslo Sąsajos

Straipsnyje nagrinėjami Audriaus Siaurusevičiaus ir Raimondo Baranausko veiklos aspektai, įskaitant jų turto deklaracijas, verslo ryšius ir sąsajas su politinėmis figūromis Lietuvoje. Taip pat aptariami įvykiai, susiję su banku „Snoras“ ir jo nacionalizavimu.

LRT Logotipas

Raimondo Baranausko Karjeros Kelias

Raimondas Baranauskas su savo „Snoro“ bankeliu iš Šiaulių persikėlė į Vilnių. Apsilankęs redakcijoje dėl reklamos, paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus. Netrukus susidraugavome šeimomis. Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka. Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje. Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. Bandžiau kartu su Raimondu daryti biznį, pvz., per „snoriukus" platinti „Respubliką", bet nesėkmingai: lemiamu momentu, kai reikėdavo veikti, pasirodydavo toks nelietuvis Borodulinas ir viską sugadindavo. Kai atsitiktinai susitikome ekologiniame turgelyje ir mano žmona Sigos paklausė, kodėl nebebendraujame, ji paaiškino, kad perėjo į kitą „lygį" - pas Vainauskus ir „Lietuvos ryto" chebrą. Taip mano draugas Raimondas tapo pagrindiniu mano konkurentu. Regis, turėčiau dabar Baranauskų visa širdimi nekęsti, bet man jų kažkodėl gaila.

Interviu su Raimondu Baranausku

Tad pirmiausia Raimondo pasiteiravau, ar jau yra pasiruošęs „džiūvėsėlių"? Raimondas, nusiminęs, atsakė, kad jau nebe, visus suvalgė, nes ne visuomet užtenka pinigų maistui nusipirkti. Jis teigė: „Gyvenu normaliai. Ačiū Dievui, esu sveikas gyvas. Tai svarbiausia. Aš pats darbuojuosi finansinių konsultacijų srityje, turiu sudaręs sutartis dėl keleto projektų vystymo. Galiu laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose, tad be didelių sunkumų galiu sėkmingai tvarkyti visus reikalus.“

Kaip ir visur, ir čia verslą, ką ten verslą, visą gyvenimą, viską stipriai pakoregavo pasaulinė COVID-19 pandemija. Bet užtat kartu viską galima išspręsti dabar ir dirbant nuotoliniu būdu, ko, manau, mus visus gerai išmokė ta „koronakrizė". Kartu galiu pasakyti, kad čia, ypač Maskvoje, valdžia visai neblogai tvarkosi su pandemija. Ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus, Maskva yra labai išgražėjusi, gal tik kiek daugiau nukentėjo paslaugų sektorius ir mažojo verslo įmonės.

Globalistų Įtaka ir Vietiniai Šeimininkai

Interviu metu Raimondas Baranauskas teigė, kad jam gana ir milijono rūpesčių. Be to, kuo labiau plėtiesi - tuo labiau esi pažeidžiamas. Ir sunkiau viską suvaldyti ir viską išsaugoti bei apsaugoti. Be to, tampi itin skaniu „kąsneliu" globalistams, kurie tave toleruoja tol, kol suki jų pinigus, nes ne tu, o JIE juos spausdina. Kiek nori - tiek ir spausdina!

Globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. O jeigu su JAIS daliniesi, maždaug po lygiai, t.y. - viskas jiems, o sau - kas lieka, įskaitant „otkatus", dar galima išgyventi. Taip mes praradome pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą... Ir kas manęs tik nebandė „praryti" - vokiečiai, suomiai, danai, švedai... Dosniausi buvo rusai - už 49 procentus „Respublikos" kompanijos (be turto!) man pasiūlė 200 milijonų litų.

Banko "Snoras" Nacionalizacija

Raimondas Baranauskas teigė, kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija ir kad šiai „Snoro" sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas. Prisiminkime AB banko „Snoras" nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo", įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo.

Banko Snoras pastatas

2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija. Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje.

LRT Tarybos ir Seimo Narių Klausimai

Po Seimo narių kreipimosi LRT sulaukė prodiuserių priekaištų dėl laidų atrankų. LRT vadovai tai vadina konkurso pralaimėtojų nuoskaudomis, o politikų klausimus sieja su žurnalistų kritika. Šią savaitę 66 Seimo nariai LRT tarybai pateikė 45 klausimus, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, LRT vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis.

LRT tarybos pirmininkas Ž.Pečiulis sako, jog atsakymai gali būti parengti per kelias savaites. „Į tuos klausimus labai nesunkiai atsakytų Seimo narių padėjėjai ir patarėjai, bet ką padarysi - mūsų klausia, mes rinksimės po darbo. „Man užkliuvo šitas dalykas, kad iš 45 klausimų nė vieno nėra apie laidų turinį. Tai mane šiek tiek nustebino. Gal iš mandagumo buvo galima paklausti, preambulėje parašyti...“

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius teigė, jog LRT taryba spręs dėl atsakymo Seimo nariams pagal įstatymus. „Apie LRT konkursus. Man nekyla jokių abejonių, kad tai iš anksto suderinti tam tikrų grupių sandoriai.“

Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais - 36,5 mln. eurų.

VSD Tyrimai ir „Dujotekana"

Vienos Vakarų valstybės žvalgybos tarnyba bene prieš dešimtmetį informavo savo partnerį Lietuvoje, Valstybės saugumo departamentą (VSD), apie tai, kad Rusijos federacijos slaptosios tarnybos naudoja tarpininkes, prekiaujančias gamtinėmis dujomis, įvairiose Europos valstybėse kaip savo priedangos įmones. Nuo 2001 metų Rusijos valstybės monopolijos gamtinių dujų tarpininkė Lietuvoje yra importo bendrovė „Dujotekana“. Įmonei vadovauja buvęs Lietuvos komunistų partijos (LKP) funkcionierius, buvęs LKP Klaipėdos rajono pirmasis sekretorius Rimandas Stonys, įmonės viceprezidentas yra SSRS KGB Pirmosios vyriausiosios užsienio žvalgybos valdybos (PGU) karininkas Piotras Vojeiko.

2005 metais VSD Kontržvalgybos valdyba, vadovaujama pulkininko Vytauto Damulio, intensyviai rinko informaciją apie šią įmonę. Kontržvalgybos operacijos metu fiksuojama, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį VSD Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis nuožmiai vykdė „Dujotekanos“ prezidento R.Stonio nurodymus, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, perimti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) valdymą iš buvusio „Gazprom“ viceprezidento A.Riazanovo ir jo atstovo R.Matijošaičio grupės.

Pulkininko Vytauto Pociūno Mirtis

Priminsime, kad V.Pociūnas, kaip nustatė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas, buvo atleistas iš VSD Trečiosios valdybos viršininko pareigų dėl „Dujotekanos“ ir Rusijos interesų demaskavimo, buvo pakeistas būtent VSD Kauno apygardos skyriaus viršininku L.Jurgelaičiu. Pulkininkas V.Pociūnas krito - jis buvo atleistas iš valdybos viršininko pareigų, perkeltas į Lietuvos generalinį konsulatą Gardine, iš kur grįš į Tėvynę jau tik karste.

Vytautas Pociunas

Kontržvalgybos Operacija „Mina“

VSD Antrosios valdybos pareigūnai pradėjo rinkti reikiamus įrodymus, formuojant juos į visumą, ir rengti dokumentus teismui dėl šios įmonės veiklos nutraukimo, vykdydami kontržvalgybos operaciją „Mina“, kuria siekiama eliminuoti užsienio valstybių žvalgybos priešišką veiklą ir ją neutralizuoti.

LRT Finansavimas ir Skaidrumas

Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais - 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams.

Konservatorė Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė teigė mananti, jog išsamiau aiškintis LRT finansinius klausimus turėtų imtis ir Seimo Audito komitetas. „Iki 2015 metų LRT audituodavo Valstybės kontrolė ir mes kaip komitetas gaudavome susipažinti su ta informacija, kadangi tai valstybės pinigai. Dabar situacija yra tokia, kad LRT samdo nepriklausomą auditą, moka pinigus, kai komitetas užklausė informacijos - ji nebuvo pateikta. Toks dalykas atrodo keistokai, taip neturėtų būti.“

„Man vienas geriausių skaidrumo pavyzdžių yra BBC - Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas. Pavyzdžiui, jų svetainėje rasite informacijos apie metines finansines ataskaitas, valdybos atlyginimus su atskirai išskirtais priedais, administracijos, redaktorių, autorių atlyginimus, lengvai galėsite suprasti, kiek korporacija kasmet išleidžia kiekvienam savo kanalui. Taip pat gali gauti informaciją apie klausytojų ir žiūrovų patariamąsias tarybas ir visas BBC padarytas klaidas bei jų taisymus.“

tags: #siauruseviciaus #audriaus #turto #deklaracija