Šiaurės šalys, įskaitant Suomiją, Švediją, Norvegiją, Islandiją ir Daniją, pasižymi gausiais gamtos ištekliais, kurie vaidina svarbų vaidmenį šių šalių ekonomikoje ir kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Šiaurės šalių gamtos turtus, įskaitant medieną, geležies rūdą, kalnų upes, vėją ir žvejybą.
Mediena - Žaliasis Suomijos Auksas
Apie 70% Suomijos ploto apima miškai, kuriuose daugiausia auga pušynai ir eglynai. Tai miškingiausia Europos šalis - vienam gyventojui tenka net 5 ha miško. Miškininkystė - svarbus šalies verslas.
Suomija pagamina ketvirtadalį pasaulio rašomojo ir spausdinamojo popieriaus. Įvairių rūšių popierius ir kartonas po elektronikos produkcijos yra antroji šios šalies eksporto prekė. Maždaug trečdalis dirbančių žmonių susiję su medienos gavyba arba perdirbimu.
Medienos apdirbimo įmonės daugiausia įsikūrusios prie Suomijos ir Botnijos įlankos. Labai daug medienos transportuojama upėmis ir ežerais. Medžiams kirsti, išgabenti suomiai naudoja galingą techniką. Miškai kertami žiemą. Viena mašina, valdoma mašinisto, per dieną atlieka tiek darbo, kiek 15 medkirčių seniau.
Miškų Apsauga
Suomijoje, norint išsaugoti miškus, veikia programa, apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Ji vadinama darniąja plėtra. Suomijoje jau kurį laiką vyksta darnioji plėtra. Darnioji plėtra- Suomijoje veikianti programa, apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Kasmet leidžiama iškirsti tik tiek miško, kiek jo atauga.
Suomijoje priimta daug įstatymų, kurie įpareigoja įmonių savininkus įrengti vandens valymo įrenginius, oro filtrais mažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Geležies Rūda - Svarbus Švedijos Gelmių Turtas
Švedija garsėja savo geležies rūdos telkiniais šiaurėje už poliarinio rato. Geležies rūda - svarbus Švedijos gelmių turtas. Kirunos miestelyje geležies rūda kasama nuo XIX a. pabaigos. Kirunoje susidarė tunelių sistema, kuri toliau gilinama ir plečiama.
Geležies rūda tradicinė pramonės žaliava. Išlydytą plieną švedai plačiai naudoja mašinų pramonėje. Paskutiniu metu Švedijoje sparčiai kuriasi aukštųjų technologijų įmonės.
Kalnų Upės - Energijos Šaltinis
Šiaurės Europos šalyse daug elektros energijos pagaminama vandens jėgainėse. Kalnų slėniai labai tinka vandens jėgainėms statyti. Pigi elektros energija padeda plėtoti pramonės šakas.
Norvegai Elektros pagamina daugiau nei suvartoja, todėl perteklių eksportuoja į kitas Europos šalis. Rytiniais Skandinavijos kalnų šlaitais į Baltijos jūrą tekančiose upėse taip pat įrengta daug vandens jėgainių.
Vėjas - Ateities Energija
Danija ir Švedija elektros energijai gaminti naudoja vėjo energiją. Vis daugiau vėjo jėgainių statoma sekliose atviros jūros vietose. Nors jūros vietose statyti vėjo parkus daug brangiau tai labiau apsimoka nei juos statyti sausumoje.
Žvejyba Šiaurės Atlante
Atlanto vandenyno šiaurės rytai viena iš žuvingiausių pasaulio vandenyno sričių. Žuvims palankios sąlygos dėl vandenyne ir pakraštinėse jūrose augančio planktono. Žvejyba pagrindinė Islandijos ūkio šaka.
Nesaikinga žvejyba priežastis dėl ko labai sumažėjo verslinių žuvų. Problemai spręsti skiriamos žvejybos kvotos bei kitos priemonės.
Akvakultūra
Norvegijos pakrantėse jau kurį laiką yra plėtojama akvakultūra. Ramūs Fjordų užutekiai labai tinka šiam verslui.
| Šalis | Pagrindiniai gamtos turtai |
|---|---|
| Suomija | Mediena |
| Švedija | Geležies rūda, mediena |
| Norvegija | Nafta, gamtinės dujos, hidroenergija, žuvis |
| Islandija | Žuvis, geoterminė energija, hidroenergija |
| Danija | Nafta, gamtinės dujos, vėjo energija |