Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyrius pradėjo naują etapą - pirmininke paskelbta Lina Židonienė. Ryžtinga, idėjų kupina moteris atrodo sutverta visuomeninei veiklai. Susitikome jos kabinete rajono savivaldybėje pasikalbėti - kokios mintys lydi naująsias pareigas, kokie darbai laukia?
Prieš trylika metų įkurtas Pasvalio rajono 40-ies ūkininkų kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ atlaikė įvairius sunkumus ir išbandymus, sustiprėjo. Per tą laiką ūkininkai patikėjo kooperacijos nauda ir nė vienas nepasitraukė. Anot direktoriaus Aldo Gedvilo, ateityje galvojant apie produkcijos perdirbimą teks suvienyti kelių kooperatyvų jėgas.
Žemės ūkio kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ šiandien vienija beveik pusšimtį Pasvalio ir Biržų krašto grūdų augintojų, jų bendras valdomos žemės plotas per 8 tūkst. hektarų. Pernai kooperatyvo nariai pardavė apie 30 tūkst. tonų grūdų. Kooperatyvo moto: „Mes dirbame išvien tam, kad padėtume vieni kitiems kiekvieną dieną sunkiais ir gerais laikais“.
Kooperatyvas yra atviras visiems veikliems ūkininkams ir kasmet pasipildo naujais nariais. Jau vyksta projektavimo darbai ir šiemet „Šiaurės aruodų“ kooperatyvas pradės nuosavo elevatoriaus statybas.
Lina gimė Jurgio ir Birutės Kundrotų šeimoje, Krikliniuose. Augo su dar dviem sesėmis ir broliu, Lina - pati jauniausia. Neretai sulaukia klausimo dėl savo nepasvalietiškos šnekos - moteris kalba su ryškiu suvalkietišku akcentu. Mama kilusi iš Kudirkos Naumiesčio, o tėtis - Joniškio. Šeimą Kundrotai sukūrė jau Pasvalio krašte, tačiau dukters charakterį visgi formavo ir tvirta, įsakmi sūduviškių šnekta…
Amžinatilsį mama Birutė buvo konditerė, taip pat - Kriklinių bibliotekos vedėja. „Mama mane mokė tvarkos, kad reikia domėtis, skaityti knygas. Tėvelis buvo dirbtuvių vedėjas to meto kolūkyje, vėliau įsidarbino miškų ūkyje pjūklininku, o šiandien yra Kriklinių bendruomenės pirmininkas. „O pas tėtį garaže daug zbitkų pridarydavau. Bet jis niekada nepyko“, - nusišypso pašnekovė.
Ūkio darbai Linai buvo artimi nuo pat mažų dienų - tėveliai augino gyvulių, paukščių, turėjo žemės plotelį. Vaikams taip pat buvo padalinti darbai - kam viščiukus prižiūrėti, kam ravėti, laistyti daržą. Šiandien kiti Kundrotų vaikai išsibarstė po pasaulį: vyriausioji Edita gyvena Anglijoje, brolis Donatas - tolimųjų reisų vairuotojas Vokietijoje, o Jurgita dirba matininke Panevėžyje.
Sukūrusi šeimą, grįžo prie šaknų - žemės darbų „Jei ne vyras ūkininkas, kažin, kur dabar būčiau“, - pripažįsta moteris. Pašnekovės vyras - kraštietis Vytautas Židonis, taip pat nuo mažens apsuptas ūkio. Įtraukė ir Liną. Jį puoselėja jau kelios kartos: „Prisideda visi, kas ką mokėdamas, - žavisi moteris, - surėmę pečius, visi ūkį auginame“.
Na, o ūkininkų žmonų gyvenimas - vertas atskiros memuarų knygos. Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro jos sukasi it bitės visuose darbuose - nuo šaltibarščių gaminimo iki popierių tvarkymo ir technikos priežiūros. Klausiu pašnekovės - juk moteriai reikia ir ramybės, laiko sau… Kaip visa suderinti? „To tikrai nedaug. Bet atsiimu žiemą (šypsosi), tada darbų mažiau. Bet ir sezono metu, ankstyvą rytą, išgeriu terasoje kavos, ramiai apmąstau dienos darbus“, - pasakoja ūkininkė.
Dar viena moters atgaiva - gėlės (kurios ne taip ir toli nuo ūkio…) Jų moteriai niekada nebus per daug. „Tai - grožis“, - Lina atsako, vyrui paklausus, kam gi tiek žiedų. Džiaugiasi, kai gali atsidėti laiko ir ramiam skaitymui, gilinimuisi į knygas.
Židoniai augina dešimties metų Gretą ir penkerių Arną. Jie irgi mielai dalyvauja šeimos ūkyje - stebi tėvelius, jų dienos darbos. Tarkime, Gretos vaikystė bėgo kombaine! „Dukra „kuldavo“ laukus drauge su tėveliu. Pasiimdavo dekutį, pagalvę, dėžutę maisto ir visą dieną praleisdavo kartu, - stebėdavo, žaisdavo, o pavargusi numigdavo“, - pasakoja mama. Jaunėlis Arnas - žvitrus vaikis, jam įdomiau su tėčiu traktoriuje - sėti, vežti grūdus, dirbti žemę.
„Niekada nemaniau, kad galėsiu užimti tokias pareigas, nes iki tol teko įsakymus vykdyti “, - atvirai pasakoja Lina, prakalbus apie naują gyvenimo etapą - tapimą LŪS Pasvalio skyriaus pirmininke. Tačiau žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ pirmininkas Aurimas Garlauskas vis nepaliovė įtikinėti, jog Lina tikrai sugebės „vairuoti“ ūkininkų laivą.
Išties, ūkį moteris pažįsta puikiai. Jau ne vienerius metus iš arti mato, su kokiomis problemomis žemdirbiai susiduria ir dažnai pasiūlydavo vyrui, sąjungos nariui, galimų sprendimo būdų. Be to, turi įvairios patirties - teko dirbti grūdų laboratorijoje, taip pat - vadybininke. O dirbdama konsultavimo tarnyboje, matė, jog ūkininkai negauna reikiamos informacijos, jų nepasiekia tai, kas svarbu - tai irgi motyvavo įkvėpti pokyčius.
Tapusi pirmininke, pajuto narių palaikymą. Kas girdėjo Linos kalbą ūkininkų susirinkime, kuomet buvo paskelbta pirmininke, tikrai pajuto - ši moteris užsispyrusi, ryžtinga ir žino, ką kalba. „Mokiausi tik iš ūkininkų. Tai jie išmokė racionalumo, argumentuoti savo idėjas. Jie mane išugdė tokia agronome, kokia dabar esu. Mokysiuosi ir toliau, nes jie „neš“ man savo problemas, kurias kartu spręsime“, - tvirtai taria L.
Pasvalio skyrius gauna informaciją tiesiai iš centro, Lietuvos ūkininkų sąjungos. Svarbiausia tai, jog regionams pateikiami būsimų įstatymų projektai bei yra priimami skyrių siūlymai, kritika, pageidavimai. Kuo daugiau ūkininkų susivienija, tuo geriau jų balsą išgirsta šalies valdantieji, ir Lietuvos mastu gali būti priimti ūkiui išties naudingi sprendimai.
Sąjunga teikia pačią naujausią informaciją, nes bendradarbiauja su daugeliu institucijų - augalų apsaugos, veterinarijos, konsultavimo tarnybomis. Pirmininkė - ir krašto ūkininkų konsultantė, kuratorė. Iškilus problemoms, klausimams, padeda jas spręsti ar nukreipia reikiama linkme. Darbai - jau prasidėjo. „Pastangų reikės daug, kol išvysime vaisius. Tai - ilgas procesas“, - pripažįsta L. Židonienė.
Lina Židonienė pasidalijo mintimis apie vyraujantį požiūrį ūkininkų atžvilgiu: „Dabar žmonės (daugiausia - miesto) dažnai kalba, jog žemdirbiai nuodija maistą. O išties pesticidai, trąšos augalui - kaip žmogui vaistai. Jei vaistus vartoji netinkamai, save nuodiji. Taip ir čia - reikia rasti vidurį, norint išauginti daugiau produkcijos, bet sveikai. O didžioji dalis ūkininkų labai trokšta žinių, nori mokytis, dalintis patirtimi. Ieško, kas yra geriau.“
Tapau pirmininke po nelaimingu ženklu - tuo metu kaip tik buvo užpulta Ukraina. Ir ūkininkai buvo matomi kaip veltėdžiai, teršėjai… Nors, kad ir kokios krizės „užeidavo“, ūkininkas kaip garvežys Lietuvos ekonomiką vilkdavo. Niekas neklausia, ar sniegas, ar pašalę, - vis tiek dirbame savo darbą, auginame duoną. Ir dabar, kai Ukrainoje nelaimė, didele dalimi operatyviai prisideda ūkininkų sąjungos nariai. Kai ne visiems pavyksta nugabenti maisto produktų, ūkininkai puikiai susitvarko. Ūkininkai - labai žmoniški. Kai kažkas atrodo neįmanoma - jie sugeba tai padaryti. Atkaklumas, racionalumas mus daug kur nuveda. Ir nuomonė apie ūkininkus, manau, gerės. Žmonės matys, kad jie augina gerą, tinkamą, sveiką produkciją, - ryžtingai kalbėjo L. Židonienė.
Veikia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“, „Saločiai“, „Kiemeliai“, „Tetirvinai“, „Tatula“, „Baluškiai“ ir kt., UAB „Aukštikalnių sodai“.
Šalia naujo angaro, grūdų bokšto su džiovinimo įranga ir kitų pastatų kuriama jauki poilsio erdvė - su tvenkiniu, želdynais.
Žemės ūkio kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ įkūrė stambiausi Pasvalio rajono ūkininkai. Kooperatyvas superka iš ūkininkų įvairių kultūrų derlių: kviečius, rapsą, žirnius, pupas, miežius. Derlius patikrinamas vienoje geriausių laboratorijų Lietuvoje, valomas, džiovinamas, saugomas.
7-8 ir IG klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje ekonomikos pamokoje. Aplankėme Pasvalio rajono verslininkus. Mus priėmė dvi įmonės: „Šiaurės aruodai“ ir „Dotnuva Baltic“.
Įmonė „Dotnuva Baltic“ parduoda moderniausią žemės ūkio techniką, kainuojančią net iki pusės milijono eurų.
Ūkininkas Algimantas Morkūnas, daugelį metų auginęs daržoves, 1997 metais kovo 26 dieną įkūrė UAB „Sodžiaus rytas“.
UAB „Dirvonų lentpjūvė“. Kodėl būtent ši įmonė buvo pasiūlyta nominacijai, ko gero, galėtų paaiškinti jau nuo 1997 m. veikiančios ir šiuo metu daugiau nei pusšimčiui darbuotojų geras darbo sąlygas suteikiančios įmonės vadovės Audronės Sirbikienės pasakyti žodžiai: „Mūsų stiprybė - čia dirbantys žmonės. Kaimo žmonės. Tie, kurie neišvažiavo arba laimės neradę užsienyje grįžo atgal.
UAB „Pasvalio vandenys“. Tai jau daug metų pelningai dirbanti Savivaldybės įmonė, nuoširdžiai besirūpinanti tiek savo paslaugų, tiek tiekiamo geriamojo vandens kokybe. Jos tiekiamas vanduo - pats pigiausias Lietuvoje, o kaina nedidėjo nuo 1999 metų. Didelę dalį savo uždirbtų lėšų bendrovė skiria vandens gerinimo ir nugeležinimo įrenginių statybai rajono vandenvietėse. Už bendrovės lėšas Pasvalio krašte tokie įrenginiai jau pastatyti 35-iose vandenvietėse, ne vienoje jų įrengti nauji geriamojo vandens gręžiniai. Ištikus vandentiekio avarijoms, „Pasvalio vandenys“ skuba į pagalbą net ir tų gyvenviečių, kurių vandenvietės šiai bendrovei nepriklauso, žmonėms. Bendrovė padeda kurti gražų mūsų krašto įvaizdį - ant aukščiausio Pasvalio miesto pastato - „Pasvalio vandenų“ bokšto - jau keleri metai plevėsuoja iš tolo matoma Lietuvos trispalvė.
Štai keletas įmonių, veikiančių Pasvalio krašte:
- UAB „Pasvalio agrochemija“
- Žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“
- „Draugystė Agro“
Nedidelius sklypus turintys sodininkai mėgėjai dažnai renkasi sodinti žemaūgius vaismedžius ir vaiskrūmius. Didelę jų auginimo patirtį sukaupę kauniečių medelyno „Žemaūgiai sodai“ šeimininkai. Šio medelyno savininkė Daiva Eidikienė yra jau trečios kartos sodininkė. Ji daugiau kaip 40 metų dirba sodininke konsultante. Ką reikia žinoti apie žemaūgių vaismedžių sodinimą, auginimą ir priežiūrą?
Arminas Griciūnas planavo būti fiziku, gyveno Vilniuje, bet, paveldėjęs močiutės namus, pasirinko ūkininkavimą ekstremaliomis sąlygomis Biržų rajone. Kasmet šalia namo ir jo laukuose atsiveria naujos smegduobės.
XX a. I pusėje (nepriklausomybės metais) buvo žemės ūkio produktų supirkimo ir ūkininkų aprūpinimo žemės ūkio mašinomis, padargais, trąšomis punktas, veikė elektrinė, du viešbučiai, vaisvandenių įmonė, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, skerdykla, valcinis malūnas, vilnų verpykla, kelios smulkios pramonės ir amatų įmonės, Lietuvos banko skyrius, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankelis.
1962 m. įrengta balneoterapijos gydykla. 1977 m. pastatyta sūrių gamykla, nuo 1998 m. veikia kaip akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialas „Pasvalio sūrinė“.
2005 m. Pasvalyje įkurta vienintelė bioetanolio gamykla Baltijos šalyse „Kurana“ (gamyba - rapsų perdirbimas ir aliejaus spaudimas), veikia UAB „Pasvalio agrochemija“.
Talačkoniuose įsikūręs žemės ūkio (grūdininkystės) kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ (vadovas Aldas Gedvilas), Meškalaukyje - žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“, užsiimantis gyvulininkyste ir augalininkyste (vadovas Hans Christian Nissen), Puodžių kaime - „Draugystė Agro“ (veiklos sritys: gyvuliai, žvėrys, paukščiai ir jų veisimas; grūdininkystė; pienas, pieno produktai; žemės ūkis, paslaugos).
Veikė Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla (1810 m. įkurta dvarininko Igno Karpio lėšomis - tai buvo pirmoji žemės ūkio mokykla Lietuvoje, veikusi pagal Vilniaus universitete parengtus nuostatus). Nuo 2019 m. - Panevėžio mokymo centro Joniškėlio mokymo skyrius.
Pasvalio krašte yra sėkmingai besidarbuojančių asmenų, užsiimančių įvairių sričių verslu ir veikiančių savarankiškai, taip pat yra nemažai Lietuvoje žinomų verslininkų, kilusių iš šio krašto, bei mokslo žmonių, daug pasiekusių vystant šalies pramonę ar žemės ūkį.
Viršelyje R. - Kodėl į gimnaziją, kai mokiniams pasakoja apie profesijas, nepakviečia mūsų, ūkininkų? - Dabar dirbam septynis šimtus hektarų ir mums užtenka. - Nukūlėm dvylika hektarų žieminių miežių. Pirmą kartą pabandėm, užsiauginom sėklos, šiemet sėsim 68 hektarus, - Kasparas atskleidžia, kad iš hektaro byrėjo po 7,7 tonos žieminių miežių. - Kaip iš molio žemės - per mažai. Molis - dviejų ašmenų peilis, jis derlingas, bet reikia labai nutaikyti momentą tokią žemę įdirbti. Be to, truputį pralaukėm nukulti ir grūdai šiek tiek per sausi. Apie ūkį Kasparas gali pasakoti iki smulkiausių niuansų, savo darbu jis, atrodo, tiesiog mėgaujasi. - Nuo 2012 metų naudojam organines trąšas, paukščių mėšlą veždavomės iš Kaišiadorių, Rudaminos. - Dar auginam salyklinių miežių, bet pernai nesėjom, nes dėl gamtinių sąlygų jie virto pašariniais grūdais, - jaunasis ūkininkas įsitikina, jog gamtos sąlygos vis dėlto gali daug lemti. - Tėtis sėja, aš žemę ruošiu, mėšlą kratau, - pasakoja vaikinas. - Toks kombainas kainuoja pusę milijono. - Iš tiesų labai daug bendravimo, dalijimosi patirtimi, patys išbandom, pasėjam trijų veislių rapsų, trijų veislių žieminių javų. Derlių lemia daug veiksnių - ligos, veislės, tręšimas. Klimatas keičiasi. Jaučiasi, kad drėgmės mažiau, kad ilgiau ir dažniau tęsiasi karščiai. Pernai rugsėjis buvo visiška vasara. Atsiranda naujų virusų, naujų vabalų. Purškiam tik naktį, apie tai reikia pranešti prieš tris dienas. - Nuo 2018-ųjų žemės nebeariam, tad plūgas ilsisi. - Nakiškiuose dirbu žemę, o išėjusi Augustė filmuoja traktorių, kad parodytų savo sūnėnams. Šis įspūdingas traktorius nupirktas prieš ketverius metus. - Čia sujungti septyni ir tikriausiai dar daugiau laukų. Tai didžiausias mūsų laukas, - Kasparas suskaičiuoja, kad 700 hektarų jų dirbamos žemės 29 laukuose. - Stengiamės susimainyti, kad kuo daugiau žemės būtų viename masyve. Juk žymiai efektyviau, kai iš vieno laukelio nereikia lėkti kur nors toliau į kitą lauką. Be to, mažiau lieka neįdirbtų galulaukių, kampelių, kuriuose auga piktžolės. - Tai geriausias ir kokybiškiausias mūsų laukas nuo pat ūkininkavimo pradžios 1992-aisiais. Prie dvidešimties hektarų prisidėjo 74. - O mūsų šios žemės - apie 60- 70 balų. Kasparas pripažįsta, kad labiausiai vargina, jog žemės ūkio politikoje nėra pastovumo bent penkeriems metams. Vis dėlto jaunas ūkininkas pašmaikštauja žemę dirbsiantis iki mirties. Tėtis pradėjo ūkininkauti nuo savo senelių, Kasparo prosenelių žemės. - Man patinka ūkininkauti. Neįsivaizduoju savęs sėdinčio kokiame biure ar kitame oficialiame darbe nuo 8 iki 17 valandos.
Štai keletas įdomių faktų apie Kasparo ūkininkavimo patirtį:
- Nuo 2012 metų naudojamos organinės trąšos, paukščių mėšlas vežamas iš Kaišiadorių, Rudaminos.
- Auginami salykliniai miežiai, tačiau dėl gamtinių sąlygų jie kartais virsta pašariniais grūdais.
- Nuo 2018-ųjų žemė nebeariama, tad plūgas ilsisi.
Žilvinui dar tik 26-eri, bet ūkininkauja jis nuo 2008-ųjų, taigi savo ūkį pradėjo kurti būdamas vos aštuoniolikos. Šiandien Čabų ūkio valdos - 170 hektarų dirbamos žemės. Dideli jaunųjų ūkininkų užmojai tvarkant gamybinę ūkio teritoriją.
Žemės ūkio kooperatyvų supratimas: vadovas
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje spalio 18 dieną 7-8 ir IG klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje ekonomikos pamokoje. Aplankėme Pasvalio rajono verslininkus. Mus priėmė dvi įmonės: „Šiaurės aruodai“ ir „Dotnuva Baltic“. Žemės ūkio kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ įkūrė stambiausi Pasvalio rajono ūkininkai. Kooperatyvas superka iš ūkininkų įvairių kultūrų derlių: kviečius, rapsą, žirnius, pupas, miežius. Derlius patikrinamas vienoje geriausių laboratorijų Lietuvoje, valomas, džiovinamas, saugomas. Įmonė „Dotnuva Baltic“ parduoda moderniausią žemės ūkio techniką, kainuojančią net iki pusės milijono eurų. Ekonomikos mokytoja L.
Štai lentelė su informacija apie "Šiaurės aruodų" kooperatyvą:
| Kooperatyvo pavadinimas | Įkūrimo metai | Ūkininkų skaičius | Valdomos žemės plotas | Parduodamų grūdų kiekis per metus |
|---|---|---|---|---|
| Šiaurės aruodai | 2009 | ~50 | 8000 ha | 30000 tonų |
Šiame straipsnyje apžvelgėme žemės ūkio kooperatyvo "Šiaurės aruodai" istoriją, veiklą ir reikšmę Pasvalio kraštui. Taip pat aptarėme LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkės Linos Židonienės požiūrį į ūkininkavimą ir regiono žemės ūkio perspektyvas.
Žemės ūkio technika Pasvalyje. Šaltinis: Vikipedija