Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ilgalaikio turto rūšis, jo vertės nustatymo būdus, apskaitos ypatybes bei PVM klausimus.
Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos
Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos yra:
- Ilgalaikės investicijos
- Grynasis ilgalaikis turtas
- Prestižas ir kitas nematerialus turtas
- Ilgalaikės gautinos sumos
Materialusis ilgalaikis turtas
Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienus metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.
Pavyzdžiai:
- Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
- Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
- Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
- Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.
Apskaitos ypatumai:
Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).
Naudojantis Rivile ERP, galima lengvai sekti turto nusidėvėjimą, apskaitą ir generuoti ataskaitas tiek vidinei analizei, tiek auditui. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms didelį fizinį turtą ir norinčioms jį valdyti centralizuotai.
Nematerialusis ilgalaikis turtas
Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.
Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.
Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan.
Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis apskaitomas kartu su tuo materialiojo turto vienetu. Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, o programa, kuri nėra sudedamoji kompiuterio įrangos dalis, apskaitoma kaip nematerialusis turtas.
Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo kito įmonės turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo kito įmonės turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas nuo kito turto ir kuria būsimą ekonominę naudą tik kartu su kitu įmonės turtu, jis gali būti pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią ekonominę naudą ateityje ji gaus iš to nematerialiojo turto.
Įmonės darbuotojų kvalifikacija, išlaidos, patirtos siekiant sudaryti pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašios išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negali būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl negali būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu.
Jei išlaidos neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, jos pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Jei nematerialusis turtas yra įsigytas mainais į išleidžiamus nuosavybės vertybinius popierius, jo įsigijimo savikaina yra šių nuosavybės vertybinių popierių tikroji vertė. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines, su turto mainais susijusias išlaidas.
Jei nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į kitą nematerialųjį turtą arba materialiojo ir nematerialiojo turto junginį, įsigytas nematerialusis turtas įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Jei įsigyjamo nematerialiojo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, jis registruojamas už jį perduoto turto tikrąja verte.
Pasigamintas (sukurtas) nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.
Gaminant (kuriant) turtą įmonėje, išlaidos skirstomos į tyrimo ir plėtros išlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio, per kurį jos susidaro.
Plėtros išlaidų pavyzdžiai gali būti:
- pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas iki gamybos ar naudojimo pradžios;
- instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujas technologijas;
- įrangos, kuri skirta bandomiesiems pavyzdžiams pagaminti, projektavimas, konstravimas ir eksploatavimas;
- pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų ar paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.
Pavyzdžiai:
- Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
- Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
- Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
- Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.
Apskaita:
Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.
Tinkamai valdomas nematerialusis turtas gali stiprinti įmonės pozicijas rinkoje, kurti išskirtinumą ir leisti efektyviau vykdyti veiklą. Ypač svarbu jį dokumentuoti ir stebėti nuosekliai - tai gali būti padaryta naudojant tokias priemones kaip Rivile MGAMA, kuri padeda tvarkyti licencijų, sutarčių ar kitų dokumentų apskaitą.
Finansinis ilgalaikis turtas
Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai.
Pavyzdžiai:
- Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
- Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
- Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
- Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.
Apskaitos specifika:
Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos.
Investicijų apskaita turi atitikti finansinės atskaitomybės reikalavimus, o netikslumai gali iškreipti įmonės finansinį vaizdą. Todėl naudinga turėti skaidrią apskaitos sistemą, leidžiančią tiksliai registruoti ir sekti visus finansinius instrumentus.
Kaip nustatoma ilgalaikio turto vertė?
Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.
Pirminė vertė (įsigijimo savikaina)
Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:
- Pirkimo kainą (be PVM);
- Transportavimo ir montavimo išlaidas;
- Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
- Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.
Vėlesnis vertės pokytis
Turto vertė gali būti:
- Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
- Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
- Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.
Ilgalaikio turto apskaita įmonėje
Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.
Pagrindiniai apskaitos žingsniai:
- Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
- Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
- Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.
Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.
Turto nurašymas ir pardavimas
Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.
Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:
- Pilno nusidėvėjimo;
- Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
- Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.
Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:
- Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
- Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
- Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.
Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.
Investicinis turtas
Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).
Tipiniai pavyzdžiai:
- Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas;
- Nuomojami butai ar pastatai;
- Žemės sklypai, laikomi perpardavimui;
- Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).
Apskaitos ypatumai:
- Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina;
- Gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos;
- Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.
Investicinis turtas gali būti alternatyvus būdas įmonei kaupti kapitalą, diversifikuoti rizikas ir užsitikrinti papildomą pinigų srautą.
Grynasis ilgalaikis turtas
Šioje ilgalaikio turto klasėje nurodomas svarbiausias fizinis kompanijos turtas: žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, transporto priemonės ir kita. Tai turtas, būtinas kompanijos veiklai vykdyti. Grynojo ilgalaikio turto vertė - tai yra pinigų suma, kurią kompaniją teoriškai gautų pardavusi ilgalaikį turtą.
Svarbu paminėti, kad fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę. Nusidėvėjimas netaikomas tik žemei.
Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Viena vertus, kartais kompanija permoka už ilgalaikį turtą, todėl jo už analogišką kainą rinkoje parduoti nebeturi galimybių. Kita vertus, kompanijos įranga rinkoje gali būti verta mažiau, nei yra „buhalteriškai“ nuvertėjusi. Trečia, ir svarbiausia, nekilnojamojo turto vertė „apskaitoje“ mažėja, nors realybėje jis nuolat brangsta. Sumanus investuotojas gali pasipelnyti iš tokios situacijos.
Pavyzdžiui, kompanija prieš 10 m. nusipirko komercines patalpas Vilniaus centre už 10 mln. €. Akivaizdu, kad po 10 m. komercinės patalpos bus vertos 2-3 kartus daugiau, tačiau „buhalteriškai“ pastatas nusidėvėjo ir jo vertė įmonės balanse gali būti įvertinta tik 1 mln. €. Kompanijai ištaisius šią klaidą, kompanijos turtas netikėtai išaugs 20-30 mln., ir kompanija pagal santykinius rodiklius staiga taps nepakankamai įvertinta. Tokį perliuką apčiuopti pavyksta ne kiekvienam, tačiau sumanūs investuotojai visuomet siekia pasinaudoti tokia galimybe.
Kartais galite pastebėti ir atvirkštinį procesą, kai kompanijos turtas yra dirbtinai pervertintas. Pavyzdžiui, smukus nekilnojamojo turto vertei, įmonės balanse ji lieka nepakitusi. Tai iš karto mažina kompanijos investicinį patrauklumą ne tik dėl prastų rodiklių, bet ir dėl skaidrumo stokos kompanijos valdyboje.
Prestižas ir kitas nematerialus turtas
Nematerialus turtas, kaip sako pats pavadinimas, yra turtas, kurio fiziškai negalima paliesti. Kalbant apie nematerialųjį turtą dažniausiai turima omenyje prestižas, prekinis ženklas, intelektinė nuosavybė, patentai ir programinė įranga. Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas.
Vienai kompanijai įsigyjant kitą, paprastai sumokama daugiau nei apskaitoje nurodytas parduodamos kompanijos turtas. Skirtumas tarp už kompaniją sumokėtos kainos ir kompanijos turto buhalterinės vertės yra vadinamas prestižu. Tai yra tarsi permoka už kitą kompaniją, kadangi dalis turto, pavyzdžiui, darbuotojai, klientai, prekinis ženklas, reputacija, santykiai su klientais ir tiekėjais kompanijos apskaitoje nėra įvertinti.
Į šią turto klasę turėtumėte žiūrėti šiek tiek skeptiškai, nes už kompanijas yra permokama. Dėl šios priežasties tikroji nematerialaus turto vertė yra mažesnė už nurodytą apskaitoje. Prestižas kiekvienais metais perkainojamas, todėl kai kurios kompanijos sumažina prestižą tarytum prisipažindamos, kad už pirkinį (įsigytą kompaniją) buvo permokėta.
Didelį dėmesį reikia skirti ir prekiniam ženklui. Žinomas prekinis ženklas suteikia ekonominį pranašumą, todėl kompanijos daug išleidžia prekinio ženklo reklamai. Šias išlaidas įmonės balansas atsispindi kaip nematerialų turtą. Dėl šios priežasties „Coca-cola“, „Mercedes“, „Harley-Davidson“ ar „Google“ įmonių balansas prie nematerialaus turto rodo įspūdingą prekinio ženklo vertę, kadangi jis yra neatsiejama šių kompanijų verslo dalis. Tačiau investuotojas turi būti racionaliai vertinti prekinio ženklo vertę, nes kartais „buhalteriškai“ jis gali būti pervertintas.
Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.
Ilgalaikės gautinos sumos
Į ilgalaikes gautinas sumas investuotojai turėtų pasižiūrėti ypatingai skeptiškai. Ilgalaikės gautinos sumos - tai yra klientų skola kompanijai, kurią klientas turi sumokėti vėliau nei po metų. Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti. Kita vertus, jeigu ilgalaikės gautinos sumos nuolatos didėja, tai gali reikšti, kad produkcija pardavinėjama nemokiam klientui ir uždirbamas „popierinis pelnas“, o grynieji pinigai kompanijos nepasiekia.
Nematerialaus turto amortizacija
Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas tampa nepatikimas, kai naudingo tarnavimo laikas ilgas. Tačiau jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė gali nustatyti ilgesnį kaip 20 metų naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas.
Jei įmonė kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teisę, kuri buvo suteikta ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tos teisės galiojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisė gali būti atnaujinama ir jos atnaujinimas yra pagrįstas.
Turto amortizuojamoji vertė apskaičiuojama iš įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainos atimant likvidacinę turto vertę. Jeigu likvidacinė vertė nėra lygi nuliui, vadinasi, įmonė nematerialųjį turtą tikisi perleisti jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.
Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei, gavus papildomos informacijos, tikslinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, tai nematerialiojo turto likutinė vertė turi būti amortizuota per patikslintą naudingo tarnavimo laiką.
Jei nematerialusis turtas dar nepradėtas naudoti, nustatytas naudingo tarnavimo laikas ilgesnis kaip 20 metų, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir, jei būtina, patikslinti nematerialiojo turto vertę.
Nematerialaus turto vertės sumažėjimas
Sudarydamas finansines ataskaitas, viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti, ar ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra nematerialiojo turto nuvertėjimo požymių. Jeigu nematerialiojo turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, registruojamas skirtumo sumos turto vertės sumažėjimas.
PVM klausimai
Ilgalaikio turto pasigaminimas įforminamas PVM sąskaita faktūra ir skaičiuojamas 21 proc. PVM.
Jeigu NT bus naudojamas MB PVM apmokestinamoje veikloje, tokio NT pirkimo PVM turėtų būti atskaitomas.
Pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą turėtų būti tikslinama ir turto įsigijimo vertė, ir pirkimo PVM.
PVM tikslais sandėlio statyba laikoma ilgalaikio turto pasigaminimu.
6 straipsnis. 1. Prekių tiekimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu šiame Įstatyme laikoma įsigytų ir (arba) importuotų žaliavų ir medžiagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų, atliekamų PVM mokėtojo jėgomis, ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikis materialiojo turto vienetas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar šis pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais (jeigu šio Įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta kitaip), ir nesvarbu, ar pastatą (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis ar įsigydamas paslaugų iš kitų apmokestinamųjų asmenų.
2. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu ilgalaikiam materialiajam turtui pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą.
Teisės aktai, reglamentuojantys nematerialaus turto apskaitą
- 2008 m. liepos 16 d. Nr. t v i r t i n u 13-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Nematerialusis turtas“ (pridedama).
- 2022 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k.
- Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-495, 2009-12-31, Žin., 2010, Nr. 2-92 (2010-01-07), i. k.
- Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-035, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-702 (2011-02-05), i. k.
- Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-334, 2014-10-27, paskelbta TAR 2014-10-31, i. k.
- Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-218, 2022-06-14, paskelbta TAR 2022-06-14, i. k.
- Dėl finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-146, 2024-04-22, paskelbta TAR 2024-04-22, i.
tags: #nematerialiojo #turto #pasigaminimas