Gegužės 10-ąją sukanka lygiai šešeri metai nuo garsaus Lietuvos humoristo ir „Dviračio žinių“ vedėjo Vytauto Šerėno mirties. Nors metai bėga, V. Šerėno atminimas vis dar toks pats garsus jį pažinojusių asmenų lūpose. Šiemet spalio 10-ąją humoristui, „Dviračio žinios“ vedėjui, ekonomikos mokslų daktarui Vytautui Šerėnui būtų suėję 65-eri. Žinią apie kolegos netektį prieš penkerius metus gegužės 10-ąją pranešė V. Šerėno kolega Haroldas Mackevičius.
Penktadienį Lietuvą sudrebino skaudi žinia - mirė humoristas Vytautas Šerėnas. Laidos „Dviračio žinios“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas mirė eidamas 60 metus, praneša BNS. Šią žinią pranešė V. Šerėno kolega Haroldas Mackevičius. Portalo lrt.lt teigimu, 18 val. V. Šerėnas mirė sustojus širdžiai.
Netikėtai, sustojus širdžiai užgeso vienas didžiausių Lietuvos televizijos titanų - Vytautas Šerėnas. Džentelmenas, jautrus, kuklus, darbštus, intelektą derinęs su humoru, žmogus, kurį prisimins visa Lietuva. Atsisveikinti su netikėtai penktadienio vakarą anapilin išėjusiu humoristu Vytautu Šerėnu plūdo ir kartu dirbę aktoriai, ir politikai, ir jo talento gerbėjai. Daugelis dėl netikėtos šešiasdešimtmečio nesulaukusio ekonomikos mokslų daktaro mirties - vis dar ištikti šoko. Kai kurie atvirauja - Vytautas, nors nuolat juokindavo kitus, pats dažnai buvo rimtas, gilus, laiką gamtoje itin mėgęs leisti žmogus.
V. Šerėnas gegužės 14-ąją palaidotas Antakalnio kapinėse. Prie kapo tąkart jautrius žodžius vyrui skyrė ir jo žmona Dalia Šėrėnienė.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko daug garsių prajuokinti visą šalį sugebėjusių humoristų. Tai - Vitalijus Cololo, Vytautas Šapranauskas, Vytautas Šerėnas bei Gintaras Ruplėnas. Kviečiame prisiminti įsimintinas asmenybes bei ryškiausius jų pasisakymus.
Laikas bėga, tačiau išėję iš šio pasaulio visuomet yra mūsų širdyse. Šie metai iš pramogų pasaulio atėmė talentingus ir kūrybiškus žmones, kurių gedi visa Lietuva.
Kūrybinis kelias ir „Dviračio šou“
Su populiarios humoro laidos „Dviračio šou“ vedėju Vytautu Šerėnu kalbėtis niekada nebūna nuobodu. - 18 metų dirbate su „Dviračio šou“. Ar rutina per tiek metų neįsibrovė? - „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. - Kartais tą patį darbą žmonės dirba visą gyvenimą ar net karta iš kartos, tačiau rutina nesiskundžia.
Į naują, aistringą LNK televizijos sezoną humoro laida „Dviračio šou“ važiuoja gerokai atsinaujinusi. Prie žiūrovų pamėgtų herojų prisijungia nauji personažai, nauji aktoriai, pasirodys naujos rubrikos.
Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus televizijos eterį išvydo laida „Dviračio žinios“. Jos sumanytojai Gintaras Ruplėnas ir Arūnas Valinskas tuomet norėjo tiesiog pasijuokti iš Lietuvos politikos aktualijų. Iš pradžių viskas tikrai priminė didelį pokštą, ir niekas nesitikėjo, kad linksmus plaučius ir gerą humoro jausmą turinčių jaunuolių idėja taps kultinė, laidai prireiks daugiau bendradarbių. Taip pašėlusioje „Dviračio žinių“ komandoje atsidūrė V.Šerėnas - to paties Vilniaus universiteto, kaip ir pirmieji „dviratininkai“, auklėtinis.
„Po kariuomenės įstojau į universitetą studijuoti ekonomikos. Tuo metu į kariuomenę pradėjo imti ir aukštųjų mokyklų studentus, buvo toks laikas, kai vienus paimdavo, o grįžusiųjų dar nebuvo. Patekau kaip tik į tą metą: grupėje buvome trys kariuomenėje atitarnavę vyrai ir 22 merginos. Universitete būdavo privalomų renginių, humoro vakarų, konkursų. Kai grupėje 22 merginos, visi trys vyrai neturi pasirinkimo - privalo dalyvauti programose arba jas rengti.Skirtingų fakultetų studentai pažinojome vieni kitus. Kai teisę studijavę A.Valinskas, G.Ruplėnas pradėjo dirbti televizijoje, pakvietė ir tuos, kuriuos pažinojo kaip gebančius juokauti“, - apie karjeros pradžią žiniasklaidai yra pasakojęs V.Šerėnas.
Įdomu, kad „Dviratyje“ jis rodėsi dar dirbdamas valstybinį darbą, - Kainų ir konkurencijos tarnyboje prie Vyriausybės buvo vyriausiasis specialistas ir dalyvaudavo humoristinėje TV laidoje, kuri pašiepdavo tą pačią Vyriausybę. „Dabar tai būtų neįsivaizduojama, bet anuomet... Sakydavau: yra valstybės tarnautojų, kurie dainuoja chore, o aš juokauju televizijoje. Tarsi tas pat, bet, aišku, ne“, - yra kalbėjęs „dviratininkas“.
„Dviračio žinių“, vienu metu - „Dviračio šou“, stiprybė nuo pat pradžių buvo politinė satyra. Laida išsilaikė eteryje tiek metų, nes yra pati tikriausia aktualijų laida. Vos kas įvyksta - pateikia savą įvykio versiją ir ji būna gerokai įtaigesnė negu vaizduojamo politiko rimti aiškinimai, kas iš tikrųjų įvyko.
Legendiniai V. Šerėno personažai atgims Ignalinoje, jo vaikystės draugo skulptoriaus Jono Grundos iniciatyva ir taip įamžins televizijos laidų vedėjo, humoristo ir ekonomikos mokslų daktaro atminimą. Rudenį Ignalinos centre iškils dviejų metrų skulptūros „Bratkos“, vaizduojančios du žinomus ir Ignalinos šnektą per visą Lietuvą išgarsinusius Vytauto Šerėno personažus iš „Dviračio šou“. „Bratkos“ Ūsas ir Barzdonas iš Antagavės - vieni žymiausių televizijos personažų, kuriuos ilgus metus kūrė visų atminime likęs Vytautas Šerėnas.
Politinė veikla
2002 metais V.Šerėnas kaip nepriklausomas kandidatas kandidatavo į Lietuvos prezidentus. Tokį scenarijų sugalvojo V.Šerėno kolega „Dviračio žiniose“ A.Valinskas. „Arūnas siūlė prezidento rinkimus paversti pokštu. Man nebuvo priimtina, nes maniau, kad šito nepavyks padaryti solidžiai. Be to, šios rūšies humoras labai brangus - reikia paduoti paraišką, vėliau atsiskaityti už paramą. Prezidento rinkimai buvo labiau laidos reklama negu tikras bandymas. Bet iš 17-os kandidatų netikėtai atsidūriau ketvirtoje vietoje, surinkęs beveik 8 proc. balsų. Tikrai buvau dėl to maloniai nustebęs“, - prisipažino V.Šerėnas.
| Rinkimai | Kandidatas | Rezultatas |
|---|---|---|
| 2002 m. Prezidento rinkimai | Vytautas Šerėnas | 4 vieta, 8% balsų |
Svajonių sodyba Labanoro girioje
Praėjus kiek daugiau nei metams po Vytauto Šerėno mirties, parduodama jo „svajonių sodyba, Aukštaitijos deimantas“, kaip rašoma skelbime. Šiame atokiame vienkiemyje esančią sodybą labai mylėjo, puoselėjo ir kūrė pats humoristas. Sodyba yra Labanoro regionionio parko pušyne, Juodynėlio viensėdyje. Vienkiemyje yra trys namai ir pirtis. Pradinė šios išskirtinės vietos kaina - 295 000 eurų.
Penktadienį vakare televizijos laidos „Dviračio žinios“ vedėjas netikėtai mirė. Sukniubusį vyrą sodyboje Labanoro girios glūdumoje, šalia Girutiškio rezervato, rado jo žmona Dalia. Pabėgiojęs miške V.Šerėnas grįžo į sodybą pailsėti - tada ir sustreikavo širdis. Iš Švenčionių iškviestos greitosios pagalbos medikai bandė jį gaivinti, bet nesėkmingai: 60-uosius metus ėjęs V.Šerėnas mirė sustojus širdžiai. Beje, žmona net pyktelėjo, kad jis, anksčiau mažai sportavęs, kažkodėl nutarė bėgti krosą ir įveikė net 8 kilometrus. Po kurio laiko Dalia išvydo jį jau pamėlynavusį.
Sodyba jau sulaukė nemažai dėmesio, vis dėlto, kaip sako ją pardavinėjančios nekilnojamo turto įmonės „Namudė“ vadovas Alvydas Boguševičius, toks objektas, nori nenori, priverčia pasitempti ir juo susidomėjusius. Parduodama išskirtinė Šerėno sodyba. Labanoro regioninio parko pušyne, Juodynėlio viensėdyje esanti sodyba - išties įspūdinga. Vienkiemyje - trys namai ir pirtis. Pradinė šios išskirtinės vietos kaina - 295 000 eurų.
Anot A. Boguševičiaus, susidomėjimas sodyba tikrai yra, tačiau tarp visų potencialių pirkėjų nemažai yra ir tų, kurie atvažiuoja apžiūrėti V. Šerėno namo brokerių iš anksto apie tai neįspėję. „Dabar tai ypatingai populiaru, ypatingai, šiame lygmenyje, kai tai yra vienkiemis, miške, kai niekas nemato. Sakau, kad tai grybavimas, uogavimas, kai žmonės atvyksta ne pagal grafiką ar susitarimą, o savarankiškai. Jie nieko neįpareigoja, niekas jų nelaukia, bet, žinoma, ir negali nieko atrakinti. Tačiau dabar šitaip, pagal savo norus, elgiasi kone kas trečias sodybos žiūrovas“, - sakė A. Boguševičius.
Tačiau nors daugelis yra linkęs galvoti, kad žinomų žmonių pavardės garantuoja didesnį susidomėjimą ir greitesnį pardavimą, A. Boguševičius teigė, kad taip yra ne visuomet - viskas priklauso dar ir nuo to, kas pardavinėjama. „Mūsų tauta yra kitoniška - tai labai priklauso nuo to, kokiame kontekste žiūrėsi ir kokio tai lygio yra daiktas. Būna komercinės paskirties, gyvenamosios, poilsinės. Vieni tai perka kaip paveikslą ant sienos - džiaugsmui, buvimui, o kitas nekilnojamas turtas yra kaip būtinybė, stogas virš galvos - ar tai butas, ar namas gyvenimui. Ten įvykiai klostosi greičiau. 3-4 mėnesiai, kol persikeli, parduodi savo gyvenamąją vietą“, - sakė jis.
Anot A. Boguševičiaus, su sodybomis yra kitaip. Nekilnojamo turto brokeris prilygina juos paveikslui ant sienos - žmonės ilgai svarsto, jiems jo reikia, ar ne. „Žinomos pavardės ar dideli prekės ženklai, kuriuos jie sukuria, yra tarsi garsaus menininko paveikslai - aš noriu ir galiu, arba noriu ir negaliu. Jei negaliu, tuomet tuos pinigus renkuosi, kuriu planus, kad kažką parduosiu ar pasiskolinsiu. Vėlgi, čia jau prasideda kaip koks kolekcionieriaus mintijimas - įą paveikslą pirksiu, ar ne, kada pirksiu. Visai kiti dėsniai. Žinoma pavardė yra gerai, bet žmogus susikuria ir savų minčių - jis, įsigijęs tą daiktą, tarytum turi pasitempti, būti labiau atsakingas“, - pastebėjo jis.
Primename, kad prieš mėnesį pasirodžiusiame V. Šerėno sodybos skelbime vienkiemis aprašytas itin išsamiai. „Etnografinio stiliaus sodyba, esanti Švenčionių rajone, Luknelės ir Juodynėlio upelių santakoje. įrengta su visais šiuolaikiniais patogumais. Sodyboje yra trys gyvenamieji namai su erdviomis svetainėmis, židiniais, virtuvėmis, jaukiais miegamaisiais kambariais, tualetais su šildomomis grindimis, dušais. Įrengtas geoterminis šildymas, vandentiekis iš savo gręžinio (82 m gylio), nuotekų valymo įrengimai. Prie kiekvieno pastato yra terasa ir laužavietė su lauko baldais“, - nurodoma skelbime.
Kad sodyba tikrai išskirtinė liudija ir tai, kad visų trijų namų stogai dengti skiedromis, o ant dviejų iš jų - įrengtos saulės baterijos. Sienos pastatytos iš rankiniu būdu nužievintų rąstų. „Visur kalvio rankų metalo dirbiniai: durų rankenos, vyriai, apkaustai, šviestuvai, dekoratyviniai elementai ir t.t. Parduodama su baldais ir buitine technika. Yra belaidis internetas. Galima ne tik ilsėtis, bet ir rengti seminarus, konferencijas. <...> Dar yra šulinys, didelis šiltnamis, sodas ir daržas“, - rašoma skelbime.
Dar vienas išskirtinis bruožas - vienkiemio teritorijoje yra įrengtas ir 15 V. Šerėno išrinktų ąžuolinių skulptūrų parkas, kurias kūrė Aukštaitijos krašto skulptoriai. o prie už 1 kilometro esančio Siaurio ežero kranto įrengtas naujas lieptelis, kuris leis ir pažvejoti, ir pasimaudyti. „Pagal Aukštaitijos tradicijas įrengta vieta tiems, kurie nori praleisti laiką gamtoje, neatsisakant šiuolaikinių patogumų“, - rašoma skelbime.