Senovinis Medinis Namas: Istorija, Tradicijos ir Šiuolaikinės Tendencijos

Mediniai namai turi ypatingą aurą - tą tylų šilumos, paprastumo ir natūralumo jausmą, kurio nerasi naujuose būstuose. Dažnai tokie namai atkeliauja su istorija: vieni juos paveldi iš senelių, kiti atranda kaime ir nori prikelti naujam gyvenimui. Šiuolaikinis požiūris į tokius namus pabrėžia tvarumą ir ilgaamžiškumą. Tikslas nėra viską „nušlifuoti iki švaraus lapo“, o kaip tik - išsaugoti tai, kas sukurta žmogaus rankomis ir laiko patikrinta. Kiekvienas senas medinis namas turi savo charakterį.

Sulinkęs, suklypęs, vėjo perpučiamas, tačiau labai mielas - bočių dvasia persmelktas ir vaikystės prisiminimus žadinantis senas medinukas. Įvairiuose interneto forumuose ir diskusijose galima aptikti gausybę patarimų, ką daryti su tokiais namais. Bene dažniausiai siūloma apdrausti ir į vidų įleisti raudonąjį gaidį. Nepatariame. Veikiausiai baigsis labai blogai.

Lietuvių tauta nuo pačių seniausių laikų labai gerbė medžius, laikė juos turtu bei paveldu. Tad nereikia stebėtis, jog ir medinių namų statyba buvo labai populiari ir vertinama. Iš tiesų, galima sakyti, kad mediniai namai išliko populiarūs iki šių dienų, pasikeitė tik statybų tradicijos. Dažnai tenka pastebėti tiek renovuotus, tiek naujos statybos medinius namų variantus.

Jei senovėje mediniai namai buvo paprastesni, o sienoms naudojami rąstai buvo užpildomi purvu ar kitomis detalėmis, tai šiandien turime visai kitas galimybes. Tarkime, apsisaugoti nuo aplinkos sąlygų šiandien mediniai namai yra apšildomi specialiomis medžiagomis. Pasikeitė ir pati medinių namų statyba. Statant šiuolaikinį medinį namą pirmiausia reikia įvertinti galimą biudžetą. Pasirinkimą lemia skirtingos medienos rūšys ir jų kainos.

Mediniai namai vis dažniau įgauna naują prasmę. Visgi tai yra aplinkai saugus statybos būdas.

Medis puikiai tinka vintažiniam stiliui, kuris semiasi idėjų iš senovės, tačiau atrodo be galo prabangiai. Baldams dažniausiai naudojamas tikmedis, nes jis turi rausvo atspalvio, renkamos netradicinės formos ir įvairios kreivos detalės. Jeigu mėgstate augalus, šis stilius tikrai bus prie širdies, nes vintažinis interjeras išsiskiria kambarinių gėlių gausa.

Mediniai namai, priešingai nei betoniniai, pasižymi puikia garso izoliacija. Tai reiškia juose būna kur kas tyliau. Mediena kaip medžiaga - gana lengva, todėl ją patogu gabenti. Pavyzdžiui, sodo namelis gali būti gaminamas kitoje vietoje, o paskui tiesiog nugabenamas ir pastatomas.

Svarbiausia, gero namo kriterijus - izoliacija. Ji žiemą neleidžia šilumai išsisklaidyti, o vasarą nepraleidžia karšto oro iš lauko.

Senovės Lietuva: Medinių Namų Tradicijos

Senovės lietuviai gyveno kiek kitokiuose namuose, naudojo kitas medžiagas statybai, taigi pasidomėjome, kuo ypatinga statyba buvo Senovės Lietuvoje.

Miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ilgai buvo mediniai, iki XVIII a. pabaigos. Net didžiausiuose miestuose - sostinėje Vilniuje, „antrojoje sostinėje“ Gardine, Mogiliave, Kaune ir kt. mūriniai ar pusiau mūriniai namai buvo tik centruose, o priemiesčiuose stovėjo mediniai.

Tarpinėje padėtyje tarp kaimo ir miesto buvusiuose miesteliuose, kurie dominavo LDK, mūrinėmis dažniausiai būdavo tik bažnyčios ir vienuolynai, kartais dvaro rūmai ar koks nors ūkinės paskirties statinys, pavyzdžiui, arklidės, smuklė, malūnas. Dalis namų buvo pusiau mediniai, pusiau mūriniai, nes trūko smiltainio ir kito minkšto akmens, kokį turėjo Vakarų Europos šalys.

Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro, todėl tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni. Plytų paruošimas ir statybos ne tik tęsėsi ilgiau, bet ir kainavo brangiau.

Įdomybė: XVIII a. pr. LDK mažesniuose miestuose ir miesteliuose dauguma langų būdavo popieriniai - iš riebaluose mirkyto popieriaus.

Po XVII a. vid. tvano ekonominės krizės sąlygomis miestietiška miesto dalis atsitiesti nepajėgė. Iš 1690 m. mieste surašytų namų buvo 195 mūriniai ir 417 mediniai namai, o kur dar palaikės pirkios…

Savivaldūs ir nesavivaldūs, buvę ar ne pavietų centrais, privatūs ir valstybiniai mažesni LDK miestai buvo ir liko mediniais. Štai Upytės pavieto centre Panevėžyje ilgai nebuvo jokio mūrnamio. Pirmasis buvo pastatytas tik 1614 m., skirtas jis buvo žemės ir pilies teismo archyvui.

1781 metais dešiniajame Nevėžio krante, Naujajame Panevėžyje (Mikalojeve) pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo medinė, tik ant aukštų mūrinių pamatų. Greta jos iškilo mūrinė dviaukštė varpinė. Visi kiti pastatai buvo mediniai, dalis jų blogos būklės, vadinti „pirkiomis“ (lenk. Pirkia - pastatas vos su viena gyvenamąja patalpa paprastai stovėjo periferijoje, galu į gatvę. 1775 metais jų buvo apie 10 procentų.

Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčia - Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčia, Upytė, Panevėžio rajonas.

Architektūrinės vienovės, specialiai suprojektuotų miestiečių namų tokiuose miesteliuose būti negalėjo. Tačiau 1765-1780 m. Šiaulių miestiečiai miesto centre privalėjo statytis tik mūrinius namus, o tie, kurie neišgalėjo, medinius, tačiau su į gatvę atsuktais mūriniais fasadais.

Mediniame, paprastai šiaudais, rečiau skiedromis dengtame name buvo šviesusis kambarys arba seklyčia, kur stovėjo krosnis. Stengtasi seklyčioje langus įstiklinti, o dauguma langų buvo popieriniai (iš riebaluose mirkyto popieriaus).

Žaliakalnis: Medinės Architektūros Oazė Kaune

Žaliakalnis - vienas žymiausių Kauno rajonų, iki galo suformuotas tarpukariu. Tuo metu čia ėmė kilti įvairių tipų gyvenamieji mediniai namai - nuomojamų butų dviaukščiai, vieno aukšto sodybinio tipo medinukai. Dėl puikios strateginės padėties rajone ėmė kurtis Kauno inteligentai. Pradėtos statyti įmantrios medinės vilos, kotedžai.

1923 m. buvo suformuota viena svarbiausių urbanistine, architektūrine, istorine vertėmis pasižyminčių Žaliakalnio dalių - trapecijos formos plano teritorija tarp Radvilėnų plento, K. Petrausko gatvės bei Vydūno alėjos. Tai danų inžinieriaus M. Frandseno įgyvendintos bei to meto Kauno miesto inžinieriaus Antano Jokimo parengtos Kauno miesto schemos dalis.

Erdvūs sklypai, nuo gatvės atitraukti namai, puoselėjami daržai bei sodeliai suformavo savitą rajono vaizdą, kuris kartais apibūdinamas kaip „miestas-sodas“.

Žaliakalnis - Žemaičių gatvė

Vieni svarbiausių Žaliakalnio charakterį palaikančių objektų - autentiški mediniai gyvenamieji namai. Ne tik medinės architektūros išorės elementai, bet apskritai išsaugota gyvenamoji aplinka: išlaikytas sklypo apželdinimas, eksterjero ir interjero detalės, tradicinė gyvensena.

Šie segmentai formuoja ypatingą rajono charakterį, suteikia jam filotopinę vertę. Būtent gyvenamąją aplinką kaip itin vertingą šio rajono tapatumo, traukos elementą pabrėžia ir kultūros paveldo specialistai.

Kaip teigia Kultūros paveldo apsaugos ekspertė, ICOMOS narė, Jūratė Markevičienė, „į senąsias gyvenvietes, kuklią kasdienę aplinką, kur nėra architektūros šedevrų ar iškilių paminklų, šiuolaikinius žmones traukte traukia.

Vienas iš aplankytų autentiškų Žaliakalnio medinukų - Žemuogių g. 2/Aukštaičių g. 44 esantis nuomojamų butų tipo namas. Leidimą statyti šį pastatą 1927 m. gavo Lietuvos kariuomenės kapitonas, Šaulių sąjungos štabo adjutantas Antanas Gedmantas.

Asimetriško tūrio namo antrame aukšte įrengta uždara galerija. Daugiašlaičio stogo stoglangis puoštas saulės spindulių motyvu. Pastato sienos apkaltos vertikaliai bei horizontaliai sudėtomis lentelėmis, kurios pabrėžia namo langus.

Išorėje bei viduje išlikę daug autentiškų elementų: balkono tvorelė, durys, langai, jų rankenos. 2010 m. pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Kitas įdomus ir itin autentiškas medinis namas yra Minties r. 24. Jis nuo pastatymo mažai tvarkytas, todėl puikiai išlaikęs pirminį vaizdą. Tai Žaliakalnio pradžios mokyklos vedėjui Jonui Dereškevičiui priklausęs pastatas, kuriame iki šiol gyvena jo dukra.

Namo projektas parengtas dar 1928 m. Tai buvo ne tik vienai šeimai, bet ir nuomai skirtas pastatas, kuriame suplanuoti keturi butai. Iš viso name įrengta dešimt kambarių. Pradėjęs statyti namą, J. Dereškevičius paėmė paskolą, kurią vėliau išmokėjo gaudamas pinigus už butų nuomą.

Virš jo - trikampis frontonėlis su nedideliu pusapskričiu langu. Dar vienas objektas, iki šiol palaikantis tarpukario Žaliakalnio dvasią - Tulpių g. 21 esanti vila, vertinga ne tik dėl išsaugotų pastato architektūros, interjero elementų, bet ir dėl čia gyvenusių asmenybių atminimo.

1927 metais pastatytas namas priklausė Juozui ir Stasei Geniušams - pianisto Petro Geniušo seneliams.

1947-1961 m. name gyveno žymus to meto visuomenės veikėjas poetas modernistas, vertėjas, teisininkas Adomas Lastas-Lastauskas (1887-1961). Šį faktą primena 1970 m. fasade iš gatvės pusės atidengta memorialinė lenta.

Namo sienos, stogas neremontuoti. Išlaikyti ir autentiški langų rėmai, jų skaidymas.

Minėtuose pastatuose ir daugelyje kitų medinių Žaliakalnio namų dažnas savininkas arba bendraturtis yra pensinio amžiaus. Šie žmonės, net ir norėdami tvarkyti namus, dažnai dėl finansinių priežasčių yra nepajėgūs to padaryti.

Medinio Paveldo Išsaugojimo Problemos ir Sprendimai

Tarpukaryje galutinai susiformavusio Kauno Žaliakalnio rajone svarbią vietą užima tuo metu pastatyti mediniai namai, neretai vietinių vadinami tiesiog Žaliakalnio medinukais. Kai kas juos laiko svarbia rajono savasties dalimi, kuri dėl lėšų stygiaus remontui ir renovacijai nyksta.

Besidomėdamas medinių namų fasadais, kaunietis pastebėjo, kad yra daug visokiausių lauko apdailos lentelių profilių detalių, kurios dabar pamirštos. „Jeigu dabar kas nors norėtų namo fasadą dekoruoti kokiu nors senoviniu, tarpukario dailylenčių profiliu, parduotuvėje nerastų, nes jų tiesiog nėra. Dabar pardavinėjamos tik lygios apdailos fasadinės lentelės“, - pastebi P.Konkulevičius.

Norėdamas išsaugoti tarpukario palikimą, savo garaže kaunietis priglaudžia rastą ar nusipirktą senovinę langų, durų furnitūrą, įvairias Žaliakalnio medinukų fasadines apdailos lenteles ir šiek tiek tarpukario baldų.

Pašnekovas akcentuoja, kad jam svarbu išsaugoti tarpukario namų fasadų, interjerų detales, tačiau šiandien nebūtina jas naudoti pagal pirminę paskirtį - pasitelkus fantaziją galima improvizuoti.

Kauno Savivaldybės Parama ir Iniciatyvos

Kauno savivaldybė antrus metus skiria pinigų, kad kultūros paveldo statusą turintys namai būtų remontuojami. Šiais metais tokią paramą gaus 50...

Skandinavijos Šalių Patirtis

Jau nebestebina Skandinavijos šalys, kurios gaivindamos paveldą ir turėdamos didžiulius miškų plotus bei gausius medienos išteklius savo ateitį stato iš medžio.

Suomija: Medinis Feniksas Atgimsta!

Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės - tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Tiesa, pastaruosius 50 metų į tradicijas nesidairyta, miestuose vyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Tačiau pasisotinę istorinę patirtį trinančiu modernizmu suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis.

Tą iliustruoja daugiau nei dešimtmetį trunkantis „Modernaus medinio miesto“ (angl. Modern Wooden Town) projektas, kuriuo įvairiose Suomijos miestų teritorijose siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų naudojimą statant naujus pavyzdinius gyvenamuosius rajonus, nes dauguma suomių idealų gyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį vienos šeimos namą, o medį laiko geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga.

Puikus pavyzdys - Oulu miesto modernus medinis rajonas Linnanmaa, kurio 12 ha erdvėje iškilo 45 mediniai 2-3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Čia skirtingi architektai, eksperimentuodami su technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, įgyvendino skirtingus sprendimus. Viso Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų - tai įrodo ekonominį konkurencingumą.

Norvegija: Net ir Modernus Dangoraižis

Bergene neseniai baigtas statyti pasaulio rekordininkas - aukščiausias pasaulyje (51 m) medinis daugiabutis namas. Norvegai įsitikinę, kad medinė architektūra gali tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu.

Vis dėlto savo senąjį medinį veidą išsaugoti pavyko bene vieninteliam Norvegijos miestui Stavangeriui, dar vadinamam Norvegijos medinių namukų sostine ar net didžiausiu mediniu miestu Europoje - jame suskaičiuojama daugiau nei 8 tūkst. medinių statinių.

Kad didelių apimčių struktūros nekeltų grėsmės, į pagalbą atėjo projektas „Norwegian Wood“, sumanytas tam, kad įrodytų, jog naujoji medienos inžinerija pajėgi sujungti tvarumą su medine statyba. Numatyta įgyvendinti 15 įvairiausios paskirties architektūros objektų.

Švedija: Pirmenybė Mediniam Praktiškumui

Sparčiai dygstantys mediniai daugiaaukščiai namai Švediją išskiria iš kitų Skandinavijos pusiasalio šalių, kuriose medinių namų aukštingumas vis dar ribojamas. Šiandien šioje šalyje 15 % naujų daugiaaukščių statinių yra mediniai, 20 % tiltų sukonstruoti iš medžio.

Tačiau labiausiai augo medinių priestatų ant senų gyvenamųjų daugiabučių namų paklausa, kai, sprendžiant būstų trūkumo problemą, ant jau esančio daugiabučio stogo iškeliami papildomi nauji mediniai aukštai - tą leidžia medžio lengvumas. Kad būtų iškelti 4-5 aukštai, pamatųstiprinti nereikia, nenutrūksta įprastas daugiabučio gyvenimo ritmas.

Švedai supranta, kad medis leidžia efektyviau valdyti išlaidas, itin sutrumpina statybų laiką (penkiaaukštis medinis pastatas surenčiamas per 8,5 savaitės) ir didina darbo našumą.

Medinės Architektūros Renesansas

Į medį, kaip į statybinę medžiagą, vis dažniau dairosi ir Pietų Europos gyventojai -tai rimtas ženklas, kad išties artėja visuotinis medinės architektūros renesansas ir kad medis rimtai susirungė su pietiečių itin stipriomis akmens architektūros tradicijomis.

Antai Pasaulinė architektūros žvaigždė Renzo’as Piano, tapęs pirmuoju architektu, kuriam 2000 m. įteiktas tarptautinis architektūros apdovanojimas „The Spirit of Nature Wood Architecture Award“, yra įsitikinęs, kad, statant naujus namus nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Italijos gyventojams, geriausia rinktis medį, nes tai lengva, lanksti, perdirbama ir saugi medžiaga.

Dėl itin menkų medienos išteklių statybos, baldų, laivybos, pakuočių poreikiams tenkinti Italijai tenka importuoti daugiau nei 80 % medienos žaliavos. Čiamedis dėl savo savybių itin tinka statyboms, esančioms aktyviose seisminėse zonose. Italai prognozuoja, kad viešųjų statinių iš medžio (mokyklų, medicinos įstaigų, biurų, viešbučių) statybos galėtų augti 70 %.

Rytietišką pasaulio ir aplinkos jauseną per medį į Vakarų kultūrą neša garsus architektas japonas Kengo Kuma, tęsiantis japoniškąją tradiciją, kai architektas yra kraštovaizdžio kūrėjas, o architektūra - ne pagrindinis tikslas, o tik proceso dalis. Daugumai jo projektų būdingas subtilus medienos naudojimas ir gilus medžio, kaip statybinės medžiagos, esmės supratimas.

Šiandien dar vis „veža“ir senovinis japonųstatybųmetodas. Prieš tai, kai buvo išrasti medienos klijai bei varžtai, japonų meistrai be vargo sutvirtindavo net sudėtingiausias konstrukcijas. Japonų statybos metodą išmėgino ir vienas Latvijos dailidė. Demonstruodamas neeilinę rąstinio namo statybą jis praktiškai visus darbus atliko rankomis - pradedant rąstų kirtimu miške ir baigiant jų apdaila bei statyba.

Kadangi mediena yra labiausiai pastatams naudojama biologinės kilmės medžiaga, neįmanoma nutylėti fakto, kad neseniai išrastas tvirtas ir nedūžtantis stiklas, pagamintas iš medžio - mokslininkams neseniai pavyko medį paversti skaidriu!

Bendrovė „Fiction Factory“ sukūrė namus „Wikkelhouse“ iš kartono. Kartonas supa visą pastato pagrindą, daug kartų apjuosdamas rėmą ir sukurdamas neįtikėtinai tvirtą sluoksnį. Kadangi namo fasadas gaminamas iš medienos, jam nebaisi drėgmė ar kitas išorinis poveikis, kurio paprastai neatlaikytų kartonas - šis sprendimas suteikia net iki 100 metų garantiją. Kartonas namą padaro neįtikėtinai lengvą (apie 6 t svorio), o tai leidžia būstą transportuoti kur panorėjus.

Naujosios medžio apdirbimo technologijos architektams suteikia daugybę galimybių realizuoti savo įspūdingus sumanymus įvairios paskirties aplinkoje. ŠtaiCiuricho zoologijos sode pastatytas apvalus pastatas drambliams išsiskiria ne tik forma: jo statybai vietoje plieno ir betono naudota mediena. Statinio skersmuo net 85 m, tačiau kupolu dengtam stogui nereikia jokių atramų!

Senų Medinių Namų Atnaujinimas

Kai kalbame apie senų medinių namų atnaujinimą, svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp autentiškų medžiagų išsaugojimo ir modernių sprendimų įvedimo.

• Grindys - jei jos dar tvirtos, užtenka nušlifuoti ir padengti natūraliu vašku ar aliejumi. Tokia danga leis medžiui kvėpuoti ir išlaikys jo šilumą.
• Langai ir durys - senus rėmus galima restauruoti, pakeisti tarpines, stiklus ar furnitūrą, bet palikti originalią medieną.
• Sijos - jas galima nuvalyti, impregnuoti ir palikti atviras - tai pabrėžia architektūros autentiškumą.
• Krosnys, pečiai, molio sienos - verta juos atnaujinti, bet negriauti.

Kai kurios erdvės, ypač virtuvės ir vonios, reikalauja šiuolaikinių sprendimų. Čia galima įvesti naujas medžiagas, tačiau svarbu, kad jos derėtų vizualiai ir stilistiškai. Tokie deriniai leidžia išlaikyti seno namo dvasią, bet kartu užtikrinti funkcionalumą ir komfortą. Reikia vengti vienos klaidos - netaikyti modernumo tik dėl mados.

Šviesa ir spalvos senam mediniam namui suteikia naują gyvenimą. Tinkamai parinkti atspalviai ne tik atskleidžia medžio grožį, bet ir padeda išsaugoti jo natūralią šilumą bei jaukumą. Natūrali dienos šviesa skirtingu paros metu gali visiškai pakeisti medžio atspalvį.

Baldai ir dekoro detalės sename mediniame name yra tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties. Čia svarbu ne vien estetika, bet ir pagarba medžiagai, amatui, istorijai. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, o kiekvienas paviršius - kvėpuoti.

Autentiškas interjeras neatsiejamas nuo smulkmenų, kurios pasakoja istoriją. Užuolaidos ir lovatiesės - rinkis iš lino, vilnos ar medvilnės. Šviesa ne tik apšviečia, bet ir puošia.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Senas medinis namas gali būti ne tik gražus, bet ir patogus - svarbu pritaikyti jį šiuolaikiniam gyvenimo būdui. Tokie namai dažnai turi savo „ribas“: siauresnius koridorius, mažesnius langus ar seną šildymo sistemą.

Nuo ko pradėti atnaujinant seną medinį namą? Pradėkite nuo esamų elementų įvertinimo - grindų, sijų, langų, krosnies. Autentiškumą išsaugosite restauruodami, o ne keisdami šias detales.

Kokias medžiagas naudoti? Naudokite natūralias medžiagas: medieną, kalkes, molio tinką, o šiuolaikinius patogumus integruokite subtiliai.

Ar įmanoma apšiltinti seną medinį namą? Taip. Tinkamai šiltinant „kvėpuojančiomis“ medžiagomis (pvz., kanapių vata, medžio plaušo plokštėmis) ir restauruojant langus su stiklo paketais, galima pasiekti puikų šilumos efektyvumą, neprarandant medžio struktūros vientisumo.

Kokios spalvos tinka senam mediniam namui? Geriausiai tinka natūralūs, švelnūs tonai: smėlio, lino, pilkšvi, balinto medžio atspalviai. Jie pabrėžia medienos šilumą ir leidžia šviesai natūraliai pasklisti po erdvę.

Kaip derinti senus ir naujus baldus? Rinkitės kelis autentiškus baldus kaip akcentus (pvz., seną bufetą ar stalą), o likusį interjerą papildykite minimalistiniais moderniais baldais. Venk plastiko - geriau naudokite medieną, metalą, liną ar vilną.

Kokias apdailos priemones naudoti? Naudokite tik natūralias apdailos priemones (vašką, aliejų, kalkes), venkite sintetinių dažų ir plastikinių dangų. Medis kvėpuoja, todėl svarbu nepersandaryti konstrukcijų - taip išlaikysite drėgmės balansą ir gerą oro kokybę.

tags: #senovinis #medinis #namas