Senovės Jakutų Gyvenamasis Būstas – Urasa

Jakutai (savivardis sacha) - Azijos tauta, gyvenanti Rusijos Federacijoje, daugiausia Jakutijoje. XXI amžiaus pradžioje jų buvo apie 400 000. Jakutų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei. Ši tauta garsėja savo amatais: medienos, tošies, kailio, odos, metalų (geležies, sidabro, vario) apdirbimu, lipdytine keramika.

Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūros tradicijų. Jakutų būstas, vadinamas urasa, turėjo savitų bruožų, atspindinčių jų gyvenimo būdą ir aplinką.

Gyvenviečių Ypatumai

Jakutų gyvenvietės priklausė nuo metų laiko ir ūkinės veiklos:

• Žiemos gyvenvietės buvo netoli šienavimo vietų, jas sudarė 1-3 jurtos.
• Vasaros - netoli ganyklų, jas sudarė iki 10 jurtų.

Jakutijos Respublika Rusijoje

Žieminė Jurta

Žieminė jurta pasižymėjo ypatinga konstrukcija, pritaikyta atšiaurioms sąlygoms:

• Nuolaidžios plonų rastų sienos.
• Ręstinio karkaso dengtas žemas dvišlaitis stogas.
• Sienos iš vidaus buvo aptepamos su mėšlu sumaišytu moliu.
• Būstas statytas orientuotas į pasaulio šalis: įėjimas į rytus, langai - į pietus ir vakarus.

Tokia konstrukcija leido išlaikyti šilumą ir apsaugoti nuo stiprių vėjų bei sniego.

Vasarinė Jurta

Vasarinės jurtos mažai kuo skyrėsi nuo žieminių, nes pagrindinis tikslas buvo užtikrinti pastogę nuo lietaus ir vėjo. Esminiai konstrukciniai elementai išliko panašūs.

Tradiciniai Drabužiai

Tradiciniai vyriški ir moteriški drabužiai - trumpos odinės kelnės, kailinis pilvaraištis, vieneilis durtinys (žiemą - kailinis, vasarą - iš arklio ar karvės odos plauku į vidų; turtingieji turėjo iš audinio pasiūtų durtinių).

Šeima - mažoji.

Jakutų Tautos Susiformavimas ir Istorija

Jakutai susidarė Sibiro taigos autochtonams evenams, evenkams ir tungusams susimaišius su X-XIII amžiuje čia atsikrausčiusiomis tiurkų-mongolų gentimis. XVII amžiaus pradžioje Rusija užgrobė jakutų gyvenamąją teritoriją. XVII amžiuje susiformavo jakutų tauta. XIX amžiaus pradžioje sukurti jakutų kalbos rašmenys, XX amžiaus pradžioje atsirado jakutų inteligentija. Nuo XIX amžiaus vidurio prasidėjo intensyvi rusų ir rusakalbių kolonizacija, jakutus imta persekioti, o XX amžiaus 3 dešimtmečio antroje pusėje-4 dešimtmetyje jie patyrė sovietų valdžios represijų.

Būsto Raida Pasaulyje

Norint geriau suprasti jakutų būsto ypatumus, verta pažvelgti į būsto raidą pasaulyje:

• Ankstyvojo paleolito žmonės dažniausiai gyveno kalnų urvuose ir olose.
• Paleolito ir mezolito būstas buvo palapinės tipo, apskrito arba ovalaus plano.
• Europos ir Azijos miškų zonoje apskrito plano būstus jau paleolite pradėta statyti iš įvairaus tankumo statmenų šulų, kurie būdavo išpinti šakomis ir apkrėsti moliu, su viduryje išgrįsta aikštele židiniui.

Po paskutinio ledynmečio pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes. Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais (Sesklas, Tesalija), jų karkasai iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti (Çatal Hüyükas, Turkija), arba pastatų konstrukcija stulpinė, jie šiek tiek įleisti į žemę, su dvišlaičiu stogu (Achilėjas, Tesalija); židiniai dažniausiai buvo įrengiami kieme.

Rytų Europoje buvo paplitusios žeminės ir pusiau žeminės. Vidurio ir Vakarų Europoje (ir Lietuvoje) statyti būstai buvo keturkampiai (6-8 m ilgio, 4-6 m pločio), stulpinės konstrukcijos, su atviru židiniu prie angos (Tolkmicko gyvenvietė, Lenkija, Šventoji, Palanga). Sienos darytos iš pavienių arba dvigubų kuolų eilių. Tarpai užpildyti gulsčiomis kartimis ir šakomis, samanomis. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis, rėmėsi į pėdžių eilę statinio viduje. Stogo paklotas darytas iš eglių mauknų, dengtas nendrėmis arba velėna.

Be keturkampių, iki bronzos amžiaus statyti ir ovalūs pėdinės konstrukcijos būstai (Samantonių stovyklavietė), jų sienos pintos žabais ir iš abiejų pusių apkrėstos moliu. Šiaudų ir mauknų stogą laikė būsto viduje į žemę įkastos dvi storos pėdžios, ant kurių pašelmenyje gulėjo permetinis rąstas gegnėms užkabinti. Vėliau apskrito ar ovalaus plano dažniausiai buvo tik kulto pastatai; jų liekanų randama piliakalniuose.

Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgus, kelių patalpų būstus su giliau įleista asla ir dvigubų šulų eilių sienomis. Židiniai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Tokių būstų (tik židiniai apdėti akmenimis) randama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose. Paskutiniais amžiais pr. Kr. ir pirmo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias krosnis (Kernavė). Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius (kirvį ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų.

Ši informacija leidžia suprasti, kaip gamtinės sąlygos, socialinė struktūra ir kultūros tradicijos formavo jakutų būstą - urasa, pritaikytą jų unikalioms gyvenimo sąlygoms.

tags: #senoves #jakutu #gyvenamasis #bustas #urasa