Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia tvarka taikoma, norint statyti pastatą arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, kokie reikalingi leidimai ir kada būtinas kaimyno sutikimas.
Bendrieji Atstumų Reikalavimai
Paprastai, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.
Tačiau yra ir priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio:
- 15m - kai abu pastatai yra III ugniaatsparumo laipsnio;
- 10m - kai vienas yra II, o kitas III laipsnio;
- 8m - kai abu yra II laipsnio;
- 6m - kai abu yra I laipsnio.
Kiek šiltinti pamatą ir grindis? ATSAKO
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas.
Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype, trumpai atsakant, yra reikalingi beveik visais atvejais, tačiau, žinoma, privalu įsigilinti į kiekvieną konkrečią situaciją.
Sutikimai reikalingi:
- kai yra statomas užtvaras ant sklypo ribos;
- arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos;
- ir kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017.
Jei tiksliai nežinote, ar Jums yra reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas dėl numatyto statyti statinio ar pastato, kviečiame kreiptis į specialistus, kurie profesionaliai ir greitai įvertins Jūsų situaciją ir atsakys, ar Jums yra reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas.
Jei minimalaus atstumo nuo ribos iki labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų neišlaikote 3m - reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Netgi kai aplinkui dar nėra nieko pastatyto, laukai tiktai, sklypai turi savo savininkus, su kuriais gausite susisiekti ir gauti sutikimą.
Visi "laukai" mūsų valstybėje turi savininkus ir jeigu ten nieko dar nepastatyta, tai gali būti projekto vystytojo, valstybės ar privataus asmens nuosavybė. Į jį ir reikia kreiptis dėl sutikimo.
Tvoros ir Gyvatvorės
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Ką Daryti, Jei Kaimynas Nesutinka?
Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.
Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai.
Jei kaimynas nesutinka, galima mėginti kreiptis į teismą dėl leidimo registruoti nesant to vieno bendrasavininkio sutikimo, isdavimo.
Taip pat galima mėginti kreiptis i sklypo savininka, pateikiant jam tokį pasiūlymą nuo kurio jis negalėtų atsisakyti.
Pagal valstybinės inspekcijos išaiškinimą, jei statinys pastatytas seniau nei prieš 1 metus, kai turėjo būti gauti sutikimai ir kaimynai neginčyjo šios statybos, tai sutikimų nereikia.
Tačiau, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų, vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin.,1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150) 27 punkte nustatyta, kad statybos darbų pradžia laikoma diena (įrašyta į statybos darbų žurnalą): vykdant darbus rangos būdu - kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; vykdant darbus ūkio būdu - kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.
Kai statomas nesudėtingas statinys ir neprivaloma pildyti statybos darbų žurnalą - pagal kitus dokumentais pagrįstus faktus, liudytojų parodymus ar statytojo teiginius, kurių neginčija suinteresuoti asmenys.
Želdinių Sodinimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
- Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
- Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
- Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
- Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
- Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums geriau suprasti pastatų statybos reikalavimus ir procedūras Lietuvoje. Visada rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais, kad išvengtumėte klaidų ir užtikrintumėte, jog Jūsų statybos projektas atitinka visus galiojančius teisės aktus.