Senekos Biografija
Tėvas - turtingas romėnų aristokratas, o motina - žymios šeimos ispanė. Tėvas užsiėmė retorikos, arba iškalbos, mokymu. Savo retoriką rėmė sveiko proto logika. Nemėgo fantastinių ir filosofinių dalykų. Motina, vardu Helvija, pasižymėjo dideliu kilnumu ir kuklumu. Viename savo laiške sūnus apie ją atsiliepia: "Tu niekad nedažei veido. . . Vienintelis tavo papuošalas buvo meilė, kurios negali sunaikinti amžius. Vaikystėje sūnus Seneka buvo silpnos sveikatos, bet motinos, o ypač jos sesers Paulinos rūpestingai globojamas, atlaikė visokių ligų antpuolius. Pasiliko tik astma, kuri visą gyvenimą jį kankino.Seneka turėjo du brolius: jaunesnysis vadinosi Novatas, vyresnysis - Mela. Pats Seneka amžiumi užėmė vidurį tarp jų. Abu šie broliai savo mokslo metus buvo daugiau pašventę iškalbos meno teorijai ir praktikai. Novatas pasidarė labai geru deklamuotoju bei kalbėtoju. Matyt, savo iškalbingumu jis labai patiko oratoriui Galionui, kad jis jį įsūnijo ir davė jam savo pavardę. Suaugęs jis tapo Achajos prokonsu-liu. Einant šias pareigas, žydai buvo atitempę pas jį nuteisti šv. Povilą. Seneka vėliau jam, mylimiausiam savo broliui, iš pagarbos ir prisirišimo dedikavo tris savo raštų "Apie laimingą gyvenimą" knygas. Antrasis brolis Mela nedalyvavo valstybiniame gyvenime, bet visą laiką buvo atsidavęs retorikos menui. Jo garbė kultūros istorijoje remiasi tuo, kad jis išliko žinomas kaip Lukano, žlungančios Romos imperijos poeto, tėvas. Deja, šis Lukanas, "Farsalijos" poemos autorius, buvo įtartas dalyvavęs Pisono sąmoksle prieš Neroną ir drauge su tėvu pasmerktas mirti.Iš savo mokytojų Seneka mini du: pitagorietį Sotioną ir stoiką Atalą. Sotionas buvo persiėmęs Pitagoro mokslu metempsichoze, skelbusia, kad po mirties žmogaus siela pereina į kitus daiktus. Ši doktrina, be kita ko, draudė valgyti mėsą. Jos įtakoje Seneka tapo vegetaru. Tuo metu imperatorius Tiberijus buvo ištrėmęs iš Romos sekėjus tų svetimų religijų, kurios praktikavo pasninkavimą. Pitagorietis Sekstas išmokė Seneką daryti sąžinės sąskaitas, užbaigus dienos darbus. Savo knygoje "Apie pyktį" Seneka sako: "Aš irgi laikausi šio įpročio ir kasdien teisiu save, kai šviesa pašalinama (iš miegamojo) ir kai mano žmona, kuri dabar žino mano įprotį, nutyla. Tačiau žymiausias jo mokytojas buvo minėtas Atalas. Seneka iš pat pagrindų pasisavino stoicistinį jo mokslą ir džiaugėsi, girdėdamas, kaip jis smerkia žmonių ydas, giria neturtą, skaistumą, saikingumą. Matyt, jo įtakoje Seneka pasinešė į asketišką gyvenimo būdą: atsisakė nuo minkšto guolio, vyno, kvepalų. Žodžiu, ėmė gyventi pagal stoicizmo steigėjo Zenono doktriną, kuri ir suformavo jo charakterį bei pasaulėžiūrą. Turėdamas gerą pasiruošimą retorikoje, Seneka pasidarė advokatu Romoje.Senekos vaikystė prabėgo valdant imperatoriui Augustui, jaunystė - viešpataujant Tiberijui, o vyresnis amžius - imperatoriaujant Kaligulai. Pastarasis valdovas labiau mėgo, kad žmonės būtų ydingi, negu dori. Jis net aštriai kritikavo Senekos raštus, laikydamas juos "smėliu be kalkių". Nežiūrint to, Seneka tapo kvestoriumi. Netrukus pastebėjęs didelį Senekos iškalbingumą, Kaligula ėmė jam tos dovanos pavydėti ir įsakė nužudyti savo kvestorių. Seneka išvengė egzekucijos tik per imperatoriaus rūmų tarno užtarimą. Tarnas pasakė Kaligulai, kad Seneka esąs labai silpnos sveikatos ir kasdien gęstąs kaip lempa; jis numirsiąs pats. Imperatorius patikėjo. Tuo tarpu išsigandęs Seneka pasitraukė iš kvestoriaus pareigų bei viešojo gyvenimo ir atsidėjo rašymui: "Nė vienos dienos nepraleidžiu be darbo. Net dalį nakties sunaudoju studijoms ...Seneka laisviau atsikvėpė tik tada, kai 41 po Kr. buvo nužudytas Kaligula. Imperatoriumi dabar pasidarė Kaligulos dėdė Klaudijus. Deja, ir pastarajam valdant, Seneka pateko į nemalonę ir netrukus dėl kažko buvo pasmerktas mirti. Bylai sudaryti prieš Seneką, manoma, pasitarnavo imperatoriaus trečioji žmona laisvoji Mesalina, kuri moralus skelbiančio filosofo baisiai nekentė. Viename laiške jis aprašo šitą salą taip: "Nei duonos, nei šventos ugnies, nei gaivios bangos. Nieko čia nėra, išskyrus tremtį ir tremtinio kapą!" Baigiantis pirmiesiems tremties metams, jis parašė savo motinai Helvijai guodžiantį laišką, kuris yra vienas gražiausių jo kūrinių. Viena to laiško vieta byloja: "Kiekvienas gali surasti laimę, jeigu jos ieško ne išoriniuose dalykuose, bet savo sieloje". Kitoje to laiško vietoje: "Nėra krašto, kur žmogus negalėtų gyventi; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats". Jis prašo motiną neverkti dėl jo likimo: "Atsimink, kaip Kornelija, netekusi dešimties vaikų, užuot verkusi dėl mirusių savo sūnų, dėkojo likimui, kad jis padarė jos sūnus Grachais".Antrąjį laišką iš tremties parašė filosofui Polibijui, imperatoriaus studijų vadovui. Jo turinys daugiau filosofinis: mirtis - neišvengiama, krimtimasis - nenaudingas; mes visi gimę rūpesčiams. Be kita ko, laiške aiškiai matyti ir pataikavimas Klaudijui: Seneka tikėjosi per Po-libijų suminkštinti nekenčiamo imperatoriaus širdį, kad leistų jam sugrįžti iš tremties. Tačiau tai neįvyko. Pats Polibijus prarado gyvybę per Mesalinos intrigas. Imperatoriui esant Ostijoje, Mesalina ištekėjo už kažkokio Silijaus. Tai supykino Klaudijų, ir ji netrukus buvo priversta nusižudyti. Klaudijaus žmona dabar tapo Agripina, Nerono motina. Ji tuojau atitaisė Senekai padarytą skriaudą, atšaukdama 49 po Kr. jį iš tremties. Ji padarė imperatoriui tokią įtaką, kad jis bematant adoptavo jos sūnų. Sugrįžęs iš tremties Seneka vedė antrą žmoną, kurios vardas buvo Paulina, kaip ir jos tetos. Agripina dabar paskyrė jį kvestoriumi ir sūnaus mokytoju. Ištisus penkerius metus Seneka lavino jauną imperatorių. Nerono nebūta be talento: jis ėmė net rašyti visai pakenčiamas eiles. Filosofo auklėjamas, jis pasidarė kuklus valdovas. Seneka jam parašydavo valstybines kalbas, iš kurių stiliaus senatoriai atpažindavo, kieno tai kūriniai. Iš tikro, dabar valdė ne Neronas, bet per jį Seneka. Tai buvo idealaus valdymo laikotarpis, trukęs penkerius metus.
Seneka buvo garsus Romos filosofas ir politikas, kuris gyveno I a. pr. m. e. ir I a. m. e. sandūroje. Jis buvo stoikų mokyklos narys ir Nerono mokytojas, taip pat talentingas dramaturgas ir rašytojas. Seneka gimė 4 m. pr. m. e. Kordoboje, Ispanijoje, turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje. Jo tėvas buvo žymus retorikos mokytojas, o motina - kilminga dama. Seneka turėjo du brolius - Junijų Galioną ir Anėją Melą, kurie taip pat buvo svarbūs Romos imperijos gyvenime. Seneka vaikystėje persikėlė į Romą, kur mokėsi retorikos ir filosofijos pas įvairius mokytojus, tarp jų - pitagorininką Sotioną ir stoiką Atalą.
Senekos Kūryba
Seneka paliko reikšmingų veikalų. Iš mokslinių Senekos veikalų yra žinomos septynios knygos "Gamtinių klausimų", kuriuose nagrinėjama vėjų, žaibų, griaustinių kilmė. "Apokolokintosis" (sumoliūginimas) - satyrinis veikalas išjuokti imperatoriui Klaudijui, parašytas, norint prisigerinti Neronui.Seneka buvo ne tik filosofinių, tiksliau moralinių, raštų kūrėjas, bet ir dramaturgas. Jis paliko devynias tragedijas: "Įsiutęs Herkulis", "Herkulis Etojietis", "Trojietės", "Finikietės", "Medėja", "Fedrą", "Edipas", "Tiestas" ir "Agamemnonas". Bene geriausios jo tragedijos yra "Trojietės" ir "Medėja". Jam darė įtakos Euripidas, bet toli gražu Seneka neprilygsta Euri-pidui. Tačiau jo tragedijose yra gražių vietų bei monologų, sukurtų su psichologine įžvalga. Senekos tragedijos - tai tiltas tarp graikų ir moderniųjų dramų.Moralinių Senekos raštų stilius aiškus, be išpuošimų. Idėjiniu atžvilgiu moraliniai Senekos veikalai atspindi romėniškai pervilktą stoikų filosofiją. Senekos raštuose apstu sentencinio pobūdžio išsireiškimų. Kaip jis galvoja apie turtą, galima matyti iš šių žodžių: "Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu". Arba: "Nėra laisvas tas, kas yra kūno vergas". Taip pat įdomus paradoksinis jo posakis: "Blogai gyvena tas, kas nemoka gerai numirti". Sentencijų pribarstyta ne tik moraliniuose jo raštuose, bet ir tragedijose. Antrame "Medėjos" veiksme skaitome: "Likimas bijosi drąsių, spaudžia bailius". Arba dar: "Kas neturi vilčių, tas niekuomet dėl nieko nenusivils". Pagal Seneką, didžiausia gyvenimo vertybė - dora.Senekos Filosofija
Senekos filosofija buvo pagrįsta stoicizmo doktrina, kuri teigia, kad tikrasis laimės šaltinis yra racionalumas, dorybė ir harmonija su gamtos tvarka. Jis tvirtino, kad žmogus turi siekti būti išmintingu (sapientia), teisingu (iustitia), drąsiu (fortitudo) ir saikingu (temperantia), nes tai yra pagrindinės dorybės (virtutes). Jis taip pat ragino žmogų atsiriboti nuo aistrų (passiones), kurios yra netinkami arba neproporcingi jausmai, tokie kaip pyktis (ira), baimė (timor), geismas (cupiditas) ar liūdesys (tristitia).Senekos filosofija nebuvo tik teorinio pobūdžio, bet taip pat praktinio. Jis rašė daugybę laiškų savo draugui Luciliui, kuriuose aiškino stoicizmo principus ir davė patarimų, kaip juos taikyti kasdieniame gyvenime. Jis taip pat parašė keletą traktatų apie moralines problemas, tokias kaip “Apie trumpumą gyvenimo”, “Apie draugystę”, “Apie ramybę” arba “Apie gyvenimo dovanojimą” . Senekos filosofija taip pat pasireiškė jo literatūriniame kūryboje. Jis parašė devynias tragedijas pagal graikų mitologijos motyvus, tokias kaip “Medeja”, “Fedra”, “Oidipas” arba “Trojos moterys” . Jo tragedijose matyti jo stoicizmo požiūris į žmogaus likimą, kuris yra neišvengiamas ir nepriklausomas nuo jo valios.Senekos mintys apie turtą:
- Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu.
- Nėra laisvas tas, kas yra kūno vergas.
- Didžiausias turtas - godumo stygius.
- Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi.
- Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori.
Pagrindinės Senekos Idėjos
- Laikas: Seneka pabrėžė, kad laikas - pats brangiausias žmogaus turtas.
- Dorybė: Kaip ir kiti stoikai, Seneka teigė, kad vienintelė tikra vertybė - dorybė.
- Pasiruošimas: Seneka ragino pasiruošti gyvenimo smūgiams iš anksto.
- Refleksija: Seneka skatino nuolat reflektuoti savo elgesį, pripažinti klaidas ir siekti vidinio tobulumo.
- Mirtis: Seneka mirtį laikė ne tragedija, o natūraliu gyvenimo pabaigos tašku. „Mirtis - ne blogis.
Seneka pradėjo savo karjerą kaip advokatas ir politikas, bet susirgo sunkia astma ir išvyko į Egiptą gydytis. Ten jis susipažino su savo įsesere Paulina, kurią vėliau vedė. Grįžęs į Romą, Seneka tęsė savo veiklą ir tapo kvestoriumi. Tačiau jis taip pat sukėlė pavydą ir neapykantą dviem imperatoriams - Kaligulai ir Klaudijui, kurie abu bandė jį nužudyti. Seneka praleido aštuonerius metus tremtyje, bet nesiliaudamas rašyti filosofinių traktatų ir laiškų savo draugams. Jis grįžo į Romą 49 m., kai Klaudijaus žmona Agripina jį paprašė tapti jos sūnaus Nerono mokytoju. Seneka sutiko ir kartu su pretorionų vadu Buru tapo Nerono patarėju ir draugu. Jis stengėsi formuoti Nerono charakterį pagal stoicizmo principus ir skatino jį būti teisingu ir atlaidžiu valdovu.
Deja, Senekos pastangos nebuvo ilgalaikės. Neronas vis labiau tapo savanaudžiu, žiauriu ir neprognozuojamu imperatoriumi, kuris nesivaržydavo nužudyti savo priešų ar net savo artimųjų. Seneka suprato, kad negali daugiau kontroliuoti Nerono elgesio ir norėjo atsitraukti nuo politikos. Tačiau Neronas to neleido ir verčiau įtariai žvelgė į savo buvusią mokytoją. Galiausiai 65 m. Neronas apkaltino Seneką dalyvavimu sąmoksle prieš jį ir įsakė jam nusižudyti.
Senekos Įtaka
Moralinės Senekos mintys nenustojo reikšmės iki šių dienų. Didieji mąstytojai visais laikais jomis domėjosi. Retą antikinį kūrinį šiandien sutiksi knygyne naujai išleistą, dailiu viršeliu, „greitai įskaitomu“ šriftu ir iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiriantį nuo naujųjų romanų. Ir vis tik Senekos neįmanoma sumaišyti su jokiu kitu rašytoju ar filosofu, o „Laiškai Lucilijui“ savo išmintimi, patarimais ir stiliumi pralenkia net ir geriausių rašytojų knygas.Senekos įtaka stoicizmo filosofijai yra didelė. Jis ne tik tęsė ankstesnių stoikų tradiciją, bet ir praturtino ją savo originaliomis idėjomis ir stiliumi. Jis taip pat paveikė kitas filosofijos kryptis, tokias kaip neoplatonizmas ar krikščionybė. Jis įkvėpė tokius žymius rašytojus kaip Dante Alighieri, Michel de Montaigne ar William Shakespeare. Seneka yra vienas iš tų filosofų, kurie ne tik mąsto apie gyvenimą, bet ir gyvena pagal savo mintis. Jis yra vienas iš tų rašytojų, kurie ne tik kuria grožinę literatūrą, bet ir siunčia prasmingas žinutes savo skaitytojams.Ši knyga tai Senekos laiškai, rašyti jo laikmečiu gyvenusiam asmeniui Lucilijui. Šios knygos neįveiksi per dieną, o jei ir pasistengtum, galvoje liktų nuostabiausių minčių kratinys. Todėl knyga mėgavausi ilgai. Užtenka per dieną kelis laiškus perskaityti ir galvoje apsilanko daugybė minčių. Visų pirma skaitytoją sužavi stilius - patrauklus, nepasenęs, aiškiai išdėstytos lakoniškos ir skvarbios mintys, tinkami žodžiai. Rodos, jog kūrinys būtų šiuolaikinio filosofo rašytas. Vertybės, kurios ir šiandien yra branginamos knygoje iškeliamos, aprašomos pačiais gražiausiais sakiniais, kuriuos norisi įsiminti, perskaityti dar ir dar kartą. Man buvo pačios gražiausios jo mintys apie draugystę. Senekos manymu, draugą reikia rinktis atidžiai, reikia įžvelgti jo sielą ir tik po ilgesnio laiko galima juo pasitikėti. Kas ir bebūtų, jei mes pasitikėtume kiekvienu pasitaikiusiu žmogumi. Mes nežinotume, ar jis gali mus išduoti, taip pat ar gali mums padėti. Įdomios Senekos mintys apie turtą. Jis neliepia jo atsisakyti, išsižadėti, tačiau moko gyventi neprisirišus prie jo. Teigia, kad turtas yra laikinas dalykas. Pinigai, kaip juo gavai, taip pat gali ir netekti, o po to skaudžiai kentėti.Seneka buvo pirmasis antikiniais laikais prabilęs apie vergovę iš blogosios pusės. Kadangi jis pats gyveno labai turtingai ir turėjo daugybę vergų, šiandien susilaukia už tai nemažai priekaištų. Drąsios mintys apie senatvę ir mirtį skatina nieko nebijoti. Ir verčia susimąstyti, kad žmogus tikrai per daug laiko gaišta kvailai baimindamasis dėl vieno ar kito dalyko. Švaisto savo brangų laiką ( kuris, beje, ir yra pati didžiausia vertybė) bijodamas ateities, senatvės, mirties ar kokių nors dar menkesnių dalykų. Seneka, kas būdinga ir visiems stoikams, tvirtai teigia, kad nereikia bijoti mirties, bet nereikia jos ir laukti. Ji ateis. Gal netikėtai, gal lauktai. Bet vis vien anksčiau ar vėliau aplankys kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. I nežiūrės, ar tu jos bijai... Ji tiesiog ateis. Laiškams, kaip ir visai stoikų filosofijai būdingas kosmopolitiškumas. Reikėtų paminėti Senekos nuolat Lucilijui peršamą idėją, kad šis būtinai turi išsirinkti žmogų, į kurį turėtų ir galėtų lygiuotis, kuriuo žavėtųsi ir kurį sektų. Ir dar daugybė nepakartojamų minčių apie vienatvę, ydas, valdžią, vergovę, laimę, laiką, draugystę ir kt. Tai knyga, kurią derėtų perskaityti kiekvienam. Lėtai. Įsigilinant į kiekvieno žodžio prasmę, į kiekvieno sakinio gilumą, į kiekvienos minties aktualumą.Ši lentelė apibendrina pagrindinius Senekos gyvenimo etapus:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 4 m. pr. Kr. | Gimė Kordoboje, Ispanijoje |
| ~20 m. | Persikėlė į Romą, studijavo filosofiją |
| ~30 m. | Pradėjo advokato karjerą |
| 41 m. | Ištremtas į Korsiką |
| 49 m. | Grįžo į Romą, tapo Nerono mokytoju |
| 62 m. | Atsitraukė nuo politikos |
| 65 m. | Neronas įsakė nusižudyti |
Citatų rinkinys
- Būtinai daugelio bijosi tas, kurio daugelis bijosi.
- Jei norite nieko nebijoti, prisiminkite, kad bijoti galima absoliučiai visko.
- Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.
- Blogis ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų sieloje.
- Kiekvienas blogis kaip nors kompensuojamas. Mažiau pinigų - mažiau rūpesčių. Mažesnė sėkmė - mažiau pavyduolių.
- Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame.
- Gėdinga kalbėti viena, o galvoti kita, bet dar gėdingiau - galvoti viena, o rašyti kita.
- Niekas nėra doras atsitiktinai. Dorybės reikia mokytis.
- Draugo ištikimybė reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina.
- Tikras džiaugsmas yra tylus.
- Kas daro gera kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį džiaugsmą.
- Kad ir koks būtų apgailėtinas gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk: nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats.
- Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių gyvenimas.
- Kol atidėliojame gyvenimą, jis ir praeina.
- Gyvenimas ilgas vienu atveju: jei jo pakanka.
- Dorybė yra sugebėjimas tenkintis mažu.
- Likimas bijosi drąsių, spaudžia bailius.
- Visas žmogaus gyvenimas yra kelias į mirtį.
- Niekas iš mūsų negimė mokėdamas, mokomės visą gyvenimą.
- Kas neturi vilčių, tas niekuomet dėl nieko nenusivils.