Nidos senamiestyje, ant marių kranto, išsidėsčiusi mėlynlangė etnografinė Nidos žvejo sodyba, atveria duris į praeitį ir kviečia susipažinti su Kuršių nerijos žvejų gyvenimo būdu.
Sodybos istorija ir architektūra
Sodybą 1927 m. pastatė vietiniai meistrai, lyg senojo žvejo name... Kaip ir būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu. Ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu ir tai buvo gana charakteringas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo ir jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų, pristatant naują namo dalį.
Nidos žvejo sodyba
Priestatas iš vakarų pusės atsirado vėliau ir 1944 m. buvo nugriautas. Sodyba smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį. Prieš daugiau nei pusę amžiaus sodyba smarkiai nukentėjo per ledonešį. Likusi sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį. Name miegojusiam šeimininkui teko patirti turbūt netikėčiausią „pasivažinėjimą“ kartu su visu namu.
1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Po šio nuotykio čia gyvenusi rusų šeima išsikraustė iš Kuršių nerijos, o valdžia nusprendė atstatyti pastatą ir čia įkurdinti muziejų, parodantį autentišką žvejo šeimos gyvenimą. 1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus.
Žvejų šeimos istorija
XX a. toje namo dalyje, kuriame šiandien įrengtas žvejo etnografinis muziejus, gyveno žvejas Martynas Purvinas (1857-1943) su savo pačia ir trimis vaikais. Čia gyveno žvejas Martynas Purvinas su savo pačia ir trimis vaikais. Po žmonos mirties 1907 m. jis vedė Ana Peleikis (1875-1951) iš Preilos, kuri parsivežė sūnų Johaną Peleikis (1905-1994). Jiedu susilaukė dar dviejų vaikų.
Vėliau Johanas iš patėvio perėmė žvejo verslą ir 1932 m. jis vedė Henrietą Kubillus (1909-1981) iš Preilos. Pora susilaukė penkių vaikų, o 1944 m. per karą žvejo šeimyna, kaip ir daug kitų Kuršių nerijos gyventojų, pasitraukė į Šiaurės Vokietiją.
Ekspozicija ir interjeras
Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. - XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą: jose išvysite autentiškus baldus, indus, kitus ūkyje naudotus daiktus ar žvejybos įnagius. Šalia sodybos stovi du autentiški žvejų laivai.
Žvejo buitis Nidos žvejo sodyboje
Namo virtuvėje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Galima susipažinti su senųjų žvejų buitimi ir gyvenimo būdu.
2017 m. pirmą kartą atnaujinta sodybos ekspozicija, panaudojant šiuolaikinę inovatyvią įrangą, įvairius vizualinius sprendimus bei kūrybines instaliacijas, kad lankytojas pajustų senųjų gyventojų buvimą šalia. Vos įėję į sodybą pasijusite tarsi patekę į šeimyninio gyvenimo sūkurį, kur iš ore pakibusio ąsočio, atrodo, tuoj pradės tekėti pienas, o ant sienų rodomose animuotose projekcijose stebėsite, kaip senyvi žvejo tėvai mezga tinklus.
Retas poilsiautojas žino, jog Nidos senamiestis - tai kadaise buvęs Hakeno kaimas. Čia galu į marias išsidėsčiusios senosios žvejų sodybos, tarp jų - ir visiems atviras muziejus - mėlynlangė etnografinė Nidos žvejo sodyba ant marių kranto.
Bendruomenės vakarojimas Nidos prieplaukos vyninėje
Adresas: Naglių g.
Nidos žvejo sodybos darbo laikas
- Nuo birželio 1 d.
- Nuo spalio 14 d.