Būsto (aplinkos) pritaikymas - tai gyvenamųjų patalpų (aplinkos) pritaikymas žmonėms su negalia, panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Lietuvoje neįgalūs gyventojai, įskaitant vaikus su negalia, turi teisę į būsto pritaikymą, kad jų gyvenamoji aplinka būtų patogi ir saugi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia būsto pritaikymo procesas, kokia parama teikiama, kokie reikalavimai keliami pritaikomam būstui.
Kas gali pretenduoti į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Marijampolės savivaldybė priima prašymus pritaikyti būstą vaikams, turintiems sunkią negalią. Svarbu paminėti, kad būstas ir aplinka gali būti pritaikoma visiems vaikams, turintiems sunkią negalią.
Prašymus pritaikyti būstą gali pateikti vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas) ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas. Prašyme turi būti nurodyta, kad neįgalaus vaiko atstovas pagal įstatymą sutinka leisti savivaldybės administracijai naudoti neįgalaus vaiko duomenis, susijusius su būsto pritaikymo organizavimu.
Būsto pritaikymo reikalavimai
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai:
- Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
- Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
- Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Kaip vyksta būsto pritaikymo procesas?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Parama ir kompensacijos
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Šeimoms yra galimybė įsigyti sensorikos priemonių, t.y. visko, kas sunkios negalios vaikams gali palengvinti sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Tai gali būti pasunkintos antklodės, liemenės, batutai, sūpynės, hamakai, kamuoliai ir pan.
Pavyzdžiui: Marijampolės savivaldybė priima prašymus pritaikyti būstą vaikams, turintiems sunkią negalią, ir suteikia galimybę įsigyti sensorikos priemonių.
Universalus dizainas
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vadovaudamasi Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos 9 straipsniu bei nacionaliniais teisės aktais, patvirtino Universalaus dizaino (UD) principų įgyvendinimo rekomendacijas. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti, kad fizinė aplinka, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų galimybių.
Universalus dizainas / Universal design 2. Konferencija Vilniuje
Savivaldybių iniciatyvos
Lietuvos savivaldybės aktyviai dalyvauja kuriant prieinamą aplinką visiems gyventojams. Vilniuje judėti pėsčiomis, dviračiais ar vežimėliais nuo šiol bus kur kas patogiau - įvairiose sostinės seniūnijose remontuojami laiptai, įrengiami pandusai.
Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai jau džiaugiasi pokyčiais take, vedančiame į Girulių paplūdimį. Prieigose jau panaikintos senosios, prastos būklės betoninės sienelės. Vietoj jų suformuotos stilizuotos sienelės iš akmenų, atgabentų iš karjerų, kurių bendras svoris siekia net 332 tonas.
Sutvarkytų Kauno žaliųjų erdvių sąrašą papildė Gričiupio parkas. Nedidelė, kauniečių poilsiui ir susisiekimui svarbi vieta, pasak Kauno m. savivaldybės administracijos, tapo dar patogesne ir saugesne. Lankytojus pasitinka ne tik estetiška aplinka, bet ir naujas takas, pavėsinės ir net žaidimų aikštė.
Pavyzdžiai
Šioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai, kaip savivaldybės rūpinasi aplinkos pritaikymu neįgaliesiems:
| Savivaldybė | Iniciatyva | Aprašymas |
|---|---|---|
| Vilnius | Laiptų remontas ir pandusų įrengimas | Įvairiose seniūnijose remontuojami laiptai, įrengiami pandusai, kad būtų patogiau judėti pėsčiomis, dviračiais ar vežimėliais. |
| Klaipėda | Tako į Girulių paplūdimį atnaujinimas | Panaikintos senos betoninės sienelės, suformuotos naujos stilizuotos sienelės iš akmenų. |
| Kaunas | Gričiupio parko sutvarkymas | Įrengtas naujas takas, pavėsinės ir žaidimų aikštė, kad parkas taptų patogesnis ir saugesnis lankytojams. |