Šeima – brangiausias turtas

Šeima - tai didžiausia vertybė, brangiausias turtas, kurį turime. Ji suteikia mums stiprybės, palaikymo ir meilės, padeda formuoti mūsų vertybes ir požiūrį į pasaulį. Šeima - tai neįkainojamas turtas, kuris lydi mus visą gyvenimą. Mūsų atiduodama širdies šiluma, meilė artimiesiems iš jų sugrįžta mums patiems.

Šeima - tai ne tik kraujo ryšys, bet ir bendrystė, meilė, rūpestis vienas kitu.

Tarptautinė šeimos diena Lietuvoje

Gegužės 15-ąją, pačiu gražiausiu metų laiku, žydint sodams, švenčiama Tarptautinė šeimos diena. Šventės metu kiekvienas - tiek vaikas, tiek suaugęs - galėjo rasti veiklos pagal savo pomėgius.

Šventės dalyviai turėjo progą pasigrožėti vaikų piešiniais. Nuo balandžio vidurio Betygalos biblioteka kvietė dalyvauti piešinių konkurse „Mano šeima“. Kiek meilės įdėta, kiek spalvų, šilumos tuose piešinukuose! Ši paroda eksponuojama bažnyčioje bus iki Tėvo dienos.

Literatūrinė-muzikinė popietė Betygaloje

Ta proga betygališkiai ir svečiai gavo neįprastą ir kartu nepaprastą dovaną - Betygalos šv. Mikalojaus bažnyčioje įvyko Betygalos ir Milašaičių bibliotekų vykdomo projekto „Abipus Dubysos“ renginys - literatūrinė-muzikinė popietė „Brangiausias turtas“.

Nuostabias melodijas susirinkusiems padovanojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, tarptautinių konkursų laureatė, Nacionalinės filharmonijos solistė Judita Leitaitė su dukra smuikininke Paulina Daukšyte-Šereckiene. Atliekami kūriniai nepaliko abejingų, suvirpino širdis, veidus papuošė šypsenomis.

Piešinių konkursas "Mano šeima"

Savo darbelius konkursui pateikė virš 50 dalyvių nuo 3 metų.

Šeimos šventė Savičiūnuose

„Šeima - brangiausias turtas“ - tokiu šūkiu birželio 15 d. Savičiūnuose buvo paminėta šeimos šventė. Organizatoriai pasirūpino, kad tą dieną niekam nebūtų nuobodu ir visi linksmai praleistų laiką su artimaisiais. Svečių laukė nuostabi meninė programa bei daugybė įdomių pramogų vaikams ir suaugusiesiems.

Svečiai turėjo galimybę pasigrožėti talentingų atlikėjų pasirodymais. Scenoje koncertavo: Rukainių darželio grupės „Nykštukas“ auklėtiniai, Rukainių gimnazijos priešmokyklinės grupės mokiniai, Patricija Zavijskaja ir Iveta Juckevič, teatro studija „Guzik“ iš Kalvelių, saksofono virtuozas Stanislavas Zajankovskis bei vokalinė grupė „Echo“ iš Rukainių.

Grupė „Echo“ pasirodė išplėstine sudėtimi ir sužavėjo klausytojus estradinių bei liaudies dainų popuri. Pasirodymo pabaigoje nuskambėjęs „Vilniaus valsas“ nuaidėjo po Savičiūnų apylinkes tarsi muzikinis atgarsis.

Veikė lauko žaidimų aikštelė, kurioje buvo galima išbandyti jėgas įvairiuose žaidimuose ir pramogose, smagiai leisti laiką su animatoriais, išpiešti veidą įvairiais raštais, pūsti milžiniškus muilo burbulus bei dalyvauti daugybėje kitų užsiėmimų. Norintieji galėjo apsilankyti Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro palapinėje ir gauti vertingų patarimų apie sveikatos bei geros savijautos puoselėjimą sau ir artimiesiems. Maisto mėgėjų laukė cukraus vata, kareiviška košė iš lauko virtuvės bei kiti gardūs užkandžiai.

Šventėje dalyvavo ir garbūs svečiai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Jaroslav Narkevič, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininkė, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi ilgametė rajono merė Marija Rekst, bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Stanislavas Zajankovskis. Šventė buvo išties pavykusi - visi puikiai praleido laiką.

Savanorystė šeimoje ir visuomenėje

Žengti savanorystės keliu reikia ne tik laiko, noro, vidinių jėgų, aukos, pareigos ar ryžto. Savanorystei pirmiausiai reikia drąsos dalintis. Savanorystė man yra svarbi mano socialinio kapitalo dalis.

Mano, kaip savanorės vaidmuo - prisidėti savo asmeninėmis savybėmis, intelektu, gabumais ar pomėgiais kuriant pridėtinę vertę visuomenei teikiamoms paslaugoms. Tiesiog atlygis už šią veiklą kiek kitoks, jis visad liks neįkainojamas - tai atlygis meile, pasitikėjimu, jausmu, jog gyveni tam, kad galėtum dalintis. Atlygis bendryste ir žinojimu, kad viskas, kas išdalinama, anksčiau ar vėliau sugrįžta į tą pačią atvertą širdį.

Visų pirma man tai savęs pažinimas, nes, kai ateini į aplinką, kurioje neturi jokio savanaudiško intereso, gali save iš tikrųjų realizuoti. Savanorystė - tai neįkainojama gyvenimo patirtis.

Savanoriška veikla gali būti labai įvairi, tačiau nepaisant to nei kur, nei kaip, nei su kuo ji susijusi, savanorystė veda žmogų į naujas patirtis. Į jausmą, kaip svarbu būti dėl esančio šalia.

Kad galėtum padėti kitam žmogui, labai svarbu mokėti tinkamai atpažinti emocijas, daryti teisingas išvadas. Šios patirtys labai praverčia ir mano asmeniniame gyvenime. Lengviau reaguoju į iškilusius sunkumus, turiu daugiau gyvenimiškos patirties, o visa tai man padeda kasdienybėje šypsotis, imtis iniciatyvos, būti aktyvia piliete. Savanorystė - ilgam išliekanti patirtis, kuri gali praturtinti žmogaus asmenybę ir atverti naujas duris.

Profesoriaus mintys apie gyvenimą ir vertybes

Pirmiausia reikia stengtis pažinti savo vaiką, padėti jam atskleisti savo gabumus. Bet pagrindinis dalykas - sugebėti kuo anksčiau suformuoti jo atsakomybę už savo gyvenimą.

Nei tėvai, nei seneliai negali jo nei pakreipti kaip nors, nei už vaiką nugyventi. Kiekvieno iš mūsų gyvenimas labai atskiras. Vaikų likimai, keliai taip pat atskiri ir tėvai neturi stengtis daryti kokią nors įtaką. Žmogus privalo viską susikurti pats - duoną, kasdienybę. Nuo to priklauso moralinė mūsų visų savijauta.

Ir žmogui, ir žmonijai krizės neišvengiamos, tad belieka gyventi taip, kad būtum joms pasirengęs. Beje, ne valstybės krizės būna baisiausios, kur kas baisesnės - vidinės. Ugdykime savo gebėjimus, kurie padėtų jas išgyventi: išmokime nesiblaškyti, ištvermės, netgi stoicizmo.

Todėl savęs ribojimas - teisingas kelias: mažiau vartoti, nekaupti nereikalingų daiktų. Turime atsigręžti į gamtą ir suvokti, kad jos ištekliai ne beribiai.

Apie žmogų, jo pasaulį gali tiek sužinoti, suvokti iš knygų, tai stebuklingas dalykas.

Rašyti pradedu iš kažkokio impulso, mintelės, tai labai intensyvus sąmonės darbas. Kartu tai nuotykis, pradedi rašyti ir neaišku, ką sužinosi.

Užauginau tik vieną sūnų Jurgį. Galėčiau pasakyti, kad kol jis buvo mažas, mano gyvenime jam buvo teikiama absoliuti pirmenybė, jam nereikėjo konkuruoti nei su mano knygomis, nei su kitais darbais. To vargo ir sunkumų nebuvo išskirtinai daug, kaip ir visoms moterims, teko derinti darbą ir namų reikalus.

Tikriausiai ne ta tradicinė, kuri mezga kojines ir kepa pyragus? Nežinau, ar pasiseka, bet stengiuosi būti tradicinė. Ir iškepti ką nors, ir sriubą išvirti, ir su lėlėmis pažaisti, ir sukneles lėlėms pasiūti. Nors gal ne visuomet tai labai gerai išeina, bet vaikams svarbiausia daryti viską kartu. Ir pasišnekam su jomis, ir bendrą kalbą randam. Vyresnioji labai mąsli, abi kūrybingos, stebina jų reakcija, žodžiai, su didžiausiu džiaugsmu iš jų mokausi. Mes esame liberalūs seneliai, leidžiame viską, ir televizorių žiūrėti, ir su kompiuteriu žaisti. Tegu draudžia tėvai, juk tam jie ir yra. Seneliai turi mylėti, tai svarbiausia.

Visi bijome sunkumų, susijusių su liga, negalia senatvėje. Kol galėsiu mąstyti, bus gerai. O amžius mąstyti netrukdo, tai paguoda.

Išvažiuojame ten pavasarį, vasarą ir aš mielai pasineriu į monotonišką, archajišką gyvenimą, suleidžiu rankas į žemę. Raviu, valau, grėbiu, žvelgiu į debesis, žoles ir nieko neveikiu. Tai padeda atsistatyti, pamatai, kaip išeiti iš krizės. Aš esu užaugusi kaime, mano prigimtis kaimietiška.

Už sąžinę nėra nieko brangiau, nes ji suteikia ramybę bei kuria laimingesnę ateitį pačio individo, bei šeimos ir bendruomenės. Žmogus gali būti sukaupęs materialaus turto, gali turėti darnią šeimą, tačiau, jeigu bus dėl ko nerimauti, gyvenimas nebus nusisekęs. Kadangi dėl atliktų savo veiksmų negalėsite turėti ramybės, vis prisiminsite apie vieną vienintelį įvykį ir jis blaškys Jus likusį gyvenimą, todėl gyvenimas bus nenusisekęs.

Pavyzdžiui, J. Biliūno novelės „Vagis“ veikėjas Jokūbas buvo žinomas, gerbiamas visoje apylinkėje, tačiau Jokūbas būdamas jaunas užmuša žmogų, kuris bandė pavogti jo arklį. Po daugelio metų vyras vis dar prisimena šį kraupų įvykį, kuris neleidžia ramiai miegoti, džiaugtis kasdienybe.

Epamokėlės tikslas - būti įtraukia mokymosi forma šiandieniniams vaikams bei pagalbos priemone visiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams rengiant savaičių planus, ieškant idėjų veikloms bei užduočių ir kūrybinių darbų, atitinkančių vaikų amžių ir raidą. Balandžio viena iš pamokėlių - „Mano šeima - brangiausias turtas“.

tags: #seima #brangiausias #turtas