Seda Jonusas Sodyba: Istorija, Atsiliepimai ir Kultūrinis Paveldas

Seda Jonusas sodyba - tai vieta, turinti ne tik istorinę reikšmę, bet ir sulaukianti įvairių atsiliepimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik atsiliepimus, bet ir istorinį kontekstą, susijusį su šia vietove.

Istorinis kontekstas

Seda Jonusas sodyba yra glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija, ypač su pasipriešinimo judėjimais ir partizanų kovomis. Ši vietovė mena svarbius įvykius ir asmenis, paaukojusius savo gyvybes už Lietuvos laisvę.

1941 m. Birželio Sukilėlių Kapas

Šiame kape palaidoti 1941 m. birželio mėn. sukilėliai, Lietuvos partizanai ir rezistentai. Tarp jų:

  • Kazimieras (Kazys) Balvočius
  • Juozas Kauneckas
  • Pranas (Petras) Klova
  • Valis Visockas (Visockis)
  • Antanas Žitkus

Šie vyrai žuvo kautynėse su raudonarmiečiais Ylakių valsčiuje 1941 m. birželio mėn.

Partizanų ir Rezistentų Palaikai

1995 m. gegužės 28 d. šalia žuvusių Birželio sukilėlių kapo palaidoti partizanų ir rezistentų palaikai, perkelti iš Ylakių NKVD-MVD-MGB poskyrio ir stribų būstinės teritorijos.

  • Edvardas Bičkus
  • Pranas Gedminas
  • Letukis
  • Pranas Mickus

Šie partizanai žuvo įvairiose kautynėse ir pasalos metu prieš sovietų okupantus.

Žemaičių Apygardos Partizanai

Kapavietėje taip pat palaidoti Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai, žuvę kautynėse su MGB Sedos r. skyriaus stribais 1953 m. vasario 3 d. Pašilės kaime:

  • Vaclovas Stočkus-Artojėlis
  • Kazys Švirkštas
  • Petras Jonauskas-Uola
  • Izidorius Matutis
  • Jonas Petrikas-Atominis
  • Petras Šarapnickas
  • Adomas Tamašauskas-Parašiutas
  • Pranas Želvys-Barzda
  • Vytautas Ruzgys-Algimantas
  • Vytautas Stočkus
  • Juozas Vičiulis

Taip pat čia palaidotas partizanas Juozas Kontenis, nušautas 1946 m. Geldėnų kaime.

Lietuvos partizanų apygardos

Simbolinis Kapas

Antkapiniame paminkle įamžinti suimti, kalėjimuose ir lageriuose žuvę partizanai, kurių pakasimo vieta nėra išaiškinta. Tai šių partizanų simbolinis kapas:

  • Fortunatas Ašoklis-Pelėda, Žemaičių apygardos vadas
  • Bronius Bičkus
  • Feliksas Veitas (Valis ?)
  • Kazys Veitas

Narvydžių Kapinės

Lietuvos partizanų kapai randasi Narvydžių kapinėse Skuodo rajone. 1990 m. birželio 30 d. iš Skuodo rajono Šačių seniūnijos Erslos kaimo miškelio perkelti ir čia palaidoti:

  • Pranas Liutikas-Bizūnas
  • Ignas Kaupas-Žaibas
  • Adolfas Liutikas-Plienas
  • Silvestras Skurvydas-Žvaigždė
  • Stanislovas Žadauskas-Perkūnas

Žemytės Kaimas

1990-10-26 iš Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos, Žemytės kaimo vadinamo „Pečiulinės miškelio” buvo perkelti ir šalia palaidoti:

  • Augustinas (Augustas) Baužys-Šubertas
  • Kazys Daržinskas-Narūnas
  • Kazimiera Jonušaitė

Laidojimo ir atminimo vieta yra Bartuvos slėnio pietiniame pakraštyje esančioje saloje, palei kurios pietrytinį kraštą teka upė, o iš kitų pusių juosia senvagė.

Atminimo Įamžinimas

Salos rytinėje dalyje stovi akmeninės koplytėlės pavidalo paminklas žuvusiems partizanams atminti. Priekiniame fasade yra niša su įstiklintu mediniu langeliu, už kurio viduje stovi skulptūros. Po niša yra vario lydinio lentelė su užrašu: „LIETUVOS PARTIZANŲ UŽKASIMO VIETA IR KAPAI 1944-1953 m.“.

Akmeninėse lentelėse įamžintos žuvusiųjų pavardės, tarp kurių:

  • Adomauskas Juozas - Aidas, Kristupas
  • Adomauskas Julijonas - Medutis
  • Apulskis Valerijonas (Valis) - Gailenis
  • Bernius Kazys
  • Bružas Povilas - Pikulis
  • Bružas Stasys - Rekordas
  • Butkus Pranas
  • Čiunka Valerijonas - Dragūnas
  • Dargis Alfonsas - Alutis
  • Donėla Pranas
  • Eglinskas Antanas - Margis
  • Gadeikis Petras - Girėnas, Robinzonas
  • Gramaliauskas Leonas - Banginis
  • Jonušas Pranas - Edmundas
  • Kaštaunas Juozas - Šernas, Šarūnas
  • Kinčius Leonas - Vikruolis
  • Liebus Adolfas - Treinys
  • ir daugelis kitų.

Gėsalų Kaimo Tragedija

Karo rinktinės partizanams atminti 1991 m. Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta randasi Gėsalų kaime. 1946 m. gegužės naktį iš 21 į 22 d. septyni partizanai atėjo į Juozo Norvilo sodybą pasiimti maisto. Sodyboje pasalavo MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribai ir kareiviai. Pasaloje žuvo:

  • Edvardas Bičkus
  • Pranas Narvilas
  • Julija Kubilienė-Verkilaitė
  • Rapalis (Rapalas)

1946-05-22 rytą tęsdami karinę čekistų operaciją Klauseikių k., nušovė kaimo gyventojus:

  • Praną Gedminą
  • Letukį

Mažeikių Kalėjimas

1945 m. enkavėdistai kalėjimus įkūrė visose apskrityse. Mažeikių NKVD kalėjimas įsikūrė buvusioje areštinėje. Iš 16-tosios sovietinės lietuviškos divizijos buvo atrinkta 1000 buvusių karių dirbti NKVD sistemoje. 1946 m. birželio 3 d. iš Mažeikių apskrities MGB vidaus kalėjimo kamerų pabėgo grupė asmenų, tačiau ne visi pabėgo.

Alkos Rinktinė

Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinė veikė Mažeikių apskrities ribose. Rinktinė, vadovaujama Stasio Badaukio, pradėjo kurtis 1945 metais. Nuo tų metų spalio 18 d. rinktinei vadovavo Žemaičių apygardos vadas Juozas Vygandas - Ivanauskas.

Nuo 1947 metų liepos 5 dienos Alkos rinktinės vadu paskirtas Kazys Venckus - Adomaitis.

1948 m. rugpjūčio 5 d. agento Rakausko vedama smogikų grupė nuėjo į Šerkšnėnų kaimą pas Feliksą Šverbą. Čia jau laukė partizanai Bijūnėlis ir Pilėnas. Jie smogikų grupę nuvedė į Dagių apylinkę pas ryšininkę Oną. Pasakė slapyvardį, ir Ona, neilgai trukusi, atvedė Alkos štabo viršininką Adomaitį bei jo pavaduotoją Spalį.

Saugumui nepavykus likviduoti Alkos rinktinės štabo per operaciją eigulio Rimkaus sodyboje, ,,Siaubo“ smogikai bandė su štabu užmegzti ryšį per Mažeikiuose veikusią Sakalų pogrindinę organizaciją ir taip pat per Mažeikių A. Skurvydo - A.Butos partizanų kuopą.

Kultūrinis Paveldas ir Turizmas

Šiandien Skuodo kraštas garsėja ne tik savo istorija, bet ir kultūriniu paveldu bei turizmo objektais. Čia galima aplankyti:

  • Mūro kryžių Skuodo miesto centre
  • Švč. Trejybės bažnyčią
  • Skuodo muziejų
  • Puodkalių piliakalnį
  • Kubiliškės piliakalnį

Skuodo miesto seniūnija gali pasigirti tuo, jog turi patį seniausią šalyje istorijos paminklą - Mūro kryžių, savąją „jūrą" - Bartuvos upės užtvanką, prie kurios veikia hidroelektrinė.

Šatės pirmą kartą minimos XVI amžiaus pirmoje pusėje. Istoriškai vietovė žinoma nuo 1534 metų. Čia galima aplankyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Ryklės kalną ir Lyksūdės vandens malūną.

Notėnai - vienas seniausių šiaurės žemaičių vietovių, jau XIII a. viduryje minima istoriniuose šaltiniuose. Čia stovi medinė Šv. Kankinės Kotrynos vardo bažnyčia, Mikytų piliakalnis.

Šie objektai atspindi turtingą krašto istoriją ir kultūrą, pritraukiančią turistus ir istorijos mėgėjus.

Atsiliepimai ir Dabartinė Situacija

Atsiliepimai apie Seda Jonusas sodybą yra įvairūs. Vieni lankytojai vertina istorinę vietovės reikšmę ir galimybę prisiliesti prie Lietuvos praeities. Kiti atkreipia dėmesį į gamtos grožį ir ramybę.

tags: #seda #jonusas #sodyba