Sąžinė - tai žmogaus moralės principų suvokimas (synderesim), jų pritaikymas įvairioms aplinkybėms, kai reikia praktiškai įvertinti, kodėl ir ką pasirinkti, ir pagaliau sprendimas dėl konkrečių norimų atlikti arba jau atliktų veiksmų.
Sąžinė žmogaus viduje yra proto sprendimas, atitinkamu momentu liepiantis daryti gera ir vengti bloga. Ji taip pat įvertina konkrečius pasirinkimus, geriems pritardama, blogus smerkdama. Dėl jos žmogus suvokia atliksimo arba jau atlikto veiksmo moralinę kokybę ir gali prisiimti atsakomybę už jį.
Sąžinė yra proto sprendimas, kuriuo žmogus suvokia konkretaus ketinamo atlikti, atliekamo ar jau atlikto veiksmo moralinę vertę. Kalbėdamas ir veikdamas, žmogus visada privalo ištikimai laikytis to, ką žino esant tikra ir teisinga.
Klausydamasis savo sąžinės, protingas žmogus gali išgirsti jam kalbančio Dievo balsą. Sąžinė leidžia prisiimti atsakomybę už atliktus veiksmus.
KBK 1777 Žmogaus viduje slypinti sąžinė reikiamu momentu jam liepia daryti gera ir vengti bloga. Jei žmogus pasielgia blogai, teisingas jo sąžinės sprendimas gali paliudyti visuotinę gėrio tiesą ir kartu konkretaus pasirinkimo blogį. Sąžinės nuosprendis laiduoja viltį ir pasigailėjimą.
Žmogus turi teisę elgtis laisvai, pagal sąžinę ir asmeniškai apsispręsti moralinėje srityje. Žmogus „negali būti verčiamas ką nors veikti prieš savo sąžinę.
Sąžinė yra mūsų dvasios įstatymas, ir ne vien tik tai: ji mums įsakinėja, primena atsakomybę ir pareigą, nurodo, ko reikia bijoti ir ko viltis. Ji yra pasiuntinė To, kuris ir per mūsų prigimtį, ir savo malone mums slėpiningai kalba, moko ir vadovauja.
Kiekvienam reikia pakankamai susikaupti, kad išgirstų savo sąžinės balsą ir jo klausytų. Atsigręžk į savo sąžinę, jos paklausk.
Žmogaus asmens kilnumui būdinga ir būtina, kad jo sąžinė būtų teisinga. Protingas sąžinės sprendimas praktiškai ir konkrečiai pripažįsta proto įstatyme išreikštą moralinį gėrį.
Teisingos sąžinės ugdymas
Tinkamai išugdyta sąžinė yra teisinga ir patikima. Ji daro savo sprendimus klausydama proto, derindama juos su tikruoju gėriu, kurio nori Kūrėjo išmintis.
Sąžinė turi būti išmokyta daryti moralinius sprendimus. Tinkamai išugdyta sąžinė sprendžia gerai ir teisingai. Ji sprendžia klausydama proto, derindama sprendimus su tikruoju gėriu, kurio nori Kūrėjo išmintis.
Sąžinės ugdymas yra viso gyvenimo uždavinys. Jau nuo mažens vaikus pratiname pažinti ir vykdyti sąžinės suvokiamą vidinį įstatymą. Sumanus auklėjimas moko gyventi dorybingai, saugo arba išvaduoja iš baimės, egoizmo ir puikybės, iš nesveiko kaltės jausmo ir noro puikuotis savimi, kurie kyla dėl žmogiškųjų silpnybių ir klaidų.
Ugdant sąžinę, kelią mums nušviečia Dievo žodis; jį reikia priimti su tikėjimu bei malda ir pagal jį elgtis. Taip pat privalome tikrinti savo sąžinę žvelgdami į Viešpaties kryžių.
Dievo žodis nušviečia mūsų žingsnius. Jį reikia priimti su tikėjimu bei malda ir pagal jį elgtis.
Kas yra sąmonė?
Kaip ugdoma teisinga ir tikra sąžinė?
- Teisinga ir tikra sąžinė ugdoma auklėjimu, Dievo žodžio ir Bažnyčios mokymo priėmimu.
- Ją palaiko Šventosios Dvasios dovanos, jai padeda išmintingų žmonių patarimai.
- Be to, prie moralinio ugdymo daug prisideda malda ir sąžinės patikrinimas.
Kada sąžinė gali klysti?
Žmogus kartais patenka į tokią padėtį, kurioje jo moralinis sprendimas esti nepatikimas arba apskritai sunkiai padarytinas. Meilė visada gerbia artimą ir jo sąžinę: „Nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų [...] sąžines, jūs nusikalstate Kristui“ (1 Kor 8, 12).
Žmogus visada turi paklusti tikram savo sąžinės sprendimui. Jeigu jis laisva valia pasielgtų priešingai, pats save pasmerktų.
Sąžinę gali lydėti nežinojimas, arba ji pati gali spręsti klaidingai.
Žmogus kartais patenka į tokią padėtį, kurioje jo moralinis sprendimas esti nepatikimas arba apskritai sunkiai padarytinas.
Sąžinę gali lydėti nežinojimas, arba ji pati gali spręsti klaidingai.
Dėl to nežinojimo dažnai gali būti kaltas pats žmogus. Būna taip, kad „žmogus menkai rūpinasi ieškoti tiesos bei gėrio, ir nuodėmės įprotis sąžinę palengva kone apakina“.
Jei - priešingai - nežinojimas neįveikiamas arba sąžinės sprendimas klaidingas ne dėl moralinio subjekto kaltės, tai kaltė žmogui negali būti įskaitoma. Vis dėlto blogis lieka blogis, trūkumas, netvarka.
Žmogus visada privalo paklusti tikram savo sąžinės sprendimui, tačiau spręsdama ji gali ir klysti, ne visada dėl asmeninės kaltės. Todėl žmogui negalima įskaityti dėl nevalingo nežinojimo padaryto blogio, nors objektyviai jis ir lieka blogis. Tad būtina stengtis pataisyti sąžinės klaidas.
tags: #sazine #brangiausias #turtas