Jei gyvenate daugiabutyje ir norite pagerinti namo būklę bei paslaugų kokybę, daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) steigimas gali būti puikus sprendimas. DNSB - tai ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šiame straipsnyje rasite išsamų gidą, kaip įsteigti DNSB, kokie žingsniai yra būtini ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Kodėl verta steigti DNSB?
DNSB suteikia galimybę gyventojams patiems priimti sprendimus dėl savo bendro turto valdymo, priežiūros ir bendrų problemų sprendimo. Tai leidžia patiems nusistatyti mokesčius, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose bei tvarkyti namo aplinką. Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, o bendrijos vadovas - pirmininkas, renkamas bendrijos narių balsų dauguma.
Svarbu, kad pirmininkas turėtų įmonės valdymo pagrindus, tokius kaip finansai, mokesčiai, personalo valdymas ir derybų menas. Bendrija gali samdyti darbuotojus arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris rūpinsis bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą. Vienus darbus gali daryti patys gyventojai, o kitus samdyti specializuotas įmones.
DNSB steigimo žingsniai
1. Iniciatyvinės grupės subūrimas
Pirmiausia reikia suburti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų. Ši grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Pranešimas administratoriui ir savininkams
Jei namą administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, būtina jam pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą prieš 30 dienų. Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos.
3. Steigiamasis susirinkimas
Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą. Susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą, kuriame nurodoma:
- Susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data
- Juridinio asmens pavadinimas, kodas
- Susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai)
- Susirinkimo dalyvio parašas
Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.
4. Protokolavimas
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos ir pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus. Prie protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.
5. Pakartotinis susirinkimas
Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos.
6. Dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui
Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.
Alternatyvos DNSB steigimui
Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį (JVS). Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.
Jungtinės veiklos sutartis (JVS)
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui arba veiklai. Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS. Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo. Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB)
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB), arba individualių namų bendrija, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti pastatų (arba žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. Steigimo klausimas sprendžiamas bendrijos steigiamajame susirinkime, dalyvaujant daugiau kaip pusei visų gyvenamųjų namų (arba žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų.
4 būdai, kaip nusipirkti daugiabutį (pradedantiesiems)
Teisės aktai, reglamentuojantys DNSB veiklą
Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką.
- Civilinis kodeksas: Nustato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.
DNSB steigimo išlaidos
Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčių, Juridinių asmenų registro įregistravimo mokesčio ir galimų išlaidų konsultantams ar specialistams. Vidutiniškai bendrijos steigimo procesas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?
Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime.
Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?
Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų, kaip nustatyta teisės aktuose.
Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?
Pagrindiniai dokumentai:
- Bendrijos įstatai
- Steigiamojo susirinkimo protokolas
- Valdymo organų narių sąrašas
- Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai
- Notaro patvirtinti įstatų dokumentai
Kokie yra alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai, jei bendrija nėra steigiama?
Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:
- Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius
- Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai
Tikimės, kad šis gidas padės Jums sėkmingai įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją ir pagerinti gyvenimo kokybę savo name!
tags: #savivaldybe #namu #bendrijos