Vilniaus Savivaldybė Kviečia Kurti ir Atnaujinti Daugiabučių Namų Žaliąsias Erdvės

Vilniaus miesto savivaldybė skatina bendruomenes puoselėti savo daugiabučių kiemus. Didelis dėmesys skiriamas ir daugiabučių kiemų arba kitaip - kaimynijų - tvarkymui ir atnaujinimui. Savivaldybė keičia daugiabučių kiemų tvarkymo programą.

Nuo šiol gyventojams bus paprasčiau gauti dalinį Savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui - panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį. Taip pat bent penkiais kartais didinamas finansavimas: nuo 10-15 Eur iki 70 Eur už 1 kv. m. Programoje nuo šiol galės dalyvauti ir renovuotų daugiabučių gyventojai.

Viena iš kiemų atnaujinimui skirtų priemonių - VšĮ „Atnaujinkime miestą“ administruojama Kaimynijų programa. Neseniai paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas, todėl bendruomenės kviečiamos nedelsti ir pasinaudoti šia galimybe. Atnaujinkime miestą ir Verkių seniūnija organizuoją renginį apie daugiabučių renovaciją ir kaimynijų atnaujinimą. Didelio bendruomenių dėmesio sulaukianti Kaimynijų programa, kuri leidžia sutvarkyti daugiabučių aplinką, įgauną vis didesnį pagreitį.

Nuo spalio mėnesio gyventojai kviečiami teikti paraiškas nemokamai susitvarkyti savo kiemus prie senos statybos daugiabučių. Vilniaus miesto savivaldybė patobulino ankstesnę Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą.

Nuo 2025 m. sausio 31 d. pasibaigus terminui teikti paraiškas, prašoma finansavimo suma siekia apie 12,264 mln. eurų, o miestiečiai norėtų atnaujinti net 175 tūkst. kv. m. ploto. Viso buvo gautos 53 paraiškos iš 85 daugiabučių namų bendruomenių.

Sostinės savivaldybė siekia, kad priedangų tinklas plėstųsi ir laikinąją apsaugą netoliese namų, darbo, ugdymo įstaigų turėtų visi vilniečiai. Jau dabar yra surinktas 2185 galimų priedangų sąrašas, fiksuojami jų trūkumai ir teikiamos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus pašalinti.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pradėti ruoštis antrajam Paveldotvarkos programos kvietimui teikti paraiškas dalinai finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės - fasadų, stogų, medinių langų ir durų tvarkymo išlaidas. Istorinių pastatų savininkai gali atgauti iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų tvarkymui patirtų išlaidų. Taip pat kompensuojama iki 70 proc. tyrimams ir analizei skirtų išlaidų.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus istoriškai vertingų pastatų išorės tvarkybos finansavimą. Programa kompensuoja iki 80 proc.

Nuo metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė kvietė pastatų savininkus dalyvauti paveldotvarkos programoje ir pasinaudoti parama susitvarkyti namų, tarp jų ir daugiabučių, išorę, balkonus, atkurti senus medinius langus ir duris. Iš viso gauti 145 prašymai, paramos vertė siekia apie 10 mln. Eur.

Vilniaus miesto savivaldybės suteiktas terminas teikti paraiškas istorinių pastatų savininkams gauti paramą pastatų išorės tvarkymui artėja į pabaigą. Paskutinė diena pateikti paraiškas - balandžio 30 d. Suskubkite, Savivaldybė pirmą kartą taip dosniai remia architektūrinio paveldo atnaujinimą: padengiama net 60-80 proc.

Kuriant skaitmeninis įrankis, padėsiantis efektyviai ir greitai vertinti Vilniaus daugiabučių būklę. Laimėjusi tarptautinį „Interreg Europe“ projektą „RenoWave“ renovacijos projektus administruojanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ gavo Europos finansavimą skaitmenizuoti informaciją apie pastatų techninę būklę ir ją paversti prieinama ekspertams bei gyventojams.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristato Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires. Spalio 14 d. 15 val. renovacijos proceso dalyviai ir visi, kurie domisi daugiabučių atnaujinimu, kviečiami atvykti į renginį Vilniaus miesto savivaldybėje.

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenei pristatytos Daugiabučių modernizacijos architektūros gairės, kurias kūrė architektų ir daugiabučių atnaujinimu sostinėje besirūpinanti komanda. Pasiūlymus šioms gairėms galima teikti iki spalio 31 dienos.

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžos... Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama daugiabučių namų aplinkos tvarkymui ir priežiūrai. Viena iš priemonių, leidžiančių gyventojams aktyviau dalyvauti šioje veikloje, yra žemės sklypų formavimas prie daugiabučių.

Gyventojų teisės ir galimybės suformavus sklypą

Suformavus sklypą, gyventojai gali savo iniciatyva rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo infrastruktūra ir gerove. Taip pat gyventojai įgyja statytojo teisę sklype. Taip, galės formuoti ir poilsio zonas, ir žaliąsias erdves, statytis pavėsines ar šašlykines, malkines, kuriems yra poreikis, įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles. Žinoma, yra ir ko negalima, pavyzdžiui, statyti gamybinės veiklos pastatų, sandėlių ir pan. Visos gairės nustatytos detaliaisiais planais, nustatyti servitutai, sklypo užstatymo ribos ir reglamentai.

Savivaldybė skatina Žirmūnų gyventojus patiems imtis iniciatyvos ir tvirtina, kad sklypai formuojami vangiai, nes gyventojai rodo per mažai iniciatyvos. „Teisės aktai reglamentuoja, kad dėl žemės sklypo formavimo turi kreiptis nekilnojamojo turto savininkai (butų savininkai, DNS bendrijos), o projektas yra rengiamas gyventojų lėšomis“, - sako R. Rudukienė.

Savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa - atnaujinti savo kiemą, kvartalą, paversti jį vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. Kaimynija - tai erdviškai susijusių daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, gyventojų bendruomenė.

Pasak Žirmūnų seniūnės Onos Soncuvienės, gyventojai gali pateikti paraišką ir tikėtis finansavimo. Savivaldybė skiria net 100 mln. eurų tam, kad paverstų kiemus patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus kaimynijos plotas 10 000 kv. m., jis gali gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.

Savivaldybės žemės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė teigia, jog norint suformuoti žemės sklypą prie statinių, tame tarpe ir daugiabučių, statinių ar patalpų savininkai turi pateikti elektroninę prašymo formą užpildytą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

Taip pat, galima užpildyti prašymą parengti Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį galima rasti savivaldybės puslapyje, o mokėjimu rūpinasi savivaldybė. „Šie projektai rengiami iniciatorių lėšomis“, - teigia R. Rudukienė.

Norint suformuoti sklypą, dalyvauti kvartalinėje renovacijoje ir kurti kaimyniją, reikia daugiabučių gyventojų pritarimo. Kadangi dauguma namų administratorių yra pasyvūs šiais klausimais, patys gyventojai turi organizuoti balsavimą.

Yra du būdai tapti namo šeimininkais - arba kurti namų bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Pasak R. Samuilevičiaus, bendrijos įkūrimas - sunkus uždavinys, nes gyventojai yra pasyvūs. Jeigu ir pavyksta motyvuoti gyventojus, tai sunku tapti bendrijos pirmininku ir asmeniškai prisiimti atsakomybę už namo priežiūrą.

Toliau namo gyventojai patys savarankiškai sprendžia ir įgyvendina sklypo formavimą, dalyvavimo kvartalinėje renovacijoje ar kaimynijos su gretimais namais kūrimo klausimus. Jeigu gretimuose namuose nėra namų bendrijos ar nėra pasirašytos jungtinės veiklos sutarties, pasak pirmininko R.

Vilniaus miestas žengia dar vieną žingsnį saugesnės ir patogesnės miesto aplinkos link - nuo šiol gatvių apšvietimas tamsiuoju paros metu bus intensyvesnis maždaug 30 procentų. Šie pokyčiai įgyvendinami atsižvelgiant į eismo intensyvumą, miesto erdvių naudojimą ir gyventojų saugumą, pasitelkiant išm.

Sostinės savivaldybė rado naują būdą ištisiems senųjų daugiabučių kvartalams atnaujinti - rengia Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą, kuri iš esmės pakeis daugiabučių, statytų dar prieš kelis dešimtmečius, aplinką, skatins atrasti savitą kvartalo veidą. Pasirengusiems projektą, savivaldybė teiks dalinį finansavimą - šiuo metu svarstoma skirti apie 7 eurus už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos, tačiau galutinė suma paaiškės po svarstymų.

Šiemet paklausus vilniečių, kaip jie įsivaizduotų savo kiemo erdvės pagerinimą, 28 proc. gyventojų atsakė norintys plėsti žaliąsias erdves, 18 proc. - įsirengtų naujus takus ir suoliukus, 15 proc. - plėstų žaidimų ir sporto aikšteles, 12 proc. - didintų automobilių stovėjimo vietų skaičių, 9 proc. įsirengtų dviračių taką ir stovus.

„Kaimynijų programa padės atsikratyti likusio „sovietiškumo" senos statybos miegamuosiuose rajonuose, kur žmonės vis dar nesijaučia savo kiemo šeimininkais. Mūsų tikslas - kad vilniečiai savo kvartale, savo gyvenamojoje aplinkoje ieškotų savitumo, tapatybės, rūpintųsi ir prižiūrėtų savo teritoriją kaip savą. Viena pagrindinių paskatų - suteikti žmonėms galimybes, teises ir pareigas susitvarkyti savo teritoriją taip, kaip norisi, o savivaldybė prisidės finansiškai. Pirmajame programos etape jau startavo du pilotiniai kaimynijos projektai. Pavyzdžiui, S. Konarskio gatvėje 10 renovuotų daugiabučių (449 butai) namų kaimynija, turinti bendrą apie 22 tūkst. kv.

Pagal Kaimynijų programą savivaldybės finansavimas bus skiriamas tokiems projektams, kuriais atnaujinami kiemo pėsčiųjų takai, įrengiamas įvažiavimo užtvaras, vaizdo stebėjimo kameros ant pastatų, ar suoliukai, šiukšliadėžės, pavėsinės, sodinami nauji želdiniai. Taip pat bus finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, vaikų žaidimų ar sporto aikštelę su įrenginiais.

Vilniaus savivaldybės atstovai praneša, kad visas išlaidas, kurios viršys savivaldybės teikiamą finansavimą, apmokės patys kaimynijos nariai.

Kaimynija - tai erdviškai susijusių daugiabučių namų (ne mažiau 3) gyventojų bendruomenė. Į kaimyniją gali įsijungti ir šių namų teritorijoje įsikūrusios įstaigos, kurios suinteresuotos drauge su aplinkui gyvenančiais atsinaujinti aplinką, pavyzdžiui, įsirengti bendrą automobilių statymo aikštelę, skverą, ar sporto erdvę.

Kaimynijų narių paraiškos gauti finansavimą bus vertinamos pagal labai aiškiai apibrėžtus kriterijus, skiriant balus, kur svarbu bus modernizuotų namų kaimynijoje skaičius, pačios kaimynijos dydis (gyventojų skaičius), ar teritorijoje suformuotas ir įregistruotas sklypas, koks pasirengimas atlikti darbus, pačių darbų būtinumas, galimybė susimokėti likusią lėšų dalį, atmetus savivaldybės finansuojamą dalį ir t.t. Prioritetas teikiamas didesnėms ir daugiau modernizuotų daugiabučių turinčioms kaimynijoms.

Atnaujintos teritorijos tvarkymu ir priežiūra ne mažiau kaip 10 metų toliau turės rūpintis patys kaimynijos nariai.

Žiemos laikotarpiu ant pastatų stogų formuojasi sniego nuošliaužos ir ledo varvekliai. Norime atkreipti visų savininkų, valdytojų ir techninių prižiūrėtojų dėmesį dėl pastatų priežiūros žiemą.

Žiemiški varvekliai gali atrodyti gražiai, tačiau gali sužeisti žmones ir sugadinti turtą. Viena akimirka - ir pasekmės gali būti skaudžios. Temperatūrų svyravimai ir tirpstantis sniegas ant pastatų stogų kasmet sugrąžina tą pačią žiemos problemą - besiformuojančius varveklius. Nors jie dažnai atrodo įspūdingai, juos privalu pašalinti laiku, kad nekiltų pavojus žmonėms ir turtui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kas už tai atsakingas.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.

Daugiabučių namų valdymo formos:

• Daugiabučių namų savininkų bendrija: ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
• Jungtinės veiklos sutartis: sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.
• Administruojanti įmonė (administratorius): skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties.

Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant paraiškas:

• Modernizuotų namų skaičius kaimynijoje
• Kaimynijos dydis (gyventojų skaičius)
• Teritorijos sklypo suformavimas ir įregistravimas
• Pasirengimas atlikti darbus
• Darbų būtinumas
• Galimybė susimokėti likusią lėšų dalį, atmetus savivaldybės finansuojamą dalį

Prioritetas teikiamas didesnėms ir daugiau modernizuotų daugiabučių turinčioms kaimynijoms.

Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip Vilniaus miesto savivaldybė remia daugiabučių namų bendruomenes, siekiančias atnaujinti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką.

tags: #savivaldybe #kviecia #kurti #ir #atnaujinti #daugiabuciu