Sausas patalpų oras: poveikis sveikatai ir kaip jį pagerinti

Švarus oras yra svarbus kvėpavimo takų sveikatos veiksnys.

Tai žinomas, neginčijamas faktas, pagrįstas moksliniais įrodymais. Tačiau oras, kuriuo kvėpuojame, svarbus ne tik plaučiams ar kitiems kvėpavimo organams, bet ir akims. Patalpų mikroklimatas turi didelę įtaką mūsų sveikatai, ir apie tai kalbama vis daugiau.

Ypač tai aktualu žiemos sezono metu, kai kone visą parą praleidžiame patalpose, kuriose įrengtas centrinis šildymas.

Pagrindiniai patalpų mikroklimato parametrai

Pagrindiniai patalpų mikroklimato parametrai yra oro temperatūra, santykinė drėgmė (parodo vandens garų kiekį ore) ir oro judėjimas.

Optimaliausi žmogui parametrai yra nustatyti ir aprašyti Lietuvos higienos normoje.

Pagal šį dokumentą, gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metu laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 ºC, santykinė oro drėgmė - 30-75 proc., o oro judėjimo greitis - 0,05-0,1 m/s.

Blogai žmogus ima jaustis, kai pakinta minėti patalpų oro parametrai.

Itin jautriai mūsų organizmas reaguoja į oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pokyčius, svyravimus.

Kai oras sausas, santykinė oro drėgmė yra 10-20 proc., džiūsta nosies, akių gleivinės, nes didėja drėgmės išskyrimas iš jų ir odos.

Tai lemia, kad sausėja oda, vystosi sausų akių sindromas, žmogų vargina troškulys.

Oro kokybė ir plastikiniai langai

Oro kokybei įtakos turi plastikiniai langai, kurie yra itin sandarūs ir tarsi „užkonservuoja“ patalpų orą.

Kai nėra oro judėjimo, patalpose kaupiasi įvairūs teršalai, kenksmingos medžiagos, mikroorganizmai, dulkės, mažėja deguonies kiekis.

Visa tai blogina mūsų savijautą, akių būklę taip pat.

Ekologai nustatė, kad patalpų oras gali būti net 4-6 kartus labiau užterštas nei išorės.

O įvertinus, kad šiuolaikinis žmogus, ypač žiemą, apie 80-90 proc. laiko praleidžia patalpose, suprantame, kad oro kokybė patalpose turi didelę įtaką sveikatai.

Sauso oro poveikis akims

Biurų darbuotojai skundžiasi, kad, darbo dienai vos įpusėjus, akis ima perštėti, jos pavargsta, ašaroja.

Užsukę lankytojai stebi, kaip darbuotojai nuolat trina akis, sakydami, kad lyg kas smėlio į jas būtų pribėręs.

Ar dėl to kaltas oras?

Sausas patalpų oras kenkia akims.

Mūsų akis saugo trys sluoksniai: gleivės, vandens sluoksnis ir riebalų sluoksnis.

Riebalų sluoksnis neleidžia išgaruoti vandeniui, tačiau, jei oras yra per daug šildomas ir labai sausas, vanduo garuoja.

Tokiu atveju akies obuolys turi nepakankamą apsaugą, o dirginamas blakstienų jis parausta ir peršti.

Kaip orą pagerinti?

Kad oras judėtų, patalpas būtina vėdinti. Žiema - ne išimtis.

Šaltuoju metu laiku, kaip jau kalbėta, vidaus patalpų oro kokybė itin prastėja, todėl reguliarus vėdinimas yra būtinas.

Ypač tai aktualu tiems, kurių butų ar biurų langai yra plastikiniai.

Optimalus oro judėjimo greitis yra 0,05-0,1 m/s, nes būtent toks greitis užtikrina oro kaitą ir tai, kad kvėpuosime švaresniu nei iškvėptas oru.

Sausą patalpų orą patariama drėkinti.

Centrinis šildymas, kompiuteriai, kaip ir kiti elektros prietaisai, keičia patalpų oro temperatūrą, elektrostatinį krūvį ir santykinę drėgmę, todėl džiūsta oda ir gleivinės.

Beje, kompiuterio žala akims dviguba.

Jis ne tik sausina patalpų orą kaip prietaisas, bet ir darbas ar laisvalaikis, praleistas jo draugijoje, vargina ir sausina akis.

Dirbdami kompiuteriu metu rečiau mirksime.

Tai irgi smarkiai sustiprina neigiamą aplinkos poveikį akims ir greitina sausų akių sindromo išsivystymą.

Sausų akių sindromas

Kai vargina sausų akių sindromas, žmogus skundžiasi, kad akys ašaroja, nors iš tiesų ašarų būna labai mažai.

Už akių drėkinimą atsakinga ašarų plėvelė, kuri atlieka kelias funkcijas: sutepa akį, pašalina nešvarumus, apsaugo nuo infekcijų, sudaro sąlygas gerai matyti, nes suformuoja lygų optinį ragenos paviršių.

Sausų akių sindromui gydyti rekomenduojami akių lašai, pvz., Ocutears.

Ocutears sudėtyje yra hialurono rūgšties, kurios svarbiausia savybė - sulaikyti vandenį akies paviršiuje.

Dėl šio gebėjimo pritraukti vandens molekules hialurono rūgštis, kaip natūralus drėkiklis, plačiai naudojama medicinoje ir odos priežiūros priemonių gamyboje.

Tačiau hialurono poveikis gali skirtis, nes jis priklauso nuo jo molekulinės masės.

Gana dažnai akių lašams gaminti naudojama mažos ir vidutinės molekulinės masės hialurono rūgštis, nes tai yra pigiau.

Tačiau tuomet ir poveikis akims bus silpnesnis, nes mažos molekulinės masės hialuronas blogiau imituoja natūralų.

Todėl ir jo gebėjimas prilipti prie gleivinės, padidinti ašarų plėvelės išsilaikymo laiką ir ją stabilizuoti, bus atkartojamas silpniau.

Užtat didelės molekulinės masės hialuronas, esantis tik lašų Ocutears sudėtyje, geriau pasiskirsto akies paviršiuje.

Aktualu ir tai, kad akių lašų be konservantų tinkamumo vartoti laikas ilgas, pvz., lašai Ocutears - 6 mėn. po buteliuko atidarymo.

Oro drėkinimas ir jo būdai

Šildymo sezono metu daugelyje namų oras būna per sausas.

Ar gali padėti ant radiatorių kabinami drėgni rankšluosčiai, kambariuose džiovinami skalbiniai?

Sveikiausias patalpų oras, kai jo drėgnumas - apie 40-60 proc.

Vis dėlto kur kas didesnė problema - per sausas patalpų oras, ypač šildymo sezono metu.

Manoma, kad tuo metu oro drėgnumas patalpose siekia vos 20 proc. - vos trečdalį žmogui reikalingos drėgmės!

Tad vaikas, būdamas namuose, jaučiasi taip, it laiką leistų dykumoje.

Pirmiausia - sausėja oda.

Išdžiūsta gleivinės (nosies ir akių), jos tampa pažeidžiamesnės ir atviresnės virusams.

Nosies gleivinė labiau džiūsta tiems, kurie linkę sirgti sloga ir dažnai vartoja nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius lašiukus nuo slogos.

Gleivinė išdžiūsta ne iš karto.

Iš pradžių vaikas jaučia perštėjimą, niežulį, paskui jau ir skausmą.

Senesnėse rekomendacijose rasite patarimų orą drėkinti šlapiais rankšluosčiais, paklotais ant radiatorių.

Higienistai skeptiškai reaguoja į tokį oro drėkinimą, nes oras sudrėksta tik tuo momentu, kol garuoja vanduo.

Oras drėgnesnis ir ten, kur nuolatos verdama ar skalbiama.

Tačiau šis drėgnumas (nuo skalbinių ir puodų) nėra sveikasis, toks, kuris būna išvėdinus kambarius.

Be to, virtuvėje verdant ar kepant, į orą išsiskiria ir dalis dujų bei jų degimo produktų.

Jei rūpinatės oro kokybe, virtuvėje įsirenkite garų surinktuvą.

Vaikų kambarius, kaip ir miegamuosius, reikėtų vėdinti po 2-3 kartus per dieną po pusvalandį.

Jei vaikas serga virusinėmis ligomis, jo kambarį reikia vėdinti dar dažniau, net 5-6 kartus per parą.

Kol kambarys vėdinamas, ligoniukas galėtų pabūti kitoje patalpoje.

Įsigiję šiuolaikinį oro drėkintuvą, padarysite ilgaamžę investiciją ir didžiulę naudą savo sveikatai.

Oro drėkintuvų tipai

• Šaltų garų oro drėkintuvas.
• Karštų garų oro drėkintuvas pakaitina vandenį ir taip į aplinką patenka šilti garai, kartu sušildydami ir aplinkos orą. Aukštoje temperatūroje sunaikinami mikroorganzimai, todėl garai yra maksimaliai švarūs.
• Ultragarsinis drėkintuvas garus gamina dėl vibracijos. Vibracija vandenį suskaido į mikrodaleles ir jas paskleidžia į aplinką šalto arba karšto rūko pavidalu. Veikia tyliai, pasižymi aukštu našumu.

Oro drėkintuvai gali turėti ir jonizavimo ar aromaterapijos funkciją.

Integruotas jonizatorius gamina neigiamus deguonies jonus, kurie valo ir gaivina patalpos orą.

Drėkintuvas - oro valytuvas.

Šis įrenginys ne tik drėkina, bet ir valo orą.

Ventiliatorius įtraukia užterštą ir sausą orą, kuris pirmiausiai yra perfiltruojamas per aktyviosios anglies priešfiltrį, o tuomet nukreipiamas per besisukančius drėkinimo diskus su oro įtraukimo briaunelėmis.

Išfiltruotas oras yra natūraliai išvalomas, tad prilygsta orui, išvalytam lietaus ar vandens krioklio.

ZYLE oro drėkintuvai skirti atkurti reikiamą drėgmės lygį ore ir pašalinti nepatogumus, susijusius su sausu oru.

Oro drėkintuvai veikia naudodami viršgarsinį aukšto dažnio osciliatorių, kuris suskaido vandenį į itin mažas 1-5 um daleles.

Ventiliacinė sistema paskleidžia šias daleles į sausą orą, kuris šiuo būdu efektyviai drėkinamas.

Mažos energijos sąnaudos. Sutaupykite iki 85-90% el.

Oro drėkintuvai turi skirtingus veikimo režimus, kurie atitiks kiekvieno poreikius.

Rinkitės iš naktinio, automatinio, bakterijų naikinimo režimų.

Prietaisas suteikia galimybę mėgautis šiltais garais.

Oro tarša patalpose

Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko.

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai.

Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės.

Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų.

Alergenai patalpose

„Svarbu tinkamai sutvarkyti savo namų ir darbo aplinką vien todėl, kad didesnis alergeno kiekis, sukelia didesnius alergijos simptomus, o minimalus alergenų kiekis gali apskritai nesukelti jokių simptomų, net jei pacientas ir yra alergiškas.

Todėl alergiškiems žmonėms svarbu rūpintis savimi ir namuose, ir biuruose, nes čia taip pat slepiasi daugybė alergijos sukėlėjų, kurie plika akimi kartais nėra matomi“, - sako doc. dr. Jūratė Staikūnienė.

Pirmiausia, gydytoja alergologė teigia, jog kuo daugiau namuose turėsime įvairių daiktų, tuo didesnė tikimybė, jog juose kaupsis įvairūs alergenai, kurie alergiškam žmogui yra nepalankūs.

„Kiliminės dangos, užuolaidos, atviros knygos lentynose, čiužiniai, pliušiniai žaislai ir įvairios pagalvėlės - tai vietos kur dažniausiai kaupiasi namų dulkių erkutės, kurios kitaip nei mano daugelis, yra visų žmonių namuose.

Jos minta žmogaus odos pleiskanomis, tad ten, kur yra žmogus - bus ir dulkių erkučių.

Nors pilnai išvengti jų sudėtinga, mes galime sumažinti jų kiekį nuolat prižiūrėdami savo namų aplinką“, - pasakoja J. Staikūnienė.

Įsibėgėjus alergijų sezonui, reikia pabrėžti, jog būtina reguliariai rūpintis savo namų ir biuro patalpų oru bei daiktų švara.

Patarimai, kaip užtikrinti oro kokybę patalpose

1. Dažniausias alergijų sukėlėjas namuose - lovos čiužinys ir patalynė. „Dažnai neva saugodami patalynę, mes norime ją skalbti žemesnėje temperatūroje, tačiau reikia žinoti, jog dulkių erkes sunaikina 55 ir aukštesnė laipsnių temperatūra, todėl skalbiant patalynę būtina ją skalbti kiek aukštesnėje temperatūroje. Taip pat jeigu galimybės leidžia, reikėtų keisti ir čiužinius, ypač tuos, kurie jau senesni nei keletą metų. Jeigu to padaryti negalite, naudokite akaricidines medžiagas, kurios naikina dulkių erkutes. Jas galima purkšti ant čiužinio, tačiau būtina pabrėžti, jog purkšti reikia iš abiejų pusių ir tai daryti turėtų nealergiškas žmogus. Šiomis medžiagomis nereikėtų purkšti minkštų baldų, todėl kad didelės naudos tai neduos”, - pataria J. Staikūnienė.
2. Reguliarus patalpų oro vėdinimas - užtikrina švarų ir kokybišką namų ir biuro orą, vadinasi ir sveikus kvėpavimo takus. Tačiau dažnai vien atsidarius lanką pravėdinti patalpų neužtenka. „Dažnai žmonės galvoja, jog visi yra alergiški pelėsiams, tačiau, mes atlikdami tyrimus tokios alergijos daugumai nerandame. Tačiau pastebime, jog ypač maži vaikai, gyvenantys aplinkoje, kurioje yra pelėsio ir sergantys astma arba atopiniu dermatitu, jaučia sunkesnius simptomus.
3. Žmogui palankiausia santykinė oro drėgmė yra 40-60 procentai. Deja, dažnai ji nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams, virusams ir alergenams. Taip padaugėja susirgimų kvėpavimo takų ligomis, astmos bei odos alergijos paūmėjimų. „Pirmiausia, jeigu kaupiasi pelėsis, vadinasi namuose yra netinkamas drėgmės balansas. Ką reikėtų padaryti - pasimatuoti savo drėgmės lygį namuose, tam yra skirti specialūs aparatai, kurie parodo, koks yra drėgmės kiekis. Jeigu matote, kad drėgmės kiekis namuose pastoviai aukštas ir nekrinta, reikėtų gerai apžiūrėti savo būstą, galbūt kažkur drėksta siena, o galbūt jūsų namas yra pernelyg sandarus ir nevyksta vėdinimas. Bet kokiu atveju, jei pastebėjote sveikatos sutrikimus - pirmiausia apžiūrėkite patalpas, kuriose praleidžiate daugiausiai laiko. Jei namuose ant sienos matosi bent nedidelės pelėsio užuomazgos, vadinasi jo jau yra per daug ir jis yra išplitęs. Tokiu atveju reikėtų ieškoti šaltinio, kuris galėjo padaryti įtaką pelėsio atsiradimui ir tą šaltinį kaip įmanoma greičiau panaikinti. Galbūt tai kiauras stogas, ar pernelyg sandarus namas“, - sako J. Staikūnienė.

Kiti patarimai

• Šildymo sezono metu reikėtų bent du kartus per dieną atvėsinti kambario temperatūrą iki 15-17 laipsnių.
• Temperatūra visuose kambariuose turi būti panaši, nes į didelius temperatūros skirtumus jautriau reaguoja žmonės, kurių širdies raumens kraujotaka yra prastesnė.
• Norint sumažinti šį sauso oro keliamą nepatogumą, sudrėkinkite flanelės gabalėlį šiltu vandeniu ir sušildykite akis aplink vokus.
• Orą galite drėkinti prie radiatorių padėdami dubenį su vandeniu.
• Galima pasitelkti ir kambarinius augalus, kurie garina vandenį per savo lapus.

Optimalios gyvenamųjų patalpų sąlygos

Gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų palaikyti tam tikras sąlygas: idealiausia, jei oro temperatūra yra nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus.

Rekomenduojama santykinė oro drėgmė turėtų būti tarp 35 ir 60 procentų.

Puiku, kai ji yra siekia apie 50-55 procentus.

Dauguma net nesusimąsto, kad svarbus netgi oro judėjimo greitis, kuris turėtų būti tarp 0,05 ir 0,15 metrų per sekundę.

Teigiama, kad tokios vidaus patalpų sąlygos yra pačios tinkamiausios asmens sveikatai ir pačios nedraugiškiausios įvairiems ligas sukeliantiems virusams bei bakterijoms.

Per drėgnas oras

Per drėgnas oras taip pat nenaudingas sveikatai.

Drėgnos aplinkos sąlygos didina pelėsių atsiradimo riziką, tuomet būtina surinkti perteklinę drėgmę ir taip pat rūpintis reguliariu patalpų vėdinimu.

Būtent todėl ir reikia domėtis ne tik lauko, bet ir gyvenamojo ploto oro sąlygomis.

Požymiai, bylojantys apie per sausą patalpų orą

• Sausas oras džiovina nosies gleivinę - ją kutena, peršti.
• Nosyje kaupiasi nešvarumai, sunku kvėpuoti, kamuoja sloga, mat ypatingai sausas oras yra puiki terpė vešėti įvairiems alergenams.
• Gali pradėti skaudėti gerklę, užkimti balsas, kamuoti sausas kosulys.
• Išsausėja lūpos, niežti odą, elektrinasi plaukai.
• Kankina nemalonūs pojūčiai akyse - atrodo, tarsi jose būtų svetimkūnių, jos ašaroja, peršti.
• Sauso oro sukeliami sveikatos sutrikimai primena peršalimo arba alergijos metu patiriamus nemalonius pojūčius.

Poveikis vaikams

Per maža oro drėgmė ypatingai atsiliepia vaikų sveikatai - sutrinka jų miegas, nes naktimis sunku kvėpuoti ir kamuoja nepatogumai dėl užsikimšusios nosies ir sauso kosulio.

Išsausėjusios nosies, akių, gerklės gleivinės tampa imlesnės įvairiems aplinkoje esantiems ligų sukėlėjams.

Gleivines skauda ir peršti, todėl vaikas gali tapti irzlus.

Išsausėjusi nosies gleivinė negali tinkamai atlikti savo funkcijų ir didėja rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Idėjos, padedančios palaikyti didesnę oro drėgmę

• Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kokios realios sąlygos palaikomos gyvenamosiose patalpose. Naudinga turėti specialų prietaisą, gebantį parodyti ir vidaus oro temperatūrą, ir santykinę oro drėgmę. Šiuos rodmenis reikėtų nuolat stebėti, ypač jei namuose yra kūdikių ar mažų vaikų.
• Jeigu santykinė oro drėgmė ypatingai maža, gali prireikti ir specialios įrangos - oro drėkintuvų. Jei ją padidinti reikia tik šiek tiek, gali padėti ir įvairūs natūralūs metodai.
• Pirmoji taisyklė - kuo dažniau vėdinti patalpas, net ir šaltuoju metų sezonu. Daugumai atrodo, kad tai absurdiškas šilumos švaistymas, tačiau šviežias oras ypač reikalingas artėjant nakties miegui.
• Patalpų vėdinimas ne tik padeda pasiekti natūralią santykinę oro drėgmę, bet ir pagerina oro cirkuliaciją. Trumpas ir intensyvus patalpų vėdinimas sudarant stiprų skersvėjį yra pats veiksmingiausias. Žinoma, vėdinamas patalpas reikėtų apleisti ir saugoti, kad į jas nepatektų vaikai.
• Jei santykinė oro drėgmė per maža, namus valyti rekomenduojama tik drėgnai.
• Per stiprus patalpų šildymas bene labiausiai sausina patalpas - būtina įsitikinti, ar nereikėtų šiek tiek sumažinti šildymo intensyvumo.
• Indai su vandeniu ir akvariumai padeda didinti santykinę patalpų oro drėgmę. Ant radiatorių pakabintas šlapias rankšluostis ar indas su vandeniu drėkina orą. Galima vandeniu supurkšti užuolaidas.
• Jei viduje oras labai sausas, verta pamėginti džiovinti skalbinius viduje, tačiau tokiu atveju nerekomenduojama naudoti agresyvių skalbimo priemonių, pasižyminčių dirginančiais kvapais.
• Santykinę oro drėgmę mažina ir plaukų džiovintuvai bei kondicionieriai - patariama jų vengti.
• Verta auginti daug žalių augalų - jie ne tik valo orą, bet ir natūraliai jį drėkina, puošia aplinką.
• Rekomenduojama prižiūrėti išsausėjusias gleivines - naudoti drėkinančius kremus, natūralius akių lašus, izotoninį jūros vandenį, skirtą kasdieninei nosies gleivinės priežiūrai (pavyzdžiui, Quixx soft papildomai turi ir drėkinančiu poveikiu pasižyminčio alavijų ekstrakto), gerti daug vandens.

Oro taršos šaltiniai šildymo sezono metu

Gyvenamųjų patalpų aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai.

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui pagausėja į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja patalpų oro kokybė.

Gyvenamųjų patalpų oro tarša šiuo metu gali turėti įvairių pasekmių sveikatai.

Šildymo sezono metu patalpų oro taršos riziką didina:

• Šildymo sistemos (krosnys, židiniai, dujiniai ir kiti patalpų šildytuvai). Degimo proceso metu į orą išskiriamas anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2) ir kietosios dalelės.
• Kietosios dalelės patalpose gali susidaryti gaminant maistą, deginant žvakes, kūrenant židinius, nevėdinant patalpų, naudojant šildytuvus, rūkant namuose.
• Ventiliacijos trūkumas. Dėl ventiliacijos trūkumo, ypač prastai izoliuotose ar blogai vėdinamose patalpose, patalpų oro teršalai gali koncentruotis.
• Sumažėjęs drėgmės lygis. Šildymo sezono metu, patalpose sumažėjus drėgmės lygiui, oras tampa sausas, todėl kyla tokių sveikatos problemų kaip išsausėjusi oda, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas, išsausėjusi akių, nosies gleivinė.
• Alergenų kaupimasis. Kadangi šaltuoju metu laiku daugiau laiko praleidžiama patalpose, padidėja alergenų kaupimosi rizika.
• Radonas. Radonas (natūraliai susidarančios radioaktyviosios dujos) gali patekti į patalpas per plyšius ir angas grindyse ir sienose, kurios liečiasi su žeme, ir labiau linkęs kauptis žiemą, kai pastatai yra sandarūs energijos taupymo sumetimais.
• Oru plintančios infekcijos. Šildymo sezono metu žmonės praleidžia patalpose daugiau laiko, todėl padidėja oru plintančių infekcijų rizika, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip gripas, COVID-19.
• Psichikos sveikata. Prasta patalpų oro kokybė, tvanki aplinka gali sukelti diskomfortą ir stresą, o tai gali turėti įtakos nuotaikai ir bendrai savijautai.

Kaip pagerinti oro judėjimą patalpose?

Imtis veiksmų, skirtų oro judėjimui patalpose pagerinti:

• kelis kartus per dieną atidaryti langus, (geriausiai trumpai, bet intensyviai, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį),
• naudoti mechanines vėdinimo sistemas arba oro valytuvus su filtrais.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko.

tags: #sausas #patalpu #oras #negalavimai