Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės.
Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis. Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis.
Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas. Plačiau įmonių vertės skaičiavimo metodiką iliustruoja „Achemos“ pavyzdys.
Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo.
Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka. 268-oje vietoje su 7 mln. Eur įmonės verte atsidūrė pagrindinis „Paysera“ akcininkas Kostas Noreika, o 42-oje vietoje su 75 mln.
Politika: Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas. I dalis
Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė taip pat išskyrė kelis pastebėjimus būdingus atskiriems sektoriuje. O aptariant transporto sektorių išskiriamas Mobilumo paketas bei valdžios siūlymai didinti minimalią dalį, išmokamą darbuotojams kaip atlyginimą. Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą.
„Po savęs palikti ne vien tik eilutę su daug skaičiukų, bet kad sukūrė gerovę, pridėtinę vertę visai valstybei, žmonėms, jaunimui ar panašiai. Suprantu, kad verslininkai dažniausiai sako, kad mes sukūrėme darbo vietų, čia mūsų pagrindinis nuopelnas. Viskas tvarkoje, kad sukuria daug darbo vietų, bet reikia įvertinti dar tai, ar tos darbo vietos yra gerai apmokamos.
Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė, ekonomistas, Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Povilas Gylys.
J.SOLNYŠKINIENĖ: Jeigu lyginsime žmones, kurie įvardijami kaip turtingiausi, kurie valdo kokios nors kilmės nacionalinį kapitalą, pagal mūsų internetinio ekonomikos naujienų žurnalo kasmet sudaromą turtingiausių Lietuvoje gyvenančių žmonių sąrašą pamatysime, kad lyderio pozicijas užima Saulius Karosas. Jis valdo apie 4 milijardų litų vertės turtą.
Sąraše yra dar keli žmonės, kurie santykinai Lietuvos masteliu turi nemažą turtą. Tai būtų Dmitrijus Buriakas, dirbantis Ukrainoje, taip pat pagrindinis „Maximos“ akcininkas Nerijus Numavičius ir Raimondas Tumėnas.
P.GYLYS: Turtas visokiomis formomis.
„Forbes“ sudaro 400 turtingiausių Amerikoje gyvenančių žmonių sąrašą. Jame pirmaujanti pozicija tenka Bilui Geitsui (Bill Gates). Jis disponuoja 66 milijardais dolerių. Pats turtingiausias europietis disponuoja 41 milijardu dolerių.
Kalbant apie Kiniją, Rusiją, ten sumos yra visai kitokios. Štai turtingiausias kinas valdo tik 10 milijardų dolerių, nors jų ekonomika sudaro 7 trilijonus dolerių, Rusijoje - 2 trilijonai dolerių, JAV - 15 trilijonų dolerių.
Ką tai pasako? Politinė, ekonominė rinka, manau, nemėgsta politizavimo. Visada, kai turtingi žmonės valdo tam tikrą turto dalį, lyginant su BVP, tai yra 20 proc., iškyla pavojus, kad turtingiausi šalies gyventojai daro tiesioginę įtaką priimant politinius sprendimus. Tam tikru būdu šį procesą bandoma apriboti.
Kita vertus, labai svarbu ir visuomenės socialinė struktūra. Kai nėra vidurinio sluoksnio, kaip pas mus Lietuvoje, iškyla pavojus, kad mažiausiai turtingos visuomenės grupės nėra pajėgios apskritai kontroliuoti valdančiųjų, nes jos nuolat sprendžia savo išgyvenimo problemas.
D.ARLAUSKAS: Gal jus šiek tiek nustebins, kur aš matau tam tikrą oligarchijos apraišką. Prisiminkime neseną faktą, kad du didieji skandinavų bankai buvo apkaltinti dėl kartelinio susitarimo. Man labai įdomu, ar visa ši istorija nebus paskandinta. Didelių skandinavų bankų įtaka, manau, yra labai didelė. Sakyčiau, galima juos priskirti prie tam tikros oligarchijos formos.
P.GYLYS: Jie turi institutus ir ekspertus.
D.ARLAUSKAS: Ir jie turi žiniasklaidos priemones, kurioms už reklamas moka nemažus pinigus. Ir ta žiniasklaida apie juos nieko bloga nerašo. Pats faktas, kad valdai kokią žiniasklaidos priemonę, turtą, dar nereiškia, kad esi oligarchas. Klausimas, ne ką tu turi, o ką tu darai. Tai jie išmoko tokiomis inteligentiškomis formomis pasiekti savo rezultatą ir užimti dominuojančią poziciją. Kartelinis susitarimas - tai viena iš aukščiausių oligarchijos formų, viena brutaliausių ir darančių be galo didelę žalą ekonomikai. Nes tai užgniaužia konkurenciją.
Mes, verslo darbdavių konfederacija, daugybę kartų kėlėme klausimus, kodėl mūsų prekybos sistemoje nėra konkurencijos, mažos parduotuvės neturi jokių galimybių. Ilgą laiką, kol valdžioje buvo tam tikros politinės jėgos, įstatymo, kuris mažino oligarchijos dominavimą prekybos sistemoje, buvo neįmanoma priimti dėl didžiųjų prekybos tinklų ir tiekėjų santykių. Atėjus D.Grybauskaitei, įstatymas buvo priimtas. Bet jis neveikia.
R.PAULAUSKAS: Nuo ko priklauso mūsų gyvenimas? Pirmiausia nuo Dievo duotų aplinkybių. Tam tikras klimatas, geografinė aplinka, kuri nulemia ekonomiką, tam tikras istorinis palikimas, o visa kita yra mūsų rankų darbas, tai, ką daro valdžia. O valdžia - mūsų rinkimų rezultatai.
Dabar pažvelkime į ką tik įvykusius rinkimus. Pirma, rinkimuose dalyvavo apie pusė žmonių. Vadinasi, tos partijos, kurioms pirmas vietas skyrė visi rinkėjai, gavo tik 5-10 proc. balsų.
Jūs dabar paklausite žmonių gatvėje - tų, kurie balsavo, kodėl jie balsavo už vieną ar kitą partiją. Tegul pasako nors 3-5 motyvus, kodėl balsavo už vieną ar kitą partiją. Didžioji dalis žmonių jau užmiršo, už ką balsavo. O kiti įvardys tą minimalios algos didinimą, nors tai neturi nieko bendra su ekonomine logika, nes alga ir nėra didinama įstatymo pavidalu. Jeigu būtų galima algą didinti premjero nutarimais, tai gyvenimas būtų rojus. Bet tokių esminių, fundamentalių klausimų niekas nesvarstė. Kur link lenkiu? Balsavimas vyksta „patinka“ „nepatinka“ kontekste. Taip yra ne tik Lietuvoje. Taip yra visur, kur egzistuoja vadinamoji demokratinė sistema. Yra visiškas idėjų jovalas.
P.GYLYS: Iš tikrųjų globalizacijos amžiuje, turiu pripažinti, tiek ekonominės, tiek politinės išorinės jėgos yra milžiniškos. Mes iki šiol „Snoro“ istorijos taip ir nesupratome. Bent aš negaliu pasakyti, kaip ten iš tikrųjų.
Galvoju, kai mes kalbame, kad mes patys kalti, tai vis tiek klausimas, kas konkrečiau. Laikausi nuomonės, kad paprastas žmogus yra mažiausiai kaltas dėl šios situacijos. Kaltesni tie, kurie turi daugiau galių - ar piniginių, ar politinių, ar intelektualinių. Sutinku, mes gyvename tokioje vertybių sujaukty, ir net nebandome tos proto sujaukties kaip nors įveikti.
Iš tikrųjų daugeliu atvejų procesai valdomi vogčiomis. Paleidžiamos ideologinės miglos, kaip jau minėjome laisvosios rinkos institutus, ekspertus ir t.t., panaudojamos žiniasklaidos galios. Ir nėra tikros diskusijos apie pamatinius dalykus, pvz., apie valstybės suverenitetą.
J.SOLNYŠKINIENĖ: Teigti, kad nacionalinės kilmės verslininkai, dirbantys Lietuvos rinkoje, galėtų esmingai paveikti Lietuvos politiką, negalima. Iš tikrųjų šiuolaikiniame pasaulyje tos transnacionalinės korporacijos turi kur kas didesnę įtaką. Tarkim, vienos iš JAV kompanijų valdomas turtas viršija federalinį JAV biudžetą. Ji ne vienintelė. Vadinasi, jų įtaka ir svoris yra labai didelis, peržengiantis bet kokios nacionalinės valstybės sienas.
Arba štai jau minėtasis bankų sektorius. Žinoma, mes jaučiame visas pasekmes. Bandymas pažaboti savivalę bankų sektoriuje patyrė visišką fiasko. Prisiminkime bankų paslaugų įkainius, kuriuos bandyta sureguliuoti. Ta istorija labai nešvari. Išsispausdinau net penkis puslapius įvairiausių įkainių, kurie rodo, kad mūsų žmonės, juridiniai asmenys apiplėšinėjami visai nesigėdijant.
Šiandien turėtume kalbėti apie kitus dalyvius, kitokią įtaką, kuri daug realesnė ir svaresnė, nei apie tuos menamus nacionalinius oligarchus, kurie, žinoma, taip pat daro įtaką.
D.ARLAUSKAS: Manau, problema štai kur. Buvo kalbėta, kad kokios nors idėjos, liberalios ar neliberalios, konkuruoti turi. Lietuvoje viskas labai sumaišyta ir sunku pasakyti, kad viena idėja liberali, kita - socialdemokratiška.
Suprantate, remiamos ne idėjos, o konkretūs žmonės. Kiek žinau iš praktikos, „mes tave paremsime, nors, žinau, tu socialdemokratas, liberalas ar konservatorius, bet jeigu mes paprašysime, tai tu balsuosi už tokį įstatymą“. Tokia yra Lietuvos programa.
Štai didžiausia problema, kad mes esame tiek susipynę ir labai norime, kad valdžioje būtų savi. Kada savi, o ne idėjos konkuruoja, tada ir atsiranda tai, apie ką kalbame, - oligarchinės struktūros, veikiančios mano naudai.
Turtingiausi Lietuvos Žmonės: Sąrašas ir Apžvalga
Turtingiausiųjų sąrašas antrus metus iš eilės neteko bankininko - pernai dėl ,,Snoro“ bankroto teko išbraukti Raimondą Baranauską, šiemet tarp turtingiausiųjų neliko vietos Ūkio banko šeimininkui Vladimirui Romanovui.
Šiemet, išsiskyrus akcininkų ateities vizijoms, „Invalda“ skeliama į dvi naujas įmones: į biržos prekybos sąrašą įtrauktą bendrovę „Invalda LT“ ir neįtrauktą kompaniją „Invalda privatus kapitalas“.
Turtingiausi lietuviai:
- Saulius Karosas, „SK Impex“ įmonių grupė - apie 3,8 mlrd. litų
- Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė - apie 3,2 mlrd. litų
- Dmitrijus Buriakas, „BS Holding“ - apie 3 mlrd. litų
- Lyda Lubienė, ,,Achemos grupė“ - apie 1 mlrd. litų
- Augustinas Rakauskas, „Senukų prekybos centras“ - apie 750 mln. litų
- Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė - apie 700 mln. litų
- Tautvydas Barštys, „KG Group“ - apie 540 mln. litų
- Darius Mockus, „MG Baltic“ - apie 510 mln. litų
Didelė Šveicarijoje gyvenančio verslininko turto dalis sukaupta užsienyje, tačiau jis nemažai investuoja ir Lietuvoje. S. Karosas tik pernai galutinai pasitraukė iš naftos verslo - 2012 m. vasarį Ženevoje veikusi bendrovė ,,Western Petroleum“ likviduota.
„Creditinfo“ duomenimis, N. Numavičius tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 66 proc. ,,VP grupės“ įmonių akcijų. Prieš dvejus metus „Vilniaus prekyba“ (VP) reorganizuota į keturias įmones - naujai įsteigtas bendroves „Entaras“, „NVP projektai“ ir „Patria Holdings“ bei toliau veikiančią VP.
L. Lubienė kartu su mažamete velionio Bronislovo Lubio dukra valdo 50,36 proc. ,,Achemos grupės“ akcijų. ,,Creditinfo“ duomenimis, L. Lubienei priklauso 38,75 proc., jos dukrai - 11,63 proc. akcijų. Pastaruoju metu ,,Achemos grupėje“ vyksta nuolatiniai pokyčiai, atsistatydino koncerno prezidentas Arūnas Laurinaitis, ekonomikos ir finansų direktorė, atstovė spaudai. ,,Achemos grupė“ 2011 metais uždirbo 4 mlrd. litų pajamų, jos pelnas neatskaičius mokesčių siekė 207 mln. litų.
A. Rakauskas valdo 30 proc. „Senukų prekybos centro“ akcijų, dar 20 proc. priklauso sūnui Arūnui. Kartu su juo A. Rakauskas valdo ir bendrovę SSPC. Pernai „Senukų“ pardavimai augo 6,7 proc. ir viršijo 0,9 mlrd. litų.
Lietuvos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 metų gruodžio Ž. Marcinkevičiaus deklaruota gyvenamoji vieta - Airija. Ten jis plėtoja verslus, investuoja į mažmeninę prekybą, uosto veiklą.
Įmonių grupės „KG Group“, kurią sudaro „Kauno grūdai“, Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, 2012 metų apyvarta siekė 1,4 mlrd. litų - 14,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais.
D. Mockus valdo 100 proc. koncerno „MG Baltic“ akcijų. Pastarasis valdo 63 įmones žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos ir kituose sektoriuose. Jame 2012 metais dirbo per 3 tūkst. žmonių, o koncerno pajamos siekė 1,5 mlrd. litų.
Tryliktoje vietoje, anot ekonomika.lt, yra nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ akcininkas ir vadovas Arvydas Avulis, kurio turtas vertinamas apie 350 mln. litų.
Tarp turtingiausių šalies verslininkų - „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje kotiruojamo „Rokiškio sūrio“ akcininkas Antanas Trumpa (turtas - 230 mln. litų), Panevėžio statybos tresto (PST) netiesioginis akcininkas Gvidas Drobužas (250 mln. litų)
Į sąrašą nepateko keletas turtingiausių Lietuvos piliečių, kurie būtų atsidūrę šio sąrašo viršūnėje.Turtingiausiųjų sąraše yra penki „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje kotiruojamos „Invaldos“ akcininkai. Irenos Onos Mišeikienės turtas vertinamas 180 mln., Dariaus Šulnio - 115 mln., Vytauto Bučo - 110 mln., Algirdo Bučo - ir Alvydo Banio - apie 95 mln.
Vėliau jie įkūrė bendrovę „BT Invest“, kuri investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Sąraše nėra ir turtingiausiu išeivijos lietuviu laikomo Juozo Kazicko.
Pateikiame antradienį VMI paskelbtą 200 didžiausią turtą deklaravusių asmenų sąrašą. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio turtas pernai siekė 3 mln. eurų, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho - 2,4 mln. eurų, Seimo nario Kęstučio Glavecko - 1,6 mln. eurų, Vilniaus tarybos nario Artūro Zuoko - 1,5 mln. eurų, Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio - 1,4 mln. eurų, Šiaulių rajono mero Antano Bezaro - 0,8 mln. eurų, Seimo nario Dainiaus Kreivio - 0,8 mln. eurų, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus - 0,7 mln. eurų, aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos - 0,6 mln. eurų.
Trečiadienį mirė šiuo metu Šveicarijoje gyvenęs vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų - Medicinos banko, „Sugiharos“ grožio klinikos, taip pat odontologijos centro „Denticija“ savininkas Saulius Karosas.
61 metų garsaus verslininko mirtį tv3.lt patvirtino Sauliaus Karoso įkurto labdaros ir paramos fondo atstovai. 2012 m. sudarytame ekonomika.lt turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše užėmė pirmą vietą. Jo turtas tuo metu buvo įvertintas 4 mlrd. litų.
1998 m. verslininkas įkūrė labdaros ir paramos fondą, kuris remia jaunus menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus, vykstančius į respublikinius, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas.
tags: #saulius #karosas #turtingiausiu #sarasas