Saulės energija gyvenamojo namo šildymui ir elektrai

Energijos taupymas yra puikus būdas sumažinti mėnesio sąskaitas ir kartu tausoti aplinką. Efektyvaus energijos vartojimo pavyzdžiai - būsto izoliacijos gerinimas arba pažangių technologijų taikymas. Šiomis priemonėmis sumažinama energija, reikalinga šildymo, vėsinimo ar energijos tiekimo įrenginiams.

Atsinaujinančiosios energijos naudojimu siekiama sumažinti anglies pėdsaką ir žmonių priklausomybę nuo iškastinio kuro. Įtraukus atsinaujinančios energijos šaltinius - pvz., saulės kolektorius ar namų vėjo turbinas - į bendrą energijos taupymo strategiją, galima ne tik sumažinti namų energijos suvartojimą, bet ir padidinti jų tvarumą.

Naudojant fotovoltinę sistemą saulės šviesą galima paversti elektros energija. Tai pagrįsta „fotoefekto“ principu, kuris buvo atrastas dar XIX a., tačiau fiziškai paaiškintas ir panaudotas tik XX amžiuje. Pirmoji pritaikymo sritis buvo kelionės į kosmosą. Šiandien šią technologiją galima rasti ant daugelio namų stogų, kur gyventojams tiekiama elektra iš nemokamos saulės energijos.

Fotovoltika taip pat tinka mažinti komercinių ir komunalinių vartotojų išlaidas energijai, kartu prisidedant prie klimato apsaugos. Fotovoltika veikia naudojant saulės elementus. Šie elementai spinduliuojamą energiją paverčia elektros energija. Elementus galima sujungti į modulius ir įrengti ant stogų, prie fasadų ir atvirose erdvėse.

Energijos surinkimas: kai šviesa krinta ant fotovoltinių modulių (FV modulių), saulės elementuose išsiskiria elektronai. Teigiami ir neigiami krūvio nešikliai susikaupia prie atitinkamų elektrinių kontaktų, todėl tarp priekinės ir galinės elemento dalies teka nuolatinė srovė. Šis fotoelektrinis efektas susidaro be mechaninių ar cheminių reakcijų, todėl tai nereikalauja priežiūros ir nesidėvi.

Elektros energijos konversija: saulės generatoriaus generuojamą nuolatinę srovę inverteris (paprastai dar vadinamas saulės energijos inverteriu arba maitinimo iš tinklo įrenginiu) paverčia tinklui tinkama kintamąja srove (230 arba 400 V kintamosios įtampos, 50 Hz dažnio). Išbandyti saugos standartai ir brandi procesorių technologija bei pažangiausia galios elektronika užtikrina veiksmingą saulės energijos konversiją.

Fotovoltikos efektyvumas priklauso nuo saulės elementų gamybos proceso. „Viessmann“ „Vitovolt 300“ skiriami monokristaliniai ir polikristaliniai elementai. „Vitovolt 300“ monokristaliniuose fotovoltiniuose moduliuose ypač tamsūs monokristaliniai saulės elementai yra po mažai geležies turinčia, labai skaidria specialaus stiklo plokšte. Kartu su juodu anodintu rėmeliu ir juoda „Tedlar“ plėvele po elementais sukuriami moduliai, pasižymintys aukščiausiomis našumo vertėmis, didžiausiu stabilumu ir moderniu dizainu.

Šiems moduliams suteikiame 10 metų išplėstinę gaminio garantiją ir iki 25 metų našumo garantiją ne mažiau kaip 80 proc. vardinės galios. Nuolat kylant energijos kainoms, fotovoltinė sistema padeda naudotojams sutaupyti pinigų ir mažina jų priklausomybę nuo elektros energijos tiekimo įmonių. Pasigamintą elektros energiją jie gali naudoti savo reikmėms arba eksportuoti į viešąjį tinklą.

Dėl teisės aktuose numatyto atlyginimo ir taupymo, atsirandančio dėl pasigamintos energijos vartojimo, investicijos atsiperka vos per kelerius metus. Įrengdami fotovoltinius modulius, naudotojai demonstruoja savo atsakingą požiūrį į aplinką ir aktyviai prisideda prie klimato apsaugos, mažindami išmetamo CO₂ kiekį. Mūsų aukštos kokybės fotovoltiniai moduliai užtikrina ekonomiškumą ir ilgą naudojimo laiką.

Šiuo metu yra du būdai, kaip galima vartoti saulės energiją, pagamintą stogo fotovoltinės sistemos: visą ją galima eksportuoti į tinklą arba iš dalies ar visiškai vartoti vietoje. Anksčiau buvo finansiškai patraukliau visą saulės elektros energiją eksportuoti į tinklą [Vokietijoje]. Tačiau dėl sumažėjusių atlyginimo tarifų ir didėjančių elektros energijos išlaidų vis labiau domimasi pasigamintos energijos vartojimu.

Elektros energijos kaina už kilovatvalandę paprastai būna daug didesnė nei supirkimo tarifas už tą pačią kilovatvalandę saulės elektros energijos, eksportuojamos į tinklą. Todėl pagaminta fotovoltinė elektros energija vis dažniau naudojama vietoje arba laikinai kaupiama baterijose, o į tinklą eksportuojama tik perteklinė elektros energija. Pastarąjį procesą reglamentuoja Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas (EEG) [Vokietija].

Pasigamintos energijos vartojimas teikia finansinių privalumų, nes saulės elektros energija, pagaminta naudojant fotovoltinius elementus, yra pigesnė nei elektros energija, gaunama iš tinklo. Veiksmingiausias būdas gaminti šilumą iš elektros energijos - naudoti šilumos siurblį. Naudojant šilumos siurblį, iš vienos kilovatvalandės elektros energijos galima pagaminti iki keturių kilovatvalandžių šilumos, naudojant nemokamą aplinkos energiją.

Jei šilumos siurblys naudojamas patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui reikalingai energijai kompensuoti, pigi saulės elektra leidžia nebrangiai apsirūpinti šiluma. Ketinantys derinti fotovoltinę sistemą su šilumos siurbliu turėtų rinktis ekologišką šildymo sistemą, kuri specialiai optimizuoja pasigamintos energijos vartojimą ir gali būti pritaikyta taip, kad atitiktų fotovoltinės sistemos generuojamą energiją.

Darant prielaidą, kad fotovoltinė sistema įrengta pakankamai dideliame plote, per dieną ji pagamina pakankamai energijos, kad patenkintų individualaus namo poreikį. Tačiau šis nepastovus elektros energijos tiekimas susiduria su įvairiais pikiniais vartojimo momentais, pavyzdžiui, kai veikia indaplovė, skalbyklė ar džiovyklė.

Elektros energijos kaupiklis šiuos pikus kompensuoja, nes iš savo akumuliatorių tiekia papildomą reikiamą elektros srovę būtent tada, kai jos reikia. „Vitocharge VX3“ - tai naujos kartos „Viessmann“ fotovoltinės elektros energijos kaupiklis, leidžiantis padidinti pasigamintos energijos vartojimą ir visos sistemos efektyvumą. Sistema įkrauna elektros energijos kaupiklį, kai Jūsų namuose nėra poreikio naudoti elektros energiją. Tada ši elektros energija bus vartojama, kai jos prireiks.

Naudojant šią sistemą, metiniai rezultatai rodo, kad „KfW efektyvusis namas 40“ yra labai savarankiškas. Kad technologija veiktų ekonomiškai ir patikimai, reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Tai priklauso ne tik nuo aukštos produkto ir darbo kokybės, bet ir nuo tinkamo planavimo.

Kiekvienas, ketinantis įsigyti fotovoltinę sistemą, pirmiausia turėtų pasitarti su vienu iš mūsų partnerių, ar įvykdytos būtinos sąlygos. Matricoje pavaizduotas tinkamas paketas turimam stogo plotui. Fotovoltinei įrangai idealiai tinka į pietus nukreipti stogai be šešėlio. Esant 30-40 laipsnių nuolydžiui, saulės spinduliai į „Vitovolt 300“ saulės modulius patenka tinkamu kampu, todėl elementai gamina daug elektros energijos.

Jei nuolydis palankus, bet kryptis pasislinkusi į rytus ar vakarus, gaunama vidutiniškai 20 proc. mažesnė išeiga. Norint kompensuoti nuostolius, reikėtų įsigyti didesnę fotovoltinę sistemą. „Viessmann“ ploto matrica rodo, kokia galia galima ant Jūsų stogo. Saulės moduliai apkrauna stogą dideliu svoriu. Statybos inžinierius greitai nustatys, ar stogas gali išlaikyti įrangą.

Jei reikia atlikti stogo konstrukcijos atnaujinimo darbus, namų savininkai gali kreiptis dėl finansavimo, gaudami paskolą iš Kredito įstaigos rekonstrukcijai (KfW) [Vokietijoje]. Pagal „Viessmann“ siūlomus „Vitovolt 300“ paketus išsirinkti tinkamą fotovoltinę sistemą yra ypač paprasta, tereikia atsakyti į keletą klausimų. Sistema, kurią namų savininkai turi įsigyti, priklauso nuo namų ūkyje gyvenančių žmonių skaičiaus ir numatomos technologijos naudojimo paskirties.

Pavyzdžiui, jei fotovoltinė sistema taip pat turi tiekti elektros energiją šilumos siurbliui, reikia daugiau saulės modulių. Kita vertus, derinant su kuro elementu, modulių reikia mažiau. Taip yra todėl, kad kuro elementas gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, skirtą savoms reikmėms.

„Viessmann“ fotovoltinius modulius galima greitai ir saugiai sumontuoti ant šlaitinių (nuo 10 iki 60 laipsnių nuolydžio) ir plokščių stogų. Praktiškai apie 30 proc. visų namo energijos poreikių galima patenkinti naudojant fotovoltinę energiją. Didesnį pasigamintos elektros energijos vartojimą galite pasiekti naudodami elektros energijos kaupiklį, pavyzdžiui, „Vitocharge“. 70-80 proc. dalis yra reali.

Taip pat tikslinga naudoti elektromobilį arba el. dviratį. Jei tiekiate elektros energiją į viešąjį tinklą, 20 metų gausite atlyginimą iš elektros energijos tiekimo įmonės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, elektros energijos supirkimo atlyginimas nebetaikomas. Tačiau Jūs vis dar galite „siūlyti“ pasigamintą elektros energiją rinkoje. Tačiau, priklausomai nuo kiekio, ši paieška gali būti sudėtinga. Arba galite visą elektros energiją naudoti vietoje.

Kita galimybė - modernizuoti sistemą. Senus modulius pakeisite naujais, galingesniais. Naudodami fotovoltinius modulius iš saulės energijos gaminate tvarią elektros energiją. Su „Viessmann“ elektros energijos kaupikliu, skirtu fotovoltiniams įrenginiams, saugokite pasigamintą elektros energiją ir padidinkite pasigamintos energijos vartojimą.

2023-ieji buvo dar vieni rekordiniai metai saulės energetikai Lietuvoje. Per praėjusius metus buvo įrengta daugiau negu 30 tūkst. saulės elektrinių. Netylant kalboms apie besikeičiančias elektros kainas, žmonės ieško būdų, kaip įdarbinti atsinaujinančios energijos išteklius. Vienas iš variantų - saulės elektrinės. Lietuvoje jas įsirengusių arba įsigijusių vartotojų skaičius jau pasiekė 130 tūkst., skelbia Energetikos ministerija. Dauguma - beveik 110 tūkst. - elektros energiją gaminančių vartotojų yra fiziniai asmenys.

Štai 10 atsakymų į dažniausiai iškylančius klausimus:

1. Ar Lietuvoje pakanka saulės, kad saulės energija aprūpintų namus? Saulės šviesos Lietuvoje užtenka, kad žaliąja energija būtų aprūpinti kone visi šalies gyventojai. Kasmet gegužės-rugsėjo mėnesiais sugeneruojama didžioji dalis metinės energijos, tad ilgainiui per vasarą sukauptos saulės energijos užteks visai žiemai. Be to, saulėtasis laikotarpis Lietuvoje ilgėja - šių metų vasaris saulėtų valandų skaičiumi standartinę klimato normą viršijo 30 proc, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
2. Kokios galios elektrinę rinktis? Kiekvienos šeimos elektros energijos suvartojimo poreikiai yra labai skirtingi, tad svarbu tinkamai įvertinti, kokios galios jėgainė būtų efektyviausia namams. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti per visus metus suvartojamą elektros energijos kiekį, pakanka žinoti vos vieną formulę - mėnesinį suvartojamų kilovatvalandžių kiekį reikia padauginti iš 12.
3. Ar saulės elektrinė tilps ant nedidelio namo stogo? Jei saulės elektrinę planuojate įrengti ant šlaitinio pastato stogo, skaičiuojama, kad 1 kW reikia 6 m² stogo ploto. Tačiau, jei elektrinę ketinate statyti ant plokščio stogo arba ant žemės, reikės daugiau vietos - 1 kW turi tekti 10 m² ploto.
4. Ar galima įsirengti saulės elektrinę ant ūkinio pastato? Jei nei ant gyvenamojo namo stogo, nei ant žemės aplink namus nėra pakankamai vietos saulės elektrinei, ūkinio pastato stogas gali būti vienas iš sprendimų. Svarbiausia, kad ūkiniame pastate būtų užtikrintas sklandus interneto ryšys, kuris reikalingas saulės elektrinės veiklos stebėjimui.
5. Ką daryti, jei niekur nėra vietos nuosavai saulės elektrinei įsirengti? Jei saulės elektrinei nepakanka vietos ant gyvenamojo namo ar ūkinio pastato stogo arba nėra galimybės statyti jos ant žemės, nereikėtų galvoti, kad žalios energijos vartoti nepavyks. Tiek fiziniai asmenys - nuosavų namų savininkai, kotedžų ar butų gyventojai - tiek juridiniai asmenys gali įsigyti saulės jėgainę iš nutolusio saulės elektrinių parko.
6. Kuo skiriasi saulės elektrinių parkas ir nutolusi saulės elektrinė? Saulės elektrinių parkas - tai tarsi viena elektrinė, kurios galią pasidalina savininkai. Norintieji vartoti saulės energiją, tačiau neturintys vietos įsirengti nuosavą saulės jėgainę, gali reikiamos galios elektrinę įsigyti iš bendro parko. Iš jo į skirtingose šalies vietose gyvenančių žalios energijos vartotojų namus atkeliauja saulės sugeneruojama elektros energija. Nutolusi saulės elektrinė - tai tik vienos šeimos jėgainė. Nuo saulės elektrinių parko ji skiriasi tuo, kad yra statoma geografiškai nutolusioje vietoje, tačiau jos ir būsto, į kurį tiekiama elektros energija, savininkas - tas pats žmogus. Pavyzdžiui, žmogus gali gyventi Klaipėdoje, tačiau jei jis turi žemės sklypą šalia Šiaulių, jis gali nutolusią saulės elektrinę įsirengti ne šalia namų, o už pusantro šimto kilometrų nuo jų esančiame plote.
7. Kaip prižiūrėti saulės elektrinę? Dažniausiai saulės elektrinėmis pasirūpina lietus, jas vis nuplaudamas. Tačiau turint saulės jėgainę ant namo arba šalia jo, reikėtų periodiškai patikrinti, ar ant saulės modulių nėra susikaupusio storo lapų, žiedadulkių ar purvo sluoksnio. Kiek dažniau pasižiūrėti, ar moduliai yra švarūs, patariama tiems, kurių jėgainės įrengtos ant plokščio namo stogo, kur nėra nuolydžio. Dėl pavasarį Lietuvą užklumpančios krušos ar stiprių vėjų nerimauti nereikėtų, nes saulės elektrinių moduliai yra pritaikyti įvairioms oro sąlygoms. Vis dėlto, pastebėjus akivaizdžius gedimus ar modulių deformacijas, svarbu nebandyti problemos išspręsti patiems, o kreiptis į specialistų komandą, kuris galės greitai rasti tikslius sprendimus.
8. Iš ko susideda saulės elektrinės kaina? Saulės elektrinę galite įsirengti patys arba įsigyti elektrinės komplektą su projektavimo ir montavimo darbais, finansavimui reikalingų dokumentų tvarkymu. Tačiau reikia atminti, kad atliekant darbus patiems, įsigyti vien modulius nepakanka. Jėgainės veikimui taip pat reikės įtampos keitiklio (inverterio), tvirtinimo konstrukcijų, pritaikytų pagal stogo dangą, nuolydį bei kryptį, ir kitų montavimui svarbių detalų.
9. Ar galima gauti paramą saulės elektrinės įsirengimui? Visi, teisingai užpildę Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos saulės elektrinės įrengimui prašymą, gali susigrąžinti iki 30 proc. investicijų į žaliąją energiją. Paramos suma gali siekti net iki 2 550 eurų, nes už vieną kilovatą teikiama 255 eurų subsidija. Taigi, jeigu 10 kW saulės elektrinės kaina yra 5 300 eurų, su parama ji kainuos 2 570 eurų. Taip pat paramą gali gauti ir norintys padidinti jau turimos saulės elektrinės galią. Tuomet suteikiama parama yra 192 eurai už 1 kilovatą. Naujausia APVA parama saulės elektrinėms namams startavo 2025 m. vasario 25 d. Į paramą gali pretenduoti gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines arba padidinę esamų elektrinių įrengtąją galią ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 1 d. Taip pat nuo kovo 4 d. pradėta teikti parama ir gyventojams, įsigijusiems saulės elektrinę ar jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko.
10. Kaip išsirinkti saulės elektrinės rangovą? Suskaičiavus ir palyginus visus saulės elektrinės įsigijimo variantus, svarbu išsirinkti rangovus, kurie įgyvendins sprendimą. Tam, kad pasirinkimas būtų paprastas, o apsisprendimo procesas neužsitęstų, svarbiausia atkreipti dėmesį į keletą kriterijų:
    • Rangovo patirtį ir įgyvendintus projektus.
    • Įmonės licencijas: rangovas privalo turėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atestatą elektros įrenginių įrengimui. Pasitikrinti, ar įmonė turi reikiamus atestatus galima čia.
    • Tarptautinius sertifikatus, kurie patvirtina aukštą projektų valdymo kokybę ir įmonės požiūrį į aplinkosaugą bei darbo saugą.
    • Naudojamą įrangą: pasaulinių prekės ženklų atstovavimas Lietuvoje kelia pasitikėjimą rangovu ir jo atliekamu darbu.
    • Įrangos, produktų garantiją: saulės moduliai turėtų turėti ne mažiau nei 12 metų, inverteriai - ne mažiau 5 metų garantiją.

Taip pat galima teikti paraiškas ir gauti finansavimą seniems neefektyviai biomasę (malkas, pjuvenų briketus) naudojantiems šildymo katilams pasikeisti. Tam numatyta beveik 9,3 mln. eurų. Pasak Energetikos ministerijos, gyventojai, kurie ketina įsirengti saulės elektrinę toje vietoje, kur vartos elektros energiją, geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose arba elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje, gali gauti 243 eurų arba 323 eurų kompensaciją už 1 kW, priklausomai nuo to, ar elektrinę įrenginės su inverteriu, ar be jo.

Gyventojams, kurie įsigis saulės elektrinę iš elektrinių parko, kompensuojami 323 eurai už 1 kW. Parama skiriama įsigyti iki 10 kW galios elektrinei. Gyventojai gali įsigyti ir didesnės nei 10 kW galios elektrinę, tačiau finansavimas bus skiriamas už 10 kW. Jeigu parama gyventojui jau anksčiau buvo skirta mažiau nei 10 kW saulės elektrinei įrengti, tuomet finansavimas tam pačiam įrengimo ar vartojimo objektui gali būti skiriamas iki 10 kW suminei galiai pasiekti.

Taip pat paramą gali gauti žmonės, norintys senus biokuro katilus pasikeisti į naują 5 klasės biokuro katilą arba šilumos siurblį. Norint gauti paramą gyvenamojo namo, kuriame norima keisti katilą, statybos pabaigos metai turi būti ne vėlesni nei 2015 m., o pastatas neturi būti prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos. Gyventojams, kurie ketina patys įsirengti saulės elektrinę ar pasikeisti neefektyvų katilą, svarbu atkreipti dėmesį, kad finansavimas neskiriamas baigtiems projektams, todėl įranga gali būti įsigyta nuo 2021 m kovo 31 d., o sumontuota tik po paraiškos finansinei paramai pateikimo.

Praėjusiais metais saulės elektrinėms įsirengti arba įsigyti jau buvo skirta 30,2 mln. eurų, o seniems katilams pasikeisti - 13,8 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra jau beveik 9,5 tūkst. gaminančių vartotojų, o įrengtoji galia šiuo metu siekia daugiau nei 88 MW.

tags: #saules #energijos #panaudojimas #gyvenamojo #namo #sildymui