Ieškote išskirtinės vietos savo poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui? Siūlome įsigyti daugiau nei 120 metų skaičiuojančią sodybą, kuri ne tik dvelkia istorija, bet ir yra pelniusi du garbingus apdovanojimus - pripažinta viena tarp gražiausiai tvarkomų sodybų seniūnijoje bei visame Kelmės rajone.
Kelmės rajono žemėlapis
Sodybos Apylinkės ir Privalumai
Sodyba įsikūrusi vos už kelių kilometrų nuo Užvenčio miestelio, kuris šiandien traukia lankytojus savo Užvenčio dvaru, parku, tradicinėmis šventėmis bei kultūriniais renginiais. Tai vieta, kurioje dera istorija, gamta ir bendruomeniškumas.
Aplinkui sodybą - miškai, pievos ir kalvos, suteikiančios ramybės bei privatumo. Patogus privažiavimas, kaimynystėje - tvarkingos sodybos, draugiška bendruomenė.
Sodybos Pastatai ir Jų Ypatybės
Sodyboje yra net 5 pastatai, kurių daugumai - per 120 metų. Tai puiki galimybė įsigyti ne tik namus, bet ir išsaugotą paveldą. Visi sodybos statiniai užima 278 kv. m užstatyto ploto, tad čia atrasite erdvės tiek poilsiui, tiek kūrybiniams sumanymams.
- Pagrindinis gyvenamasis namas - rąstinis, 69,20 kv. m ploto. Viduje - trys jaukūs kambariai, virtuvė, vonios kambarys ir koridorius. Autentišką atmosferą kuria senovinė krosnis, o pereinami kambariai leidžia patirti to laikmečio architektūros ypatumus. Vanduo tiekiamas iš šulinio per hidroforą, po vonios kambariu - mažas rūsys.
- Unikalus senovinis rąstinis svirnas, 31 kv. m ploto, stovi priešais namą. Tai ne tik vertingas istorinis statinys, bet ir didžiulė galimybė įsirengti ypatingą vasarnamį ar jaukų svečių namelį.
- Pagalbiniai pastatai - daržinės, malkinės, viralinė - išlaiko autentišką sodybos dvasią ir praplečia jos panaudojimo galimybes.
Užvenčio dvaras
Žemės Sklypas
Sodybos sklypas užima 71,36 aro - pakankamai erdvės tiek kasdieniam gyvenimui, tiek įvairiems sumanymams. Į kainą taip pat įskaičiuotas besiribojantis žemės ūkio paskirties sklypas - net 86,9 aro. Tai suteikia dar daugiau galimybių ūkininkauti, plėsti sodybą ar tiesiog mėgautis plačia, natūralia erdve gamtos apsuptyje.
Bendra Informacija ir Kontaktai
Kaina: 55 000 Eur
Adresas: Kražių g. 48, Želvių k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav.
- Sodybos sklypo plotas - 71,36 aro
- Besiribojantis žemės ūkio paskirties sklypo plotas - 86,9 aro
- Namo plotas - 69.20 m2
Kreipkitės - rasime alternatyvų. Norite pirkti ar parduoti, išsinuomoti ar išnuomoti? Reikia matininko, vertintojo, architekto, statytojo ar apdailininko? Ieškote išskirtinių finansavimo sąlygų?
Skambinkite - nemokamai konsultuojame, nemokamai nustatome Jūsų nekilnojamo turto objekto rinkos kainą. Visus naujausius CAPITAL nekilnojamojo turto skelbimus rasite mūsų internetiniame puslapyje www.capital.lt.
Istorinis Kontekstas: Vytauto Didžiojo Vasaros Pilis
Ligi šiol tikrai dar nežinoma, ar Vytauto D. vasaros pilis Posur, Poseur buvo Biržtono ar Punios vietovėje. Taip pat dar nėra žinios, ir kas tas vietovardis Posur, Poseur. Tad iš vietovardyno reiktų spręsti, kad Punia nebus buvusi Vytauto D. vasarojimo rezidencija, nebus turėjusi jo vasaros pilies, nors, matysime, kitkas galėtų kalbėti ir už Punią: nuo Vilniaus ir Trakų į Punią taip pat patogus ir beveik vienodo tolumo kelias, kaip ir į Biržtoną; didžiulis medžiojamas šilas Punios nemuninėje kilpoje, nors ir, rodos, nepatogus anų laikų saugumo sumetimais, kad jis atviras, taigi, nuo vakarų pusės stačiai prieinamas, nes jis nuo Nemuno į vakarus: garsus Margio ir jo narsiųjų karių kalnas, o pilis turėjusi būti didelė, iš kurios tėra likę tik menki griuvėsiai; tas kalnas-piliakalnis status iš visų pusių, o viename jo gale yra tarsi piliakalniukas, bus buvęs sargybos ar pavojų pranešančių uždegamų laužų vieta; čia visur randama senoviškų pinigų ir šiaipjau senienų; Punia yra buvusi karališkųjų dvarų seniūnija; bažnyčia jau buvusi Vytauto D. laikais, o dabartinė statyta 1557 m. (Vadovas po Lietuvą 1938 m. 151 psl.); 6 km į rytus stovi Raizgių bažnytkaimis, Lietuvos totorių centras, jų mečetė, mokykla, pašto agentūra ir buvo Vilniaus vadavimo sąjungos Vytauto D. totorių skyrius, o totoriai Lietuvoje atsirado Algirdo ir Vytauto D.
Vytautas Didysis
Vietovardžių Analizė
R. Schmittleinas Aestii I 260 psl. duoda: XIV a. Birsten (Wegeberichte 55) ir Birstan (Wb. 74), lenk. Wirsztany “atseit lietuviškai turėtų būti Virštonai ar Viržtonai, net, tikriau, Virštėnai ar Viržtėnai”. Bet lenk. yra ir Birsztany, kaip ir rus. LAV šaknies Birž- su pošakniu t ir įvairiomis priesagomis vietovardžių gana yra, bet vietovardžių su priesaga -on-, be Birž-t-on-as, tėra: Birštonai (LAV) kaimas (kieta galūnė) Šakių aps. Griškabūdžio vls. ir Birštoniškiai kaimas Pagėgių aps. Lumpėnų vls. su piliakalniu (Sen. Liet. Enc.). Analizė: Bir+op+šil-is bus trišakinis vietovardis. Biržtono miestelis stovi Nemuno dešiniajame, bet vakariniame, krante, taigi Biržtono kilpos 1,3 km pločio kakle, ir, žinoma, Nemuno slėnyje, kalnuotumui iškylant pietvakariau ir piečiau.
Jei Vok. kryžiuočių kelių aprašuose (Wegeberichte) jis minimas kaip sodyba prie sūraus vandens (Sen. ir Nauj. Liet. Enc.), tai, viena, jis tais laikais jau plačiai bus buvęs žinomas ir, antra, mūsų kunigaikščių čia gal ir bus buvusi numatyta ir išsirinkta poilsio, gydymosi ir medžiojimo vieta. Vytauto D. daug dokumentų mini Biržtono vardą. Nemuno dešinysis krantas šaltiniuotas. Biržtono kilpoje auga halofitai - augalai, reikalingi sūraus vandens kur drėgnose pievose prie tokių šaltinių. Per Biržtono kurorto parką teka Druskupis - Nemuno įtakas iš kairiojo šono, kurio pirmąjį vietovardinį sandą Drusk- (Drusk-up-is) nuo žodžio druska “sūri valgomoji medžiaga” čia panemunėmis plačiai randama palyginti neretame vietos varde, taip pat šalia šaknies Sur- ar Sūr- nuo būdvardžio sūrus vietovardžių, kartais jau buvusių suspėtų, kad ir per-vėlai, suslavinti, kaip Soleniki k., Solschy (vok. žemi.) k. ir kt.
| Vietovardis | Aprašymas |
|---|---|
| Birštonas | Miestelis Nemuno dešiniajame krante |
| Druskupis | Upelis, tekantis per Birštono kurorto parką |
| Sirviniai | Kaimas Alytaus apskrityje, netoli Birštono |
Paserninkai LAV kaimas Alytaus aps. Seirijų vis.; Pa-ser-n-ink-ai. Pasertupiaikaimas Kretingos aps. Darbėnų vls.; žr. Servas, lenk. Serwy, ežeras (K. Būga Liet. k. žod. Servečis, ies, slav. Serveč’ - Nemuno augštupio kair.-p. įtakas ir Neries (Nemuno deš.-š. įtakas ties Kauno mst.) augštupio deš.-š. įtakas. Kamienas Ser-v-eč- iš baltiško Sir-v-in-t-; žr. Sirutiškis plv. Utenos aps. Užpalių vls. Sirtautas, Sir+taut-as - liet. Sirvydžiai kaimas Utenos aps. Tauragnų v...