Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą.
Autorių teisės yra pati plačiausiai ir universaliausiai taikoma intelektinės nuosavybės rūšis. Šiuo metu 181 valstybė yra prisijungusi prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, kuri nustato kertinius autorių teisių apsaugos principus.
Todėl, kitaip nei prekių ženklų, dizaino ar patentų atveju, kai registruojama intelektinė nuosavybė saugoma tik toje teritorijoje, kur ji yra registruota, bendrąja prasme autorių teisių apsauga galioja be teritorinių ribų. Nepaisant to, atskirose valstybėse egzistuoja autorių teisių apsaugos skirtumų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Autorių teisių objektu laikomi originalūs meno, literatūros ir mokslo kūriniai, atitinkantys originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos kriterijus.
Kas yra autorių teisių objektas? Įstatymas autorių teisių objektą apibrėžia kaip originalų literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kuris yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
Įstatyme pateikiamas nebaigtinis (neišsamus) autorių teisių objektų sąrašas, kuriame, be kita ko, yra knygos, straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, kompiuterių programos, audiovizualiniai kūriniai (pavyzdžiui, videoklipai), fotografijos kūriniai. Autorių teisių objektais gali būti ir kiti minėtame sąraše neapibrėžti kūriniai.
Dėl šios sąlygos ir dėl to, kad autorius, pagal įstatymo nuostatas, visada yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, dirbtinio intelekto (angl.
Teisės aktai neapibrėžia originalumo sąvokos ar kriterijų, todėl bendros ir aiškios taisyklės, kada kūrinys laikomas originaliu, nėra. Teisės doktrinoje išskiriamas subjektyvus originalumas (kai yra tam tikras autoriaus asmenybės atspindys kūrinyje) bei objektyvus originalumas (kuriam nustatyti pakanka, kad kūrinys būtų savarankiškos autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas).
Taip pat originalumo laipsnis gali skirtis priklausomai nuo kūrinio pobūdžio.
Autorių teisės ir verslas
Šiuo metu kone kiekviena įmonė kuria autorių teisių saugomus objektus, tačiau dalis verslo dalyvių jų net nevertina ir neužtvirtina kaip savo intelektinės nuosavybės objektų. Kūrinių autoriai savaime įgyja autorinių teisių apsaugą nuo pat kūrinio sukūrimo momento (autorystės registravimas nėra privalomas), tačiau norint tinkamai apsaugoti autorystę ir gauti iš jos naudą reikia ja rūpintis.
Svarbu tinkamai fiksuoti autorystę, ją ženklinti, turėti vidinius dokumentus, kuriuose būtų aptarti autorystės klausimai, taip pat sutartyse su išorės subjektais aptarti autorių teisių apsaugos klausimus.
Tam tikrose srityse veikiantiems verslams, pavyzdžiui, programinės įrangos vystytojams, autorių teisių klausimai aktualesni, nes jų kuriami produktai (programinė įranga) yra autorių teisių objektai.
Kokius autorių teisių objektus naudoja kiekvienas verslas?
- Pirma, verslo subjektas turi užsitikrinti, kad autorių teisės į tokius objektus, kaip interneto svetainė, logotipas ar kitas prekių ženklas, nuotraukos ar vaizdo įrašai, tekstai, rinkodaros, konsultacinių ir kitų paslaugų rezultatai ir pan., priklausytų jam arba kad jis turėtų pakankamas ir aiškiai apibrėžtas teises tokius objektus naudoti.
- Jeigu interneto svetainė yra sukurta svetainių kūrimo platformos ar turinio valdymo sistemos (pavyzdžiui, WordPress) pateikiamo šablono (angl. Theme) pagrindu, šablonas yra saugomas autorių teisių, kurios šiuo atveju priklauso platformai ar turinio valdymo sistemai, tačiau sukurtos svetainės visuma ar atskiri jos elementai gali būti taip pat saugomi autorių teisių ir priklausyti interneto svetainės kūrėjui.
- Jeigu nuotraukos imamos iš specialių bazių (angl. stock images), autorių teisės į jas priklausys nuotraukos autoriui arba minėtai bazei.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, kad teisiniai BDAR atitikties dokumentai gali būti saugomi autorių teisių.
Verslo subjektas turi:
- sudaryti tinkamas darbo sutartis su savo darbuotojais, be kita ko, aiškiai aptarti autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perėjimą darbdaviui, taip pat susitarti dėl konfidencialumo ar sudaryti atskirus konfidencialumo susitarimus su darbuotojais;
- sudaryti tinkamas sutartis su paslaugų teikėjais, rangovais, partneriais ir tais atvejais, kai paslaugos ar bendradarbiavimas yra susijęs su kūrybinės veiklos rezultatais, sutartyse susitarti dėl autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perleidimo ar teisių naudotis jomis (licencijos) suteikimo, sudaryti konfidencialumo susitarimus (angl.
Autorių turtinės teisės suteikia autoriui teisę leisti arba uždrausti kūrinio atgaminimą, vertimą, platinimą, viešą atlikimą ar bet kokį kitą su jo interesais nesuderinamą kūrinio naudojimą. Bendrasis autorių turtinių teisių apsaugos terminas yra visas autoriaus ar jo teisių perėmėjo gyvenimas ir 70 metų po jo mirties.
Autorių teisės yra turtinės ir neturtinės. Turtinės teisės apima iš esmės visa tai, kas susiję su kūrinio panaudojimu bei komercializavimu, pavyzdžiui, teisę atgaminti, platinti, viešai rodyti kūrinį ir pan. Būtent šios turtinės teisės gali būti perleidžiamos (visos kartu ar jų dalis) ar suteikiamos naudoti licencijos pagrindu.
Neturtinės autorių teisės yra autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Neturtinės teisės visada priklauso autoriui, fiziniam asmeniui, ir yra neperleidžiamos.
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju.
Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.
Yra du pažeidimų tipai:
- tiesioginiai pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- netiesioginis pažeidimas, kai asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Terminas tinkamas todėl, kad intelektinės nuosavybės "piratai" grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Žmonės siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Autorius negauna jokio atlygio už šias muzikos kūrinio kopijas.
Iniciatyvos ir edukacija
Nesvarbu, rašančius ir leidžiančius popierines ar skaitmenines knygas.Daug kūrinių vagysčių - iš nežinojimoApie tai, jog autorinių teisių supratimas dar gana miglotas, kalba ir patys kūrėjai.
Dauguma autorių kūrinių vagysčių susijusios su nežinojimu. Knygų autoriai, jiems atstovaujančios institucijos bei autorių kūrinius visuomenei legaliu būdu platinančios įmonės edukaciją mato kaip pagrindinę priemonę realiam pokyčiui pasiekti.
Iniciatyva „Skaitykis su knygomis“ sukurta taip, kad įsitraukti į komunikaciją apie popierinių, skaitmeninių ir garsinių knygų autorių teises galėtų visi. Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas.
Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Pramoninė nuosavybė
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.
Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau.
Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Intelektinės nuosavybės apsaugos finansavimas
Tarptautiniai susitarimai
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija, 1994 m. TRIPS susitarimas, 1996 m. PINO autoris teisis sutartis ir 1996 m. PINO atlikims ir fonograms sutartis.
Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuteris programas priskiria "literatkūros kūriniams" pagal Berno konvenciją.
1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autoris teisis sutartis ir PINO atlikims ir fonograms sutartis, skirtos atitinkamai autoris teisis apsaugai ir atlikėjų bei fonograms gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autoris teisis sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatkūros ir meno kūrinis autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant ts kūrinis padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "vien tik suteikimas fizinis priemones, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją". Šios sąlygos bus taikomos tik tose aalyse, kurios jas nustatė.
Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninis neturtinis autoriaus teisis, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje sikloma parsisis MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
Šias pašalinti ar išvengti techninis apsaugos priemones, kurias pagal Sutartį ar Berno konvenciją autoriai naudoja savo teisėms įgyvendinti ir kurios apriboja neteisėtus veiksmus, t. y.
Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisis valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autoris ir gretutinis teisis informacinėje visuomenėje tam tikrs aspekts derinimo 7 straipsnyje.
ii) be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar js kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisis valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista".
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikims ir fonograms sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonograms gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai).
Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonograms gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
ES direktyvos
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijs plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis.
Galiojantys autoris teisis ir gretutinis teisis įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas, atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Teisę kontroliuoti kūrinis atgaminim yra pagrindinė išimtinė autoris teisė. Ėioms organizacijoms - savo transliacijs įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
Lygiai tokiems pat teisis turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.
Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Taip pat turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Konsultacijos
Jums kreipusis į mus iškilusiu klausimu, suteiksime konsultaciją raštu, telefonu, gyvo ar nuotolinio susitikimo metu. Atsakysime į Jūsų klausimus autorystės ženklinimo, vidinių dokumentų, sutarčių sudarymo, teisėto kūrinių naudojimo ar pažeidimų temomis.
Prireikus, parengsime autorines, licencines, franšizės, teisių perdavimo ir kitokias sutartis.
