Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas.
Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos.
Šiame straipsnyje mes panagrinėsime įvairių asmenų, susijusių su Palanga, biografijas, įskaitant menininkus, pedagogus ir visuomenės veikėjus.
Žymūs Palangos Veikėjai
Pedagogai ir kultūros puoselėtojai
Emilija Adiklienė (1906-1993) - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937-1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946-1951).
XX a. 7-8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, aktualizuojamas Palangos viešosios bibliotekos leidžiamame etnokultūros metraštyje „Palangos langai“.
Leandras Alminas (1927-1990) - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jo darbų atminimas įamžintas knygoje „Leandras Alminas: Žemaitijos krašto šviesuolis“ (aut. J.
Domas Andrulis (1896-1973) - pedagogas, chorvedys, kompozitorius. 1926-1928 m.
Feliksas Baltuška (1865-1944) - kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas. Baigė Palangos progimnaziją.
Zita Baniulaitytė - etnokultūros žinovė, audėja, tautinio paveldo tekstilės srityje puoselėtoja, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė (nuo 1988 m.), Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė (nuo 2002 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro konsultantė (nuo 2006 m.), Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė (nuo 2008 m.). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1967-1975). Gyvena ir dirba Palangoje.
Ansamblis „Mėguva“ rengia folkloro programas, dalyvauja respublikiuose ir užsienio folkloro festivaliuose. Jurginių tradicija Palangoje įrašyta į Nematerealaus kultūros paveldo sąvadą (2021). „Mėguva“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta metų nominacija „Aukso paukštė“, skirta geriausiems mėgėjų meno kolektyvams Lietuvoje ir jų vadovams (1999). Kartu su L. Sungailiene 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“.
Z. Baniulaitytės sukurtų tautinių kostiumų pristatymas įtrauktas į Žemės ūkio ministerijos išleisto leidinio „Lietuvos tautinis paveldas: tautinis kostiumas“.
Aleksandras Barakauskas (1912-2005) - pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje.
Liudas Benediktavičius (?-?) - pedagogas. 1951-1960 m. vadovavo Palangos vidurinei mokyklai.
Diana Beržanskienė - pedagogė, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos narė, Žemaičių kultūros draugijos narė, Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo narė. Palangoje gyvena nuo 1984 m., dirba pedagoge V. Jurgučio progimnazijoje. Už aktyvią veiklą, profesionalumą apdovanota įvairių savivaldybių padėkos raštais.
2012 m. už reikšmingą indėlį į visos šalies muzikinį gyvenimą, Lietuvos garsinimą užsienyje, išugdytų talentingų atlikėjų būrį, ugdytinių laimėjimus tarptautiniuose konkursuose apdovanota LR Prezidentės D.
Menininkai ir architektai
Edouard François André (1840-1911) - prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G.
Edmundas Andrijauskas - architektas. Palanga - jo gimtinė. Svarbiausi jo sukurti projektai - Klaipėdoje. Palangoje suprojektavo keletą gyvenamųjų namų.
Leopoldas Petras Andrijauskas (1868-1947) - dailininkas, 1906-1910 m. gyveno Palangoje tėvo name J. Basanavičiaus gatvėje. Dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus parko sodininku, laisvalaikiu tapydavo. Po 1910 m.
Robertas Antinis (1898-1981) - skulptorius.
Elena Augaitytė (1928-2021) - skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gintaro dirbinius eksponavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1955 m.
Kęstutis Balčikonis - dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.
Gerardas Bagdonavičius (1901-1986) - lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas. Gyveno Šiauliuose. Lietuvos miesteliuose mėgo piešti iš natūros.
Petras Baronas - dailininkas, skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Šventosios herbo (2008), istorinės tematikos medalių kūrėjas. P. Baronas sukūrė medalių, skirtų iškilioms Palangos asmenybėms, įamžino Šventosios aktualijas, atkūrė Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios relikvijas: baltai mėlyną simbolinį laivą (2000), du medinius angelus, puošiančius centrinį altorių (2014). Bažnyčios istoriją įamžino ąžuoline paminkline skulptūra „Būtingės istorija I“ (2012). P. Barono dailės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai.
Su A. Baroniene dailininkas vienuolika metų Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų. Respublikiniuose konkursuose P. Baronas yra pelnęs apdovanojimų už darbus medalių srityje.
Albertas Donatas Belevičius (1934-2002) - skulptorius, poetas.
Edmundas Benetis - architektas, Lietuvos architektų sąjungos narys (nuo 1980 m.), Palangos miesto tarybos narys (1990-1993), Palangos vyr. architektas (1993-2001). Gimė Palangoje, čia mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą. Palangoje suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (1978-1992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją.
Kartu su architekte M. Ptašek 1995 m. parengė Palangos miesto centrinės dalies regeneraciją, Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą. Dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse karikatūrų parodose, respublikiniuose architektūriniuose konkursuose (1980-1992). 2013 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.
Visuomenės ir valstybės veikėjai
Jonas Pranas Aleksa (1879-1955) - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920-1923), LR žemės ūkio ministras (1926-1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925-1940). Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse.
Jonas Basanavičius (1851-1927) - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. Dr. J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. Tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą. Lankėsi Palangoje, Tiškevičių bulvaras pervadintas jo vardu (1924). Kurorte pastatytas J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V.
Arūnas Bėkšta - visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, restauravimo technologas, fizikas, LR kultūros ministras (1999-2000).
Kiti
Felicija Ambrazaitytė (1904-1994) - fotografė, fotografavo poilsiautojus prie jūros, darydavo kalėdinius atvirukus. 1946-1949 m.
Regina Andriekutė (1933-2012) - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964-2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Palanga - R. Andriekutės gimtinė.
Petras Avižonis (1875-1939) - gydytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius (drauge su kitais).
Katerina (Renner) Bagdanavičienė (1908-1985) - žydų gelbėtoja, tremtinė. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus.
Benediktas Bagdanavičius (1892-1961) - muitininkas, žydų gelbėtojas, tremtinys. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m.
Mikas Kostas Balčius - kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019), Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. K. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016).
Už nuopelnus latvių kultūrai, Lietuvos kuršių draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. K. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. K. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 m. jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d.
Vladas Balsys (1924-1987) - pedagogas, chorvedys. Gimė Palangoje. 1949-1954 m. studijavo dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954-1987 m. - Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, 1961-1964 m.
Bronislovas Barauskas (1908-1985) - dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975-1985). Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983-1984).
Juris Bebris (1859-1951) - pedagogas, redaktorius ir žurnalistas. 1888-1903 m. dirbo pedagogu Palangos progimnazijoje.
Jonas Beinoris (1908-1985) - kunigas, kanauninkas. 1928 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1933 m. gavo kunigystės šventinimus. 1965 m. kunigui J. Beinoriui suteiktas Telšių katedros kapitulinio kanauninko vardas. 1970 m. balandžio 30 d. paskirtas Palangos klebonu ir dekanu. Jis rūpinosi kapitaliniu bažnyčios remontu - stogo, bokšto, šventoriaus, vidaus tvarkymu. Palangoje dirbo iki 1975 m. spalio 20 d., nes paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. Mirė 1985 m. kovo 7 d.
Jadvyga Bieliauskienė (1929-2009) - Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė, įvairių sąjungų, sąjūdžių, organizacijų narė. Mokėsi Palangos gimnazijoje. Jos gyvenimas įamžintas knygoje „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos...
Kaniava
Susitikimas su miuziklo visai šeimai „Pabėgimas iš Trepsės namų“ režisieriumi Andriumi Kaniava Muzikos salės Pokalbių scenoje - 13 valandą 30 minučių, o aktoriaus Vlado Bagdono koncertas Koncertų scenoje - 14 valandą.
PABĖGIMAS IŠ TREPSĖS NAMŲ: Prologas
Per mano klebonavimo laiką Nemenčinėje įvyko per 600 koncertų. Mano kvietimu atvažiuodavo visi - ir dramos aktoriai, ir operos solistai: Prudnikovas, Noreika, Kaniava, Trimakaitė, Kaukaitė, Milkevičiūtė... Vykdavo literatūriniai vakarai, eiles skaitė Jonas Mačiukevičius, Justinas Marcinkevičius, aktoriai Vladas Bagdonas, Laimonas Noreika. Nemenčinėje koncertavo visi Lietuvos chorai, visi vargonininkai. Net estradininkai atvažiuodavo.
Šiame straipsnyje pateikiami tik keli pavyzdžiai asmenų, kurie prisidėjo prie Palangos istorijos ir kultūros. Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka tęsia savo darbą, rinkdama ir dokumentuodama informaciją apie kitus Palangos vardus.