Kaip Padalinti Santuokoje Įgytą Turtą Lietuvoje: Išsamus Vadovas

Daugumai žinoma LR Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pagal bendrą taisyklę skyrybų atveju dalinamas po 1/2. Tačiau, kaip tai vyksta praktiškai ir kokios yra išimtys? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius turto padalijimo principus nutraukiant santuoką Lietuvoje, įskaitant bendrąją jungtinę nuosavybę, asmeninį turtą, paskolas ir kitus svarbius aspektus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jei sutuoktiniai nėra pasirašę vedybų sutarties ir šio turtinio rėžimo pakeitę). Sutuoktinių turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dažnu atveju sudėtinga padalinti turtą, ypač nekilnojamąjį turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybe po ½.

Įsivaizduokime, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, namą. Tokiu atveju galimi keli turto padalijimo variantai:

1. Parduoti nekilnojamąjį turtą ir pasidalinti gautus pinigus po ½.
2. Pasilikti nekilnojamąjį turtą abiem sutuoktiniams po ½.
3. Vienam iš sutuoktinių palikti visą nekilnojamąjį turtą, pvz. namą, o kitam išmokėti kompensaciją už ½ minėto turto.

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Turto Padalijimo Būdai

Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.

Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją. Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.

Asmeninis Turtas ir Jo Apsauga

Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi.

Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.

Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas. Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1. Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
2. Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
3. Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai.

Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą. Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.

Paskolos ir Finansiniai Įsipareigojimai

Nutraukiant santuoką, teismas arba notaras turi nustatyti ne tik sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau ir sutuoktinių turimas prievoles kreditoriams. Turi būti nustatomos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių prievolės ir atitinkamai išsprendžiamas klausimas dėl tolimesnio šių prievolių vykdymo nutraukus santuoką.

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose dalyvauja ir sutuoktinių kreditoriai, kurie turi teisę pareikšti nuomonę dėl prievolių padalijimo sutuoktiniams. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu turi būti gaunamas ir teismui arba notarui pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurioje aptariamas prievolių šiam kreditoriui vykdymas, priešingu atveju teismas arba notaras tokios sutarties netvirtina.

Prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės ir solidariosios sutuoktinių prievolės, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis.

Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Teismas šiuo atveju nutraukdamas santuoką kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį. Tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį.

Sutartis su banku dėl būsto paskolos, sudaryta esant santuokoje, paprastai yra laikoma sudaryta šeimos interesais, todėl ir prievolės, kylančios pagal šią sutartį, pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Teismų praktikoje dažniausiai nurodoma, kad būsto paskola yra imama šeimos namų ūkio išlaikymui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, todėl pripažįstama, kad prievolės pagal būsto paskolos sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės.

Kai sutuoktiniai yra solidariai įsipareigoję bankui pagal būsto paskolos sutartį, teismai bei notarai laikosi nuomonės, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidarių skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui.

Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuota, t.y. prievolė grąžinti paskolą būtų palikta vienam iš sutuoktinių, pripažįstant ją asmenine vieno sutuoktinio prievole, ar prievolė grąžinti paskolą būtų padalijama, t.y. taptų daline buvusių sutuoktinių prievole.

Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys.

Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius turto padalijimo principus ir galimus scenarijus skyrybų atveju:

Verslo Dalybos

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

Vaiko Išlaikymas

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Ieškinio Senatis ir Turto Padalijimas Po Skyrybų

Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi.

Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti.

Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.

Neįregistruota Santuoka: Kaip Dalinamas Turtas?

Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos. Nors įstatymai sugyventinių santykių nereguliuoja, šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT), kuris suformavo sąlygas sugyventiniui pretenduoti į kito sugyventinio vardu registruotą turtą.

LAT nesusituokusių asmenų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius. Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas nėra pakankamas pripažinti turtą bendru, kadangi būtina įrodyti daugiau aplinkybių.

Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl partnerio turto dalies kito partnerio vardu registruotame turte, gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į šio partnerio indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.

Kitaip tariant, partnerio galimybės pretenduoti į kito partnerio vardu registruotą turtą priklausys nuo gebėjimo įrodyti savo investicijas (pinigais, darbu ar kitu turtu) į šį turtą.

Patarimai ir Išvados

Skyrybos su turto dalybomis gali būti sudėtingas procesas, todėl rekomenduojama kreiptis į skyrybų advokatą. Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, prievolių pagal būsto paskolos sutartį vykdymo klausimą tikslinga aptarti su paskolą suteikusiu banku, žinoti jo nuomonę dėl galimybės prievolę modifikuoti į asmeninę ar dalinę, ir būti pasiruošus.

Skyrybų advokatai gali patarti dėl derybinės pozicijos ar atstovauti vedant derybas su kreditoriais, taip pat padėti visame santuokos nutraukimo procese, kad skyrybos su būsto paskola būtų kiek įmanoma mažiau finansiškai nuostolingos.

Svarbu prisiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl būtina atsižvelgti į individualias aplinkybes ir konsultuotis su teisininkais, siekiant priimti geriausius sprendimus.

tags: #santuokoje #igyta #turta #padalinti