Šiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartys, susijusios su įvairiais civilinės teisės klausimais, įskaitant santuokos nutraukimą, turto padalijimą, valstybinės žemės nuomos sutartis ir kitus svarbius aspektus.
Valstybinės žemės nuoma
Dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, - žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Atitinkamai sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį.
Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos.
Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas, vadovaudamasis civilinės apyvartos santykių stabilumo principu, formuoja teismų praktiką, pagal kurią net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos didžiausios pastangos sutarčiai išsaugoti.
Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo nustatyta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.
Taigi, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu.
Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos naudoti žemės sklypą pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes (dėl ko buvo susitarusios šalys), šalių elgesį (be kita ko, ar jos tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus; reiškė viena kitai pretenzijas; kt.), nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar dėl sutartį pažeidžiančių nuomininko veiksmų (išnuomoto žemės sklypo tam tikrą laiko tarpą nenaudojimo) atsirado neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui ir kt.
Pagal kasacinio teismo praktiką, vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad <...>.
Santuokos nutraukimas ir turto padalijimas
Nutartyje dėl santuokos nutraukimo ir jos teisinių padarinių LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje bei gavo patikslintą galutinį ieškinį, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl turto padalijimo buvo iš esmės pakeisti, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nebereikėjo atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįgyvendino teisės reikšti atsikirtimus į ieškovės argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje, kuris nebuvo jam įteiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisėjų kolegija pažymėjo, jog šiuos pažeidimus pagrįstai ištaisė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovo pateiktus įrodymus.
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos.
Taigi sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kuria šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių.
Teismas santuokinio turto vertės ir atitinkamai jo padalijimo klausimą <...>.
Turto padalijimo principai
CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį galima taip padalyti.
Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais.
Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.).
Asmeninė nuosavybė
Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Kiti svarbūs klausimai
Įrodinėjimo proceso eiga
Teismo pareiga kontroliuoti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą išlieka aktuali ir vėlesnėse proceso stadijose.
Teismas, posėdyje išaiškindamas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesines teises, taip pat turėtų pažymėti teisę ir kartu pareigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą laiku pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus.
Ius novorum apeliacijoje
Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.
Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar <...>.
Vykdymo veiksmų sustabdymas
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl privalomojo vykdymo veiksmų sustabdymo pagal FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, turto realizavimo ar išieškojimo procedūros aiškinamos kaip skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.
Akcentuojama, kad antstolis nuo FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje aptarto momento negali atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų, o privalo iš karto kreiptis į teismą dėl leidimo užbaigti vykdymo veiksmus FABĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka.
Išlaikymo vaikui dydžio nustatymas
Jeigu neįgalus nedarbingas dėl ligos asmuo suranda galimybę užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ir iš jos gauti papildomų pajamų, atitinkama pajamų dalis turėtų būti skiriama ir nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Tačiau toks asmuo negali būti įpareigojamas gauti papildomų pajamų, atitinkamai jeigu toks asmuo nesuranda ar negali užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, per se (savaime), neįvertinęs konkretaus asmens galimybių tai daryti, negali remtis argumentu, kad pareigos išlaikyti vaiką vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.
Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas <...>.
Darbo ginčai dėl teisės su tarptautiniu elementu
Nors DK 231 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad darbo ginčo šaliai pareiškus ieškinį teisme po darbo ginčų komisijos sprendimo tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitoks aiškinimas būtų iš esmės nesuderinamas su efektyvia teise į teisminę gynybą ir teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 40-44 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 pradėta formuoti teismų praktika dėl darbo ginčų dėl teisės su tarptautiniu elementu teismingumo šios nutarties 45 punkte nurodyta apimtimi keistina, išaiškinant, kad kai darbo ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma įstatyme nustatyta privaloma išankstinė darbo ginčų dėl teisės sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal DK 215 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijoje, atsižvelgiant į kreipimosi į darbo ginčų komisiją metu buvusias jurisdikcijos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.).
Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai.
Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje
Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe bei jo padalijimo.
Ieškovė prašė padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą, įskaitant gyvenamąjį namą, pastatą-parduotuvę ir automobilį.
Teismas, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus apie santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro: butas, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, pastatas - parduotuvė ir kitų inžinerinių statinių.
Turto vertė
Bendra ieškovei ir atsakovui dalintino turto vertė sudaro 617 000,00 Eur.
Sutuoktinių prievolės
Byloje nėra duomenų bei įrodymų apie bendrus sutuoktinių turėtus įsiskolinimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sutuoktinių turto balansą sudaro tik turto aktyvas.
Lentelė: Dalintinas turtas
| Turto objektas | Vertė (EUR) |
|---|---|
| Butas | 40 300,00 |
| Žemės sklypas ir gyvenamasis namas | 83 700,00 |
| Pastatas - parduotuvė ir kiti inžineriniai statiniai | 493 000,00 |
| Iš viso: | 617 000,00 |
Ši apžvalga apibendrina svarbiausius LAT ir apylinkės teismų sprendimus, susijusius su santuokos nutraukimu, turto padalijimu ir kitais teisiniais klausimais.