Sandėliavimo patalpų ateities tendencijos Lietuvoje

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, siūlydama įvairių projektų tiek gyvenamajam, tiek komerciniam sektoriui. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines NT projektų tendencijas Lietuvoje, įvertinsime esamą situaciją ir aptarsime ateities perspektyvas, ypatingą dėmesį skirdami sandėliavimo patalpų sektoriui.

Komercinio Turto Projektai

Komercinio NT sektorius Lietuvoje taip pat patiria augimą. Plečiasi prekybos centrai, verslo centrai ir sandėliavimo patalpos. Investuotojai aktyviai ieško galimybių įsigyti ar plėtoti komercinius objektus, ypač strategiškai patogiose vietose.

Pagrindinės Komercinio Turto Tendencijos:

• Multifunkciniai centrai: Populiarėja projektai, kuriuose integruojamos prekybos, biurų ir laisvalaikio zonos.
• Sandėliavimo patalpos: Augant e-komercijai, didėja poreikis modernioms sandėliavimo patalpoms.
• A klasės biurai: Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose paklausūs aukštos klasės biurai, atitinkantys tarptautinius standartus.

Infrastruktūros Projektai

NT projektų sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo gerai išvystytos infrastruktūros. Lietuvoje nuolat investuojama į kelių, viešojo transporto ir inžinerinių tinklų plėtrą. Tai skatina naujų gyvenamųjų ir komercinių rajonų atsiradimą.

Svarbiausi Infrastruktūros Projektai:

• Vilniaus Vakarinis aplinkkelis: Gerina susisiekimą tarp miesto rajonų ir mažina transporto spūstis.
• Rail Baltica: Geležinkelio projektas, sujungsiantis Lietuvą su kitomis Europos šalimis.
• Klaipėdos uosto plėtra: Didina uosto pralaidumą ir konkurencingumą.

Investicijos į NT Lietuvoje

Lietuvos NT rinka yra patraukli tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Stabilus ekonomikos augimas, palanki verslo aplinka ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga skatina investicijas į NT projektus. Tačiau svarbu atsižvelgti į galimas rizikas, tokias kaip rinkos svyravimai ir teisiniai apribojimai.

Pagrindiniai Investiciniai Segmentai:

• Gyvenamasis būstas: Investicijos į naujos statybos projektus ir nuomojamą būstą.
• Komercinis turtas: Biurų pastatai, prekybos centrai ir sandėliavimo patalpos.
• Žemės sklypai: Investicijos į žemę, skirtą būsimiems NT projektams.

NT Projektų Perspektyvos

Ateityje Lietuvos NT rinka turėtų išlikti aktyvi. Prognozuojama, kad didės dėmesys tvariam vystymui, inovatyviems sprendimams ir gyvenimo kokybės gerinimui. Taip pat tikimasi, kad augs investicijos į regioninius miestus, siekiant subalansuoti šalies ekonominę plėtrą.

Galimos Ateities Tendencijos:

• Žiedinė ekonomika: NT projektuose bus vis dažniau naudojamos perdirbtos medžiagos ir atliekų mažinimo technologijos.
• Bendradarbystės erdvės: Augs poreikis bendradarbystės erdvėms, skatinančioms kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.
• Individualūs sprendimai: NT vystytojai vis labiau atsižvelgs į individualius klientų poreikius, siūlydami pritaikytus būsto ir komercinių patalpų sprendimus.

Komercinio NT Investicijų Rinka

2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. Tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur - beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato.

Beveik pusė šios sumos - 86 mln. Eur - buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui. Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų.

Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje.

Būsto Rinkos Apžvalga

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%).

2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,3%, 1,3%, 1,1%, 0,7% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²), 2.002 Eur (+25 Eur/m²), 1.863 Eur (+21 Eur/m²), 1.242 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.219 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.

Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais.

Apskritai, būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio.

Šie metai ir antra 2024-ųjų pusė komercinio NT investicinių sandorių rinkoje atrodo kaip atsispyrimas nuo dugno. Nors užsienio investuotojų ir biurų segmento aktyvumas išlieka menkas, visą rinką augina vietos žaidėjai, mažesnių palūkanų fone investicijoms vėl atradę komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.

DEXTERA: 30 metų patirties saulės kontrolės sprendimų rinkoje

DEXTERA, viena žinomiausių lietuviškų langų uždengimo ir saulės kontrolės sprendimų gamintojų, švenčia 30-ąjį gimtadienį. Lietuvos verslo istorijoje nedaug įmonių, kurios gali pasigirti nuosekliu augimu, gebėjimu prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir išlaikyti lyderio pozicijas net tris dešimtmečius. UAB DEXTERA - viena iš jų. Nuo 1996 metų saulės kontrolės sprendimų srityje veikianti lietuviško kapitalo įmonė šiandien yra atpažįstama kaip patikimas, inovatyvus ir kokybę vertinantis partneris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

DEXTERA istorija prasidėjo 1996-aisiais, kai įmonė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti aliuminines žaliuzes. Tai buvo laikotarpis, kai rinka dar tik formavosi, o vakarietiški langų uždengimo sprendimai buvo naujovė. Bėgant metams, keitėsi ne tik vartotojų poreikiai, bet ir architektūros bei interjero tendencijos.

Šiandien DEXTERA vardas daugeliui pirmiausia asocijuojasi su roletais ir žaliuzėmis - ir tai vertiname kaip stiprų įrodymą, kad esame gerai atpažįstamas prekės ženklas rinkoje. Tačiau per beveik tris dešimtmečius mūsų veikla gerokai išaugo, o asortimentas - reikšmingai išsiplėtė. Dabar įmonės asortimente - ne tik įvairių tipų roletai, žaliuzės ar tinkleliai nuo uodų, bet ir fasado roletai, fasado žaliuzės, lamelės, apsauginės žaliuzės, garažo vartai, terasinės markizės bei bioklimatinės pergolos. Tai sprendimai, pritaikomi tiek privatiems namams, tiek sudėtingiems komerciniams ir visuomeniniams objektams.

Trisdešimt metų rinkoje reiškia ne tik augimą, bet ir daugybę iššūkių: ekonomines krizes, besikeičiančius vartotojų lūkesčius, augančią tarptautinę konkurenciją. Įmonė dirba su daugiau nei 200 partnerių visoje Lietuvoje. DEXTERA ypatingą dėmesį skiria architektams ir interjero dizaineriams, siūlydama ne tik platų gaminių pasirinkimą, bet ir techninius sprendimus, leidžiančius suderinti estetiką, funkcionalumą bei tvarumą.

Per tris dešimtmečius DEXTERA įgyvendino šimtus saulės kontrolės projektų Lietuvoje ir užsienyje, tapusių šiuolaikinės architektūros dalimi. Saulės kontrolės sprendimai buvo įgyvendinti šiuose objektuose - verslo centras „3 BURĖS“ Vilniuje, „PENTA“ verslo pastatas, „Flow“, „Hero“, „Jasinskio 2“ verslo centrai, „Technopolis“, Aleksoto inovacijų centras Kaune, taip pat sprendimai Santaros vaikų ligoninėje, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, „Continental“, „Girtekos“, „LIMEDIKA“, LIDL ir kituose visuomeniniuose bei komerciniuose objektuose.

Švęsdama 30 metų veiklos jubiliejų, DEXTERA neapsiriboja pasiekimų apžvalga. 2025 metais įsigytos papildomos 2500 kv. m gamybos ir sandėliavimo patalpos, asortimentas prasiplėtė lauko gaminiais: stoginėmis automobiliams, BBQ griliaus pergolomis, lauko sandėliukais. Platus gaminių spektras leidžia pasiūlyti kompleksiškus sprendimus tiek namams, tiek verslo objektams, integruojant estetiką ir funkcionalumą. Namai su DEXTERA - kai kiekvienas sprendimas svarbus.

Sandėliavimo Patalpų Statybos Augimas

Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemos „Infostatyba“ duomenys taip pat rodo, kad 2022 m. III ketv. ir baigtų statyti pramoninės bei sandėliavimo paskirties pastatų pagal plotą buvo 47% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Nekilnojamojo turto specialistai pažymi, kad tokią sparčią šios paskirties pastatų statybą lemia po COVID pandemijos, energijos kainų šoko ir karo Ukrainoje sukeltų iššūkių atsigaunantis bei iššūkius gebantis įveikti verslas.

Rinka sugebėjo atsakyti į iškilusius klausimus, susiorientuoti sparčiai kintančioje aplinkoje, sustyguoti verslo procesus, kuriems reikalingos atitinkamos sąlygos. Auga poreikis statyti sandėliavimo objektus.

„Galime patvirtinti, kad šiomis statybų tendencijomis gyvena ir mūsų įmonė: pernai „Darnu Group“ užsakymu baigėme statyti 24.000 m2 „Stock Office“ tipo Vilniaus verslo parką sostinės Ukmergės g. Tai buvo pirmas toks modernus daugiafunkcinių patalpų kompleksas, kuriame klientai pagal poreikį galėjo rinktis prekybos, gamybos, biuro ar sandėliavimo patalpas pagal jų verslo individualius poreikius“.

Pernai bendrovė taip pat baigė statyti analogiškos paskirties 4.294 m2 pastatą sostinės Mykolo Lietuvio g. Pastatas unikalus tuo, kad yra suskaidytas į įvairaus dydžio prekybos patalpas, kurias galima apjungti ar padalinti pritaikant nuomininko ar pirkėjo poreikiams.

„Sandėliavimo paskirties pastatų statyba bus plėtojama ir šiemet. Sklype, kurio plotas per 77 ha, taip pat bus įrengta visa logistikos veiklai reikalinga infrastruktūra, inžineriniai tinklai. Iki 2024 m. II ketv. planuojama atlikti darbų už 15 mln. Stato ateities projektus.

Tvarumas ir "Urban HUB" Projektai

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ kuriami verslo ir prekybos miesteliai „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įvertinti vienu aukščiausiu BREEAM International New Construction tvarumo sertifikatu. Pasak ekspertų, pastaraisiais metais tvarių sprendimų užtikrinimas motyvuoja komercinių verslų plėtrą.

„Tvarumas - ne tik ekologija, atliekų tvarkymas ar sąmoningai valdomi statybos darbai. Tai - ir pastato energijos sąnaudos, patogi paties projekto vieta, pastato naudotojo sveikatos ir gerovės užtikrinimo projektiniai sprendiniai, vandens tausojimas. „Urban HUB“ Vilnius pagal ilgiausiai veikiantį tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM International New Construction - „Excellent“ pasiekė daugiau kaip 72 proc. galimų tvarumo kreditų, o projektas Kaune - beveik 74 proc.

Kurdama prekybos miestelius „SBA Urban“ daugiausiai dėmesio skyrė darbuotojų sveikatos ir gerovės daliai, energijai ir jos taupumui bei vandens kategorijoms. SBA, kurdama abu projektus, įdiegė ne tik techniškai efektyvesnį pastato valdymą užtikrinančius sprendimus, tokius, kaip efektyvios energijos valdymo technologijos, apskaitos sistemos, leidžiančios optimizuoti vandens vartojimą, bet pasirūpino ir papildomais sprendimais. Pavyzdžiui - šalia „Urban HUB“ Kaunas - apgyvendinti miesto bičių aviliai. Ant Vilniaus projekto stogo įrengta beveik 500 kW saulės jėgainė.

Verslai pastaruoju metu didelį dėmesį skiria efektyvumui. Nuomojasi vis mažesnes erdves ir jose turi poreikį jungti visas savo veiklas - prekybą, biurą, sandėliavimą. Ši tendencija ypač išryškėjo šiais metais, kai priimant verslo plėtros sprendimus įmonės vertina kiekvieną eilutę - kiek potencialiai reikės išleisti elektrai, vandeniui, nuomai, bendriesiems mokesčiams.

tags: #sandeliavimo #patalpos #ateities #g