Socialiniai būstai Šančiuose: Kauno miesto parama ir bendruomenės iniciatyvos

Kauno miesto savivaldybė nuolat ieško būdų, kaip pagerinti socialinę gerovę ir užtikrinti būstą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Vienas iš būdų - socialinių būstų plėtra. Socialinis būstas yra svarbi priemonė, užtikrinanti žmogaus teises ir mažinanti socialinę nelygybę bei atskirtį. Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį.

Socialinio būsto poreikis ir plėtra

Savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai - tai reiškia, už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų. Tačiau 2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 m. Kauno miesto savivaldybė ketina nupirkti 159 butus, kurie artimiausiu metu papildys miesto socialinio būsto fondą, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Padidinti socialinių būstų skaičių leido nuo 2017 m. socialinio būsto fondo plėtrai pradėtos naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Per kelerius metus iš struktūrinių fondų socialinių būstų ir įsigijimui šalyje skirta 48,9 mln. eurų. Socialinio būsto laukiančių šeimų ir asmenų skaičius ypač sumažėjo 2016 m. - nuo 23,2 tūkst. iki 12 tūkst. šeimų ar asmenų.

Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 metais, kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc.

Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.

Per pastaruosius penkerius metus kai kuriose šalies savivaldybėse socialinio būsto laukiančiųjų skaičius didėja. Pavyzdžiui, Visagine 2015 m. buvo 85 šeimos ar asmenys, laukiantys tokio būsto, dabar - 137. Jonavoje pastaraisiais metais socialinio būsto laukė vidutiniškai 270 šeimų ar asmenų, o šiais metais - 313. Būsto laukiančių skaičius nežymiai didėja ir Alytaus rajone: nuo 42 šeimų ar asmenų 2015 m.

Spalio mėnesio duomenimis, iš viso šalyje yra per 11,8 tūkst. socialinių būstų. Dalis jų neapgyvendinti, nes išsikėlus nuomininkams reikalingas remontas. 2016 m., lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei 300 sumažėjo socialinių būstų. Taip nutiko todėl, kad jie buvo pripažinti netinkamais gyventi.

Reaguojant į tai, nuo šių metų rugsėjo mėnesio įsigaliojo nauja socialinio būsto plėtros forma, kuomet savivaldybės rinkoje išnuomotą būstą gali pernuomoti tokio būsto laukiančioms šeimoms ar asmenims, rašoma ministerijos pranešime. Savivaldybėms, išsinuomojančioms būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomojančioms jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto, iš valstybės biudžeto kompensuojama 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, o kitose savivaldybėse - po 80 proc.

Paramą būstui išsinuomoti gali gauti asmenys (šeimos), kurių turtas (įskaitant pajamas) neviršija vyriausybės nustatytų dydžių, neturi tinkamo gyventi būsto ir gyvenamą vietą deklaravę Kauno mieste. Ieškomi 1 arba 2 kambarių butai, kuriuose apsigyvens paramos išsinuomoti būstą laukiantys kauniečiai. Butų įsigijimui kartu su ES parama 6,7 mln. eurų skyręs miestas pardavėjų lauks iki gegužės 21 dienos.

„Pakoregavome pirkimo sąlygas, ir nuo šiol kauniečiai galės parduoti butus esančius 1970 metų ar vėlesnės statybos namuose. Šis pakeitimas reiškia daugiau galimybių kauniečiams parduoti savo turtą kilniam tikslui. Butuose apsigyvens šimtai šeimų, kurioms linkime susikurti orų gyvenimą“, - teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Perkami butai turi būti namuose, statytuose ne anksčiau kaip 1970 metais. Šis reikalavimas netaikomas gyvenamosioms patalpoms, esančioms mūriniuose ar monolitiniuose namuose, kuriuose paskutinių 15 (penkiolikos) metų laikotarpyje buvo atnaujinti (modernizuoti) stogai (išskyrus namus su šlaitiniais stogais) ir namų šilumos punktai, kai ne vėliau kaip iki derybų pradžios pateikiami atnaujinimą (modernizavimą) įrodantys dokumentai.

Kandidatai pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygas ir kitus dokumentus, susijusius su gyvenamųjų patalpų pirkimu, laisvai ir nemokamai gali gauti savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriuje 405 arba 304 kabinetuose, J. Gruodžio g. 9, Kaune, Savivaldybės interneto svetainėje skiltyje „Socialinių būstų pirkimas“.

Pasiūlymų bus laukiama iki 2018 m. gegužės 21 d. 9.30 val. Pasiūlymai užklijuotame voke su užrašu „Socialinio būsto pirkimai“ nurodant kandidato rekvizitus pateikiami Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriuje 405 arba 304 kabinetuose, J. Gruodžio g. 9, Kaune.

Pasiūlymą kandidatas gali pateikti pats, per kurjerį arba atsiųsti paštu nurodytu adresu. +370 646 14648, el.

Socialinio būsto gavimo kriterijai

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo); yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą; yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.); jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.

Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Socialinio būsto kriterijai

Socialinis būstas Kauno mieste

Kauno savivaldybė sąmoningai laikosi principo, kad socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami ar žymėti neigiamu socialiniu „ženklu“. Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį.

Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Todėl socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta. Atnaujinant būstus neapsiribojama formaliu problemos sprendimu - „suteikti stogą virš galvos“.

„Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba, - aiškina Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui. Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m.

„Kitą kartą jie sėdi ir laukia darbo. Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti. Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo“, - aiškina D. Valiukas.

Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą“, - aiškina Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas.

Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų. „Dabartinė problema, kad daugėja mūsų žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų. Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.

Vis dėlto savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose. Tačiau socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta.

Socialiniai būstai Šančiuose

Kauno miesto dalis - Šančiai - yra Nemuno kilpoje tarp Panemunės ir geležinkelio stoties. Archeologiniai radiniai liudija, kad žmonės šioje žemėje gyveno jau XV a. Istoriniai šaltiniai mini karinius įtvirtinimus, kuriuos pastatė švedai. Tie įrengimai buvo vadinami šancais.

Žemieji Šančiai yra vienos Kauno seniūnijos dalis, kurioje gyvena apie 10000 žmonių. Ši teritorija labiausiai žinoma dėl carinės Rusijos kareivinių miestelio, pastatyto XIX a. pabaigoje. Tarp I‒ojo ir II‒ojo Pasaulinių karų ir sovietmečiu ši vieta garsėjo pramonės įmonėmis. Po Tarybų sąjungos žlugimo gamyklos ir kareivinės užsidarė, ir daugelis jų iki šiol stovi apleistos.

Savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose. Kai tokie būstai atsilaisvina, dažniausiai jie neremontuojami - pripažįstami netinkamais gyventi, jie reikalauja didelių investicijų, todėl savivaldybei ekonomiškai neapsimoka imtis jų atnaujinimo.

Bendruomenės iniciatyvos ir socialiniai projektai Šančiuose

Pastaruosius aštuonerius metus, kūrybinėje praktikoje ieškoma atsakymų į klausimus, kaip kultūra gali padėti sujungti privatumą su viešumu, atveriant asmeninę erdvę. Veikiant ir mokantis iš kitų bei su kitais, ateina supratimas, kad pasaulis nėra uždaras ir nekintamas, ir kad drauge mes galime jį keisti taip, kad jame būtų daugiau grožio, teisingumo ir lygybės.

2011 metais inicijavome tarpdisciplininių meninių projektų seriją Šančių kaimynijoje, kuri prasidėjo projektu „Draugiška zona #3”. Projektui vadovauti pakvietėme bendruomenės meno praktikos turintį menininkų duetą „Vagabond Reviews”. 2013 metais viešosios Šančių erdvės (at)kūrimas tapo atspirties tašku kitam tarpdisciplininiam meno projektui ‒ „Draugiška zona #4“, kuris buvo tarptautinio ES Kultūros programos 2007‒2013 Kultūros politikos studijų srities projekto „Miesto tyrimai: viešumo patirtys “ dalimi.

2015 metais „Draugiška zona #6” sutelkė dėmesį į fizinius Kopūstų lauko erdvės pakeitimus. Siekėme padaryti nedidelius pokyčius, kurie imtų generuoti dideles permainas. Pradėjome nuo asmeninės iniciatyvos ir viešųjų darbų taktikos: paėmėme į rankas kastuvą ir šakes ir tris mėnesius praleidome Kopūstų lauke valydami carinį sandėlį ir aplink jį. Ši taktika suveikė, kaip grandininė krentančių domino figūrų reakcija: prie mūsų prisijungė ir Šančių bendruomenės nariai, ir vietiniai gyventojai, ir seniūnija, o vėliau ‒ ir Kauno miesto savivaldybė.

Trijų mėnesių projektą vainikavo laikinos viešosios erdvės įkūrimas: tris dienas A. Juozapavičiaus prospekte stovėjo pripučiamas namas, kuriame vyko įvairius interesus atliepianti veikla - tyrėjų veiklos pristatymai, arbata ir pokalbiai, Šančių gyventojų pasakojimai apie tai, kas būdinga jų rajonui, ekskursija po Šančius, „Psilikono teatro“ spektaklio „Šančių lapė pasikorė“ vaidinimas, neįgaliųjų centro pasirodymas, užsiėmimai su vaikais.

Tirdami Žemųjų Šančių bendruomeniškumą pastebėjome, kad gyventojai nori bendradarbiauti, tačiau nėra vietos, kurioje jie galėtų susitikti ir spręsti bendras Šančių problemas. Projektas „Draugiška Zona“ kaip tik ir siekė sukurti tokią erdvę, kurioje susitiktų įvairios bendruomenės ir vyktų informacijos sklaida.

Tai, kad tokio projekto įtaka bendruomeniškumo skatinimui nesibaigia kartu su projekto pabaiga įrodo ir toliau Žemuosiuose Šančiuose vykstanti veikla - oficialios rajono bendruomenės steigimas.

Aktyvūs Žemųjų Šančių gyventojai mato skirtingų bendruomenių bendradarbiavimo galimybę, taip pat įtraukiant ir kitus gyventojus, nepriklausančius jokiai formaliai bendruomenei. Išoriniai Žemųjų Šančiuose vykstantys procesai, pokyčiai, gentrifikacijos apraiškos galimai prisideda prie inicijuojamų veiklų.

Blėstant provincialiai rajono atmosferai, kuri tampa vis labiau urbanistiška, pagerinus susisiekimą su miesto centru, po truputį atsikraustant naujiems gyventojams, didėja vidinių bendruomeniškumą skatinančių veiklų. „Kaimas mieste“, - taip iki šiol savo gyvenamąją vietą vadina Žemųjų Šančių žmonės.

Prieš šimtą metų prie Kauno miesto prijungtas Žemųjų Šančių rajonas praėjusiais metais buvo dažnai linksniuojamas viešojoje erdvėje, nes šio rajono gyventojai ne kartą kilo į mūšį prieš Kauno savivaldybę. - Šis apdovanojimas yra pripažinimas, kad Šančių rūpesčiai dėl agresyvios urbanizacijos yra ne lokalios, bet globalios reikšmės problema. Komisija, kuri nominavo mūsų bendruomenę „Genius Loci“ apdovanojimui, parodė, kad Šančių urbanistinis paveldas yra reikšmingas visai šaliai.

Bendruomenės yra miesto gyvybės šaltiniai, kuriuos reikia ypač puoselėti, nes jų negalima sukurti dirbtinai. Šie šaltiniai gali vieni su kitais susijungti ir imti tekėti viena vaga, o reikalui esant jie gali ir susitvenkti. Vienaaukščiai medinukai keičiami neproporcingai dideliais daugiabučiais namais, kurių poreikis, mažėjant gyventojų skaičiui, yra labai abejotinas. Tokie pokyčiai nėra naudingi nei vietiniams gyventojams, nei apskritai Kauno žmonėms, nes iš jų atimamos viešosios infrastruktūros, bloginama gyvenamosios aplinkos kokybė, didinama automobilių tarša. Plėtra turi gerinti gyvenimo kokybę ir daryti miestą švaresniu bei gyvybingesniu, o ne priešingai.

Rajono žmonių nutolimą nuo kultūros įstaigų sąlygoja ne tik geografija, bet ir visiškas Kauno bendruomenių finansavimo nutraukimas. Bendruomenės menas įgalina kurti alternatyvas vyraujančioms tendencijoms, nes jos skatina kiekvieno piliečio kūrybą, nepriklausomai nuo jo pajamų, išsilavinimo ir socialinio statuso. Bendra kūryba panaikina skirtumus, o jos vaisiais galima džiaugtis kartu su kitais.

Tačiau tam reikalingos bent jau minimalios sąlygos - erdvė ir resursai.

Kai Šančiams buvo nuleisti Nemuno krantinės rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, nusprendėme pasinaudoti LR vietos savivaldos įstatymo 41 straipsniu ir įgyvendinti apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę. Nurodėme apklausai teikiamo klausimo tekstą bei apklausos teritoriją, kuriai aktuali Nemuno krantinės gatvė - tris rinkimines Žemųjų Šančių apylinkes.

Šančių bendruomenės kova už savo rajoną įkvepia ir parodo, kaip svarbu vienytis ir siekti bendrų tikslų, kad rajonas būtų patogus ir jaukus visiems gyventojams.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

tags: #sanciu #cocialiniai #bustai