Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Liepos 31 d. prie Šiaulių, Ginkūnuose, vyras apšaudė dingusio gyvūno paiešką vykdžiusį droną. Informacija apie incidentą buvo pasidalinta feisbuko puslapyje „Drone OPS - dingusiųjų paieška dronais“. „Liepos 31 d., apie 15:00 val., Ginkūnuose (Šiaulių r.), vykdant dingusiojo gyvūno paieškos operaciją, į mūsų teisėtai pakeltą gelbėjimo droną buvo šaudyta iš šaunamojo ginklo. Tai ne atsitiktinumas. Tai sąmoningas išpuolis prieš tuos, kurie kasdien atsiliepia į pagalbos šauksmą“, - tvirtina dronų operatoriai.
„DRONE OPS“ teigimu, paieškos operacija vyko griežtai laikantis visų įstatymų. „Aplinkiniai gyventojai buvo iš anksto informuoti apie skrydį, komanda buvo su aiškiais skiriamaisiais ženklais, o dronas skrido neperžengdamas šaulio kiemo ribų. Ir net jeigu būtų - tai niekam nesuteikia teisės kelti ginklą prieš įrangą, kuri skirta gelbėti“, - nurodoma puslapyje.
„Staiga pasigirdo keli duslūs šūviai. Vienas jų kliudė priekinę drono sparnuotę. Jei kulka būtų pasislinkusi vos keliais milimetrais, sparnuotė galėjo būti visiškai nutraukta, o 4 kilogramus sveriantis dronas būtų nekontroliuojamai kritęs žemyn. Tokiu atveju jis galėjo kliudyti žmogų. Vaiką. Bet ką stovintį netoliese. Tai buvo akimirka, kuri galėjo baigtis labai skaudžiai - tik sėkmės dėka jos pavyko išvengti“, - pasakoja dronų operatoriai.
Jie teigia situaciją nufilmavę, o vaizdo įrašą ketina perduoti policijai. Taip pat dronų operatoriai pasakoja po incidento nuvykę pas šaulį aiškintis situacijos, tačiau iš jo esą išgirdo: „Dar rimtesniu ginklu pašaudysiu, jeigu dar skraidysit.“ Pasipiktinę „DRONE OPS“ viliasi, kad asmuo neteks visų leidimų ginklui ir bus patrauktas atsakomybėn už savo veiksmus.
Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės
Patyręs dronų pilotas: tiesiog negalima šaudyti
Nors Ginkūnų gyventojas sugadino svetimą turtą ir sukėlė pavojų aplinkiniams, ne mažiau svarbu, ar dronų operatoriai valdė bepilotį laikydamiesi visų taisyklų. Bepiločių orlaivių pilotas ir instruktorius Povilas Stankūnas pabrėžia, kad valdant dronus visada reikia atkreipti dėmesį į svarbias detales - tiek į drono, tiek į vietos, kur vyksta skrydis, specifiką. Todėl tam, kad išvengtų nelaimių, patyrę pilotai vengia kelti dronus tose vietose, kur yra žmonių.
„Visą laiką įsivaizduoji, ieškai kažkokios vietos, kur galėtum padaryti avarinį nusileidimą, nes ir pačiame veikiančiame drone yra tiek visokių niuansų, kad nuolat yra šansas, jog kažkas virš tos zonos gali nutikti ne taip. Dėl to vengi skraidymo virš žmonių“, - komentuoja jis.
Tiesa, atliekant su dronu kokias nors užduotis (pavyzdžiui, fotografuojant ar filmuojant), bepilotis orlaivis gali neišvengiamai priartėti ir prie gyvenamųjų namų ar žmonių. „Man pačiam būna - jei reikia daryti kokias nors inspekcijas, kada reikia užfiksuoti, kaip atrodo daugiabučio ar namo pertvaros ar kitos vietos, tu to paprasčiausiai neišvengsi. Atstumas būna mažas, todėl informuoji ir dažniausiai darai skrydį“, - pasakoja P. Stankūnas.
Gali būti, kad „Drone OPS“ neinformavo Ginkūnų gyventojų apie tai, kad pasitelkdami droną ieško gyvūno, tačiau ar dėl to žmogus galėjo droną nušauti? P. Stankūnas pabrėžia, kad bet kuris žmogus, nusipirkdamas žemės sklypą, nenusiperka oro erdvės virš jo, todėl ir savavališkų veiksmų prieš objektus, esančius šioje erdvėje, negali imtis.
„Nesvarbu, ar tai yra pilotuojamas, ar nepilotuojamas orlaivis, tiesiog negalima šaudyti. Čia toks pat atvejis, kaip būtų šaudoma į parasparnį, parašiutininką arba kokį nors lėktuvą“, - sako P. Stankūnas.
Bepiločių orlaivių pilotai turi laikytis taisyklių
Transporto kompetencijų agentūra nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja bendros bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės ir tvarka, kurios nustatytos Europos komisijos reglamentu Nr. (ES) 2019/947. Už šių taisyklių laikymąsi skrydžio metu atsakingas bepiločio orlaivio naudotojas.
Taisyklės apima reikalavimus, taikomus skrydžių saugai, nuotolinio piloto kvalifikacijai, bepiločio orlaivio naudotojo registracijai. Visgi jos nereglamentuoja privačios nuosavybės apsaugos.
„Pagal kompetenciją, dėl Reglamento (ES) 2019/947 pažymime, kad arti pavienių pašalinių asmenų galima skristi tik vykdant skrydžius atvirosios kategorijos A1 pakategorėje (jei bepiločio orlaivio didžiausioji kilimo masė yra mažesnė nei 250 g arba bepilotis orlaivis yra paženklintas C1 klasės identifikavimo ženklu). Kitais atvejais (A2 ir A3 pakategorėse) bepilotis orlaivis turi būti išlaikomas reikiamu saugiu horizontaliu atstumu nuo pašalinio asmens. Atvirojoje kategorijoje skrydžiai virš sambūrių draudžiami“, - komentuoja agentūros Civilinės aviacijos departamento Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Egidijus Mykolaitis.
Tais atvejais, kai nesilaikoma atvirosios kategorijos reikalavimų (pavyzdžiui vykdomas skrydis nėra tiesiogiai matomas ar skrendama aukščiau nei 120 m nuo artimiausio žemės paviršiaus taško), skrydis patenka į specialiąją kategoriją. Tokiems skrydžiams reikalingas leidimas, kurį išduoda Transporto kompetencijų agentūra.
Agentūra taip pat pažymi, kad dronais negalima vykdyti skrydžių vietose, kuriose vykdomi reagavimo į nelaimes veiksmai, arba arti šių vietų, išskyrus atvejus, kai pilotai yra gavę atsakingų tarnybų (pavyzdžiui, policijos, muitinės ir pan.) leidimą tai daryti.
Kas gresia už šūvius į droną?
Šiaulių apskrities policijos atstovas Artūras Šliavas nurodė, kad pareigūnai gavo du pranešimus: ir iš drono savininko, ir iš to žmogaus, kuris šaudė į droną. A. Šliavo teigimu, kol kas tikslinamos įvykio aplinkybės.
„Pirminiais duomenimis, policija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 115 str., aiškinsis dėl galimai tyčinio turto sugadinimo ir, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 482 str., - dėl galimai neteisėto šaudymo iš ginklo“, - nurodė policijos atstovas.
Pagal ANK, tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Pakartotinai nusižengimus - bauda iki 200 eurų ar net ginklo konfiskavimas.
„Taip pat policija konsultuosis su Transporto saugos administracija, ar nebuvo veikos, kuri apibūdina Administracinių nusižengimų kodekso 393 ir 394 str., nuostatas“, - pridūrė A. Šliavas.
Kitaip tariant, pareigūnai aiškinsis, ar nebuvo orlaivių naudojimo taisyklių ir oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimų.
Savo ruožtu Policijos departamentas nurodė, kad sugadinus ar sunaikinus kitam asmeniui priklausantį daiktą, priklausomai nuo padarytos žalos gali būti taikoma ne tik administracinė atsakomybė pagal ANK 115 str., bet kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Pagal BK, tas, as sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. O tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti panaikinamas leidimas ginklui. Taip pat, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Konfliktą spręs teisme
Abi pusės dabar konfliktą spręsti ketina teismuose. „Nuvykau pas jį į vietą, sakau, ką jūs darot, kodėl šaudėt į droną, ar žinot, ką mes darom, kas esam? Sako, man neįdomu, jūs skraidot virš mano kiemo. Sakau, virš jūsų teritorijos nebuvom įskridę. Jis sako, jei dar skraidysit - turiu dar galingesnį ginklą“, - TV3 Žinioms pasakojo drono pilotas Edvinas Liepinis.
„Aš parašiau pareiškimą policijai, nežinau, dabar ikiteisminį tyrimą pradės, nepradės, kaip čia rutuliuosis. Dabar galva visa ištinusi dėl tų įvykių - nežinau. Svarstau, kaip galėjau pasielgti, reikėjo nufilmuoti, nufotografuoti tą patį droną ir policijai pranešti“, - kalbėjo šūvius paleidęs Ginkūnų gyventojas Konstantinas Jukubka.
Transporto kompetencijų agentūros atstovas sako nesiryžtantis spręsti, kas šiame konflikte kaltas, kas ne. Dronų skrydžiai yra taip pat reglamentuojami visoje Europos Sąjungoje ir taisyklės pilotams yra vienodos. Svarbiausia, kad skraidantis objektas nekeltų pavojaus tiek ore, tiek ant žemės.
„Pilotas turėtų suvokti, kokioje kategorijoje skrydį vykdo, kokie apribojimai taikomi, taisyklės“, - sakė civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.
Tačiau ir žmonės neturėtų imtis savavališkų veiksmų. „Tik teisėsaugos institucijoms yra suteikta teisė naudoti priemones numušti dronus, ir tik tais atvejais, kai tas dronas, bepilotis orlaivis kelia grėsmę visuomenei“, - aiškino specialistas.
Dronų pilotai turėtų skraidydami laikytis visų reglamentų pagal tai, kokio dydžio dronas ir kokiu tikslu ir kur yra skraidoma. O gyventojams Policijos departamentas primena - pamačius droną virš savo kiemo ar teritorijos, visų pirma rekomenduojama:
- Nesiimti jokių savavališkų veiksmų - nenaudoti ginklų ar kitų priemonių dronui numušti.
- Užfiksuoti aplinkybes: kur, kada ir kaip dronas skraidė, jei įmanoma - nufotografuoti ar nufilmuoti.
- Kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, jei dronas kelia realią grėsmę saugumui ar privatumui, jei įtariate, kad vykdomas neteisėtas filmavimas ar sekimas ir jei skrydis trunka nepagrįstai ilgai ar pažeidžia ramybę.
tags: #samoningas #svetimo #turto #sugadinimas