Šaligatviai yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, užtikrinanti pėsčiųjų saugumą ir patogų judėjimą. Tačiau jų įrengimas ir priežiūra dažnai kelia klausimų ir nesutarimų tarp gyventojų, savivaldybių ir vystytojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už šaligatvių būklę, kokios yra gyventojų teisės ir kaip spręsti problemas, susijusias su netinkama šaligatvių priežiūra ar neteisėtu jų naikinimu.
Ginčas Dėl Šaligatvio Karaliaučiaus Gatvėje
Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, kilo konfliktas dėl vykdomų gatvės tiesimo darbų, kurių metu buvo pažeistas šalia namo esantis šaligatvis. Namo, kuriame gyvena keli šimtai žmonių ir yra apie 190 butų, gyventojai dėl šios situacijos kreipėsi ne tik į įmonę, bet ir Vilniaus miesto savivaldybę bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI).
Gyventojai teigė, kad liepos 31 d. darbus vykdantys žmonės pradėjo ardyti šlaitą, kuris priklauso namo sklypui, naikindami ir praėjimą. Anot jų, dėl minėtų vystytojo veiksmų esą pavojingai pažeistas šlaitas, ant kurio stovi namas, todėl kyla grėsmė namo ir įrengtų terasų saugumui, taip pat keliama grėsmė gyventojų, tarp kurių - vaikai, senjorai, neįgalieji - fiziniam saugumui.
Gyventojams pikta ir todėl, kad panaikinus praėjimą apsunkintas patekimas į namo laiptines. Jie pabrėžė, jog buvęs praėjimas buvo aktyviai naudojamas ir ypač aktualus gyventojams, kurių laiptinės yra namo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje. Be šio praėjimo gyventojai nebegali patekti į savo laiptines arba yra priversti eiti aplink visą namą.
„Neaptvertas status skardis ten, kur visada būdavo praėjimas, kelia realią grėsmę, kad, pvz., žaidžiantys vaikai gali nukristi nuo skardžio. Nekalbant į tai, kad skardis veda tiesiai į aktyvią statybvietę. Ši situacija privalo būti nedelsiant taisoma, kol neįvyko nelaimė“, - rašoma skunde.
Vilniečiai reikalauja nedelsiant sustabdyti neteisėtus veiksmus, užtikrinti pastato bei gyventojų saugumą, įpareigoti kaltus asmenis atitaisyti padarytą žalą bei taikyti atsakomybę. Savo raštą jie išsiuntė Vilniaus savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) bei UAB „Omberg“, o kopiją atsiuntė žiniasklaidai.
Savivaldybės Reakcija Ir Vystytojo Pozicija
Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad gavus gyventojų pranešimų, ketvirtadienį situacija buvo tikrinta vietoje. „Pagal parengtą techninį projektą įrenginėjama Karaliaučiaus gatvės atkarpa ir, kaip teigia rangovas, kasimo darbų metu ir dėl gausaus lietaus buvo grunto nubyrėjimų, todėl formuojant šlaitą buvo smarkiai priartėta prie sklypo ribos. Savivaldybė įpareigojo rangovą keisti sprendinius ir atstatyti buvusį šaligatvį bei užtikrinti pėsčiųjų saugumą“, - nurodė jis. Rangovas savivaldybės specialistus patikino, kad sutinka, jog esama situacija nėra tinkama ir kad bus ieškoma sprendimų padėčiai ištaisyti.
„Omberg“ rinkodaros projektų vadovė Evelina Saldukienė tikino, kad supranta gyventojų nuogąstavimus dėl pasikeitusios aplinkos su gatvės tiesimą prižiūrinčiomis institucijomis suderinta, kad bus atstatytas praėjimas palei namo, esančio adresu Karaliaučiaus g. 28, kampą bei įrengti apsauginiai atitvarai, užtikrinantys gyventojų saugumą.
Ji akcentavo, kad vykdyti gatvės įrengimo darbai buvo atliekami griežtai laikantis visų techninių reikalavimų, o tiesiamos gatvės bendrą plotį sudaro ne tik pati gatvė, bet ir dėl institucijų reikalavimo abiejose jos pusėse įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai bei žaliosios zonos. „Šlaitas jau šiandien yra atstatytas. Norime užtikrinti, kad tokio tipo pastatai, kaip namas adresu Karaliaučiaus g. 28, statomi ant polių, kurių gylis siekia iki 20 metrų, todėl šalia esantis šlaitas grėsmės namui ir gyventojų saugumui nekelia“, - teigė E.Saldukienė.
„Vis dar tiksliname informaciją, kad išsiaiškintume, ar atliekant gatvės įrengimo darbus buvo įžengta į Karaliaučiaus g. 28 namo sklypą, kadangi šio sklypo riba pagal reikalavimus yra 3 m nutolusi nuo namo sienos“, - pridūrė E.Saldukienė.
Statybos Inspekcijos Patikrinimas
Kilus abejonėms dėl galimo nukrypimo nuo statybos projekto ir dėl to galimai keliamos grėsmės gyventojams, VTSPI jau atlieka situacijos vertinimą ir jau artimiausiu metu atliks patikrinimą, „Delfi“ informavo inspekcijos patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas.
„Patikrinimo metu inspektoriai aiškinsis ar Karaliaučiaus gatvėje Vilniuje atliekami gatvės tiesimo ir inžinerinių tinklų įrengimo darbai vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vykdant statybos darbus tiek rangovas, tiek techninę priežiūrą vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys privalo giežtai laikytis suderinto projekto ir užtikrinti, kad statybos darbai nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Nustačius pažeidimus, bus imamasi Statybos inspekcijos kompetencijos ribose esančių veiksmų, įskaitant, galimą Administraciniame nusižengimų kodekse numatytų atsakomybių taikymą atsakingiems asmenims, taip pat gali būti stabdomi statybos darbai“, - nurodoma VTSPI pateiktame komentare.
Atsakomybė Už Šaligatvių Priežiūrą
Jeigu jūs ar jūsų šeimos narys paslydo ant slidaus, neprižiūrėto šaligatvio ir susižeidė, yra galimybė žalos atlyginimo reikalauti iš už šaligatvį atsakingo juridinio arba fizinio asmens. Advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Lina Alksnienė aiškina, kad pagal teismų praktiką pareigos prižiūrėti šaligatvius neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra laikytina bendro pobūdžio pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu arba neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas. Dėl to nukentėjusiam asmeniui mėginant prisiteisti žalą už patirtą sužalojimą tektų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y., neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos kaltę.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas prieš keletą metų yra padaręs palankią susižalojusiems asmenims išvadą, kad būtent savivaldybė yra miestų gatvių savininkė ir turi pareigą rūpintis tinkamu kelių ir šaligatvių priežiūra, todėl ji ir yra atsakinga, jeigu ant nevalyto ar netinkamai prižiūrėto šaligatvio susižalojo žmogus. Ir nors savivaldybė šią savo funkciją prižiūrėti šaligatvius įgyvendina dažniausiai per specialiai tam pasamdytas bendroves, tačiau ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, ir pagal Civilinio kodekso nuostatas, už žalą, atsiradusią dėl nenuvalyto, neprižiūrėto šaligatvio, atsakomybė atitenka šaligatvio savininkui, dažniausiai - savivaldybėms.
Kai kuriais atvejais šaligatvis gali būti įrengtas ir atitinkamu teisiniu pagrindu fizinių ar juridinių asmenų naudojamame sklype privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokiais atvejais pareiga prižiūrėti šaligatvį kyla ne savivaldybei, o to sklypo, kuriame įrengtas tas šaligatvis, savininkui ar naudotojui. Vadinasi ir atsakomybė už tos pareigos nevykdymą kyla ne savivaldybei, o to sklypo, kuriame įrengtas šaligatvis, savininkui ar naudotojui.
Net jeigu šaligatvis yra prie daugiabučio namo, tačiau ta teritorija yra neperduota tai bendrijai ar to namo administratoriui naudoti ir prižiūrėti, vadinasi atsakomybė tenka savivaldybei. „Vadinasi, jai tenka atsakomybė ir pareiga šaligatvį prižiūrėti ir jei pareiga nevykdoma, kyla atsakomybė. Tačiau jeigu ta teritorijos dalis yra perduota bendrijai, administratoriui ir jiems kyla pareiga tą šaligatvį prižiūrėti, tuomet ir atsakomybė bus taikoma būtent bendrijai ar administratoriui“, - akcentuoja advokatė.
Žalą atlyginti turėtų šaligatvio savininkas. Reikalauti iš tokios bendrovės atsakomybės tiesiogiai pačiam nukentėjusiam asmeniui būtų gana sudėtinga, gal netgi nelabai įmanoma, nes bendrovei už pareigos nevykdymą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, o savininkui ar valdytojui - deliktinė, nes bendrovei pareiga kyla iš sutarties, o savininkui ar valdytojui - iš įstatymo.
Advokatė patartų į teismą neskubėti ir pabandyti susidariusią situaciją spręsti taikiai, pavyzdžiui, išsiaiškinus, kam priklauso ta teritorija, kuri nebuvo prižiūrėta, kreiptis į tą asmenį, pavyzdžiui, raštu reikalaujant žalos atlyginimo.
Ar gali daržovės augti žiemą? Ką pasakė Kakė Makė?
Kreivi Šaligatviai: Inžineriniai Sprendimai Ar Apaidumas?
Griškabūdyje prasidėjus naujo šaligatvio įrengimo darbams, vietos gyventojams kilo klausimas, kodėl šaligatvis bus ne tiesus, o kreivas. Seniūnas aiškino, kad „čia ne kreiva, čia yra lūžis. Neina kitaip daryti, nes vietos tarp kapinių tvoros ir gatvės asfalto yra tiek, kiek yra, o dar turi tilpti griovys, į kurį nubėgtų vanduo. Priešingu atveju, jeigu nebus suformuotas griovys, paskęstų kapinės. Toks inžinerinis sprendimas“.
Šiai miestelio gatvei jau reikia ir naujo asfalto dangos, nes, prie miestelio darant žiedinę sankryžą, per Ryto gatvę buvo nukreiptas eismas, o sunkiasvorė technika smarkiai apgadino seną asfalto dangą. Anot seniūno, gaila, kad prie naujų šaligatvių nederės keletas vietų, kur liks seni šaligatviai ar iš viso nebus šaligatvio tęsinio, nes gatvės pagal priklausomybę priklauso ne rajonui, o Kelių direkcijai, kuri neleidžia paprastuoju būdu (be projektų, ekspertizių, derinimų ir kt.) sutvarkyti jiems priklausančios infrastruktūros.
Infrastruktūros Mokestis Ir Verslo Interesai
Kaune verslininkas siekė, kad jo sumokėtas infrastruktūros mokestis būtų panaudotas tikslingai ir kad šaligatvis būtų įrengtas šalia jam priklausančio pastato. Savivaldybė šiuo pasiūlymu neliko sužavėta ir jį atmetė. Po metų ginčo teisme paaiškėjo, kad savivaldybė, nepriimdama M.Mažeikos pasiūlymo, buvo neteisi. Administracinis teismas nurodė, kad infrastruktūra yra savivaldybės rūpestis, tačiau jos plėtros iniciatoriumi gali būti ir fizinis asmuo. „Sprendimas ne tik nepagrįstas teisės normomis, bet ir nemotyvuotas".
M.Mažeikos vizijose - įrengti 20 m šaligatvio atkarpą. Jis skaičiuoja, kad už šaligatvio įrengimą tektų pakloti mažiausiai apie 3 tūkst. eurų. „Savivaldybė nori, kad aš įrengčiau visą šaligatvį - nuo kaimyno iki Marių gatvės. 1 m šaligatvio, preliminariu skaičiavimu, kainuotų apie 130 eurų, o kur dar dokumentų parengimas. Grubiai skaičiuojant, reikėtų apie 10 tūkst. eurų. Jie nori, kad aš investuočiau 10 tūkst. eurų ir tada jie man grąžintų tuos 2,6 tūkst. Tai dar ne viskas. Darbai stovi vietoje, laikas eina ir tampa ne M.Mažeikos sąjungininku. Per metus įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį jis dar turi susimokėti 10 proc. garantinį mokestį.
M.Mažeika kritiškai vertina ir savivaldybės argumentus dėl šaligatvio įrengimo ne vien prie rekonstruojamo pastato, o iki pat Marių gatvės. „Savivaldybės aiškinimu, šaligatvis negali vesti iš niekur į niekur. Bet pažiūrėkime praėjusių metų Taikos prospekto rekonstrukcijos projektą. Kur nuveda šaligatviai šalia Taikos prospekto Ateities plento link? Į griovį. Ten nutiestas ne vienas šimtas metrų šaligatvio, kad žmogus galėtų nueiti tiesiai į griovį. Arba dviračių takas prie tunelio į Palemoną. Ta dalis taip pat veda į niekur.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė patvirtino, kad, vadovaujantis reglamentais, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimo rekomendacijomis, šaligatviai dažniausiai planuojami sujungiant jų atkarpas į bendrą tinklą. „Pėsčiųjų tinklas turi būti vientisas ir užtikrintas pėsčiųjų susisiekimas. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, mes labai norėtume, kad jis (M.Mažeika - red. past.) įrengtų šaligatvį ne tik prie savo sklypo, bet iki Marių gatvės. Ji pridūrė, kad ne skyrius sprendžia, priimti iniciatoriaus pasiūlymą ar atmesti.
Anot I.Bendokienės, 1,5 m pločio ir 80 m ilgio šaligatvio kaina turėtų siekti apie 10 tūkst. eurų. „Jis siūlėsi 35 m įrengti, o mes jam siūlome įrengti 80 m. Jei jis nesutiks, tada vėl komisija spręs, ką daryti. Taip nebus, kad nieko nesutarsime. Vis tiek kažkoks kompromisas bus pasiektas.
Tvoros Statymas Ant Sklypo Ribos: Teisiniai Aspektai
Tvoros statymas yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje, norėdami užtikrinti savo sklypo ribų apsaugą ir privatumą. Vis dėlto, statant tvorą ant sklypo ribos, reikia laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais bei atitinkamomis institucijomis.
Tvoros Teisinis Apibrėžimas Ir Reikalavimai
Tvoros teisinis apibrėžimas nėra labai griežtai apibrėžtas Lietuvos teisės aktuose. Bendrai, tvora laikoma statiniu, kuris skiria arba apsaugo tam tikrą teritoriją nuo gretimų sklypų arba viešųjų erdvių. Tai gali būti tiek fizinė, tiek vizualinė kliūtis, ribojanti prieigą arba užtikrinanti tam tikrą atskirtį.
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnis), tvora, kaip ir bet koks kitas statinys, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su saugumu, estetika ir kaimyninių sklypų interesų apsauga.
Statybos Leidimas
Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su tvoros statymu, yra tai, ar reikia statybos leidimo. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, jeigu tvora yra ne aukštesnė nei 1,8 metro ir nėra laikoma sudėtingu inžineriniu statiniu (pvz., su mūro ar betono pamatų konstrukcijomis), statybos leidimo nereikia.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Atstumas Iki Kaimyninio Sklypo
Svarbiausias aspektas, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas sklypo savininkas, yra atstumas tarp tvoros ir kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti tvorą tiesiai ant ribos, rekomenduojama gauti raštišką kaimyno sutikimą. Jeigu susitarti nepavyksta, tvoros statymo vieta turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo teisės.
Jei tvora yra statoma šalia viešųjų erdvių, tokių kaip keliai, šaligatviai arba parkai, būtina laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas leidimas ne tik iš savivaldybės, bet ir kitų suinteresuotų institucijų.
Tvorų Medžiagos Ir Dizainas
Lietuvoje tvoros gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo sklypo savininko poreikių ir finansinių galimybių:
- Medinė tvora - populiariausias pasirinkimas privačiuose gyvenamuosiuose sklypuose. Mediena yra palyginti nebrangi, lengvai apdirbama ir ekologiška medžiaga, kuri suteikia natūralų ir estetišką vaizdą.
- Metalinė tvora - dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo ir saugumo. Metalinės tvoros, ypač pagamintos iš cinkuoto plieno ar aliuminio, yra atsparios aplinkos poveikiui ir reikalauja minimalios priežiūros.
- Betoninė tvora - labai ilgaamžė ir saugi, tačiau reikalauja daugiau finansinių investicijų ir gali būti estetiškai sunkesnė už kitų tipų tvoras.
- Tinklinė tvora - tai pigesnis variantas, naudojamas laikinoms arba mažiau pastebimoms riboms pažymėti, pvz., sodo sklypuose ar daržuose.
Kaip minėta, tvoros aukštis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ar reikės leidimo statyboms. Svarbu taip pat įvertinti ir konstrukcijos tvirtumą.
Tvoros pagrindinis tikslas - užtikrinti privatumą ir saugumą. Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.
Konfliktų Su Kaimynais Vengimas
Tvoros statymas ant sklypo ribos dažnai tampa nesutarimų su kaimynais priežastimi. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Jei kaimynas prieštarauja tvoros statymui ant ribos arba netoli jos, rekomenduojama pabandyti susitarti geranoriškai.
Jeigu kaimynas pateikia oficialų skundą dėl tvoros, vietos savivaldybė arba statybos priežiūros institucijos gali atlikti patikrinimą.
Pagal Lietuvos teisės aktus, jeigu tvora statoma be reikiamų leidimų arba pažeidžiant kaimyno teises, sklypo savininkas gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtą tvorą arba kompensuoti padarytą žalą kaimynui.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
Pagrindiniai Reikalavimai Ir Taisyklės
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. Šių Taisyklių 3 punktas nurodo, kas ir kokią teritoriją turi tvarkyti: asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale.
Sniego Kaupimas
Valant šaligatvius, sniegą ar smėlį kaupti ant šaligatvio krašto.
Įvaža Į Kiemą
Kaupiant sniegą turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 metrų įvaža į kiemą.
Lietaus Kanalizacija
Būtina valyti nuo lietaus kanalizacijos šulinių grotelių ledą ir sniegą.
Svarbu atkreipti dėmesį į Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ apibrėžtus bendruosius statinių priežiūros reikalavimus.
STR 1.07.03:2017 Reglamento Reikalavimai
Reglamentas nustato šiuos reikalavimus:
- Nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu.
- Liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas.
- Žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.
Atsakomybė Už Taisyklių Nesilaikymą
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) yra numatyta administracinė atsakomybė už tvarkymo ir švaros taisyklių (366 straipsnis. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) pažeidimus bei už statinių naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (359 straipsnis. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (DGNSB) įstatymo 14 straipsnyje „Bendrijos pirmininkas“ reglamentuota bendrijos pirmininko veikla. To paties straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
DGNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punkte išaiškinta sąvoka „bendrojo naudojimo žemės sklypas“.
Šaligatvių Įrengimo Ir Priežiūros Problemos
Apibendrinant, šaligatvių įrengimas ir priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp gyventojų, savivaldybių ir vystytojų. Svarbu, kad būtų laikomasi teisės aktų, užtikrinamas gyventojų saugumas ir patogus judėjimas. Kilus ginčams, būtina ieškoti kompromisų ir spręsti problemas taikiai, o prireikus - kreiptis į teismą.
Pagrindiniai Aspektai
- Atsakomybė už šaligatvių priežiūrą tenka savivaldybėms arba sklypų savininkams/naudotojams.
- Gyventojai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, jei susižalojo ant neprižiūrėto šaligatvio.
- Šaligatvių įrengimas turi atitikti techninius reikalavimus ir užtikrinti pėsčiųjų saugumą.
- Prasidėjus šaltajam sezonui, itin svarbu užtikrinti tinkamą šaligatvių priežiūrą šalia sklypų.
- Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai ir kitų teritorijų valdytojai turi užtikrinti, kad prasidėjus plikšalai būtų barstomos smėliu, smėlio ir chlorido mišiniu (šlapia druska) priskirtos ar faktiškai naudojamos (valomos ir tvarkomos) teritorijos.
- Tai būtina, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir transporto eismas.
tags: #saligatvis #prie #sklypo