Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pasieniečių vado Rustamo Liubajevo ir jo sutuoktinės Andželos Liubajevos šeimos turtas siekia apie 443,9 tūkst. eurų. Per metus R.Liubajevo šeimos turtas padidėjo 9,7 tūkst. eurų. Pažvelkime į detales, kas sudaro šį turtą ir kaip jis atrodo lyginant su kitų teisėsaugos institucijų vadovų deklaracijomis.
Rustamo Liubajevo Turto Struktūra
2023 m. turto deklaracijoje nurodoma, kad R.Liubajevo šeima yra paskolinusi 22,7 tūkst. eurų, o pati pasiskolinusi apie 38 tūkst. eurų. Didžiausią VSAT vado šeimos turto dalį sudaro:
- Buto daugiabučiame name vertė - 170 tūkst. eurų.
- R.Liubajevo sutuoktinės A.Liubajevos deklaruotų butų daugiabučiuose namuose vertė - 107 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad 2022 m. VMI deklaracijų duomenimis, VSAT vado R. Liubajevo šeimos turto vertė siekė 429 tūkst. eurų. Pasieniečių vadovo šeimos turtas per metus sumenko - 2021 m. jis siekė 487 tūkst. eurų. R. Liubajevo deklaracijoje nurodoma, kad 58 tūkst. sumažėjo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.
Palyginimas su Kitų Teisėsaugos Institucijų Vadovų Turto Deklaracijomis
Panagrinėkime, kaip atrodo kitų teisėsaugos institucijų vadovų turto deklaracijos. Tai padės geriau suprasti R. Liubajevo turto kontekstą.
Laurynas Pernavas (STT direktorius)
STT direktorius L.Pernavas 2023 m. deklaravo, kad jo šeimos turto vertė yra apie 414,8 tūkst. eurų, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma - 136,2 tūkst. eurų. Kaip rodo VMI turto deklaracijos, tarnybos vadovo ir jo sutuoktinės Jūratės Pernavienės šeimos turtas per metus sumažėjo apie 7,5 tūkst. eurų - 2022 m. jis siekė 422,3 tūkst. eurų. Lyginant su 2021 m., turto vertė išaugo 108,6 tūkst. eurų. (2021 m. - 313,7 tūkst.).
Didžiausią L.Pernavo šeimos turto dalį sudaro:
- Butų daugiabučiuose namuose vertė (102 tūkst. eurų).
- Pasiskolintos lėšos (136,2 tūkst. eurų).
- Gyvenamųjų namų vertė (50 tūkst. eurų).
Saulius Greičius (PAGD direktorius)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius 2023 m. deklaravo, kad jo turto vertė siekia 378,6 tūkst. eurų, skolų nėra. Ugniagesių vado ir jo sutuoktinės Jurgitos Greičiuvienės šeimos turtas per metu išaugo apie 70 tūkst. eurų.
Didžiausią S.Greičiaus šeimos turto dalį sudaro:
- Deklaruota gyvenamųjų namų vertė (120 tūkst. eurų).
- Žemės sklypų vertė (71,5 tūkst. eurų).
- Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (apie 40 tūkst. eurų).
Rolandas Kiškis (FNTT direktorius)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis 2023 m. deklaravo turintis turto už 307,5 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma - 204 tūkst. eurų. Tarnybos vadovo turtas, palyginus su 2022 m. deklaracija, išaugo 233,5 tūkst. eurų.
Darius Jauniškis (VSD direktorius)
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio šeimos 2023 m. deklaruoto turto vertė siekia 282,2 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma - 110 tūkst. eurų. VSD vadovo ir jo sutuoktinės Jurgos Barboros Jauniškienės turtas per metus sumažėjo 8 tūkst. eurų.
Didžiausias D.Jauniškio deklaruoto turto dalį sudaro gyvenamųjų namų vertė (266 tūkst. eurų).
Arūnas Paulauskas (VST vadovas)
Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybai (VST) vadovaujantis Arūnas Paulauskas su sutuoktine Lina Paulauskiene, 2023 m. VMI duomenimis, valdo turtą, kurio vertė siekia 270 tūkst. eurų, pasiskolintos lėšos - 10 tūkst. eurų.
Didžiausią A.Paulausko šeimos turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma: VST vadovas deklaruoja turintis 72 tūkst. eurų tokių lėšų, jo sutuoktinė L.Paulauskienė - 55,3 tūkst. eurų. Šeima taip pat nurodo turinti akcijų, kurių vertė - 32 tūkst. eurų.
Darius Žvironas (MD generalinis direktorius)
Muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono 2023 m. deklaruoto turto vertė - 248,4 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma - 104 tūkst. eurų. Palyginus su 2022 m. turto deklaracijomis, D.Žvirono ir jo sutuoktinės Jolitos Žvironienės šeimos turtas per metus išaugo apie 20 tūkst. eurų.
Didžiausią MD vadovo šeimos turto dalį sudaro:
- Pasiskolintos lėšos (104 tūkst. eurų).
- Butų daugiabučiuose namuose vertė (55 tūkst. eurų).
- Gyvenamųjų namų vertė (54 tūkst. eurų).
Rymantas Mockevičius (VAT direktorius)
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktorius Rymantas Mockevičius 2023 m. deklaravo turintis turto už 201,2 tūkst. eurų. Kaip rodo VMI duomenys, per metus jo ir jo sutuoktinės Gitanos Mockevičienės turtas padidėjo 31,2 tūkst. eurų. Didžiausią R.Mockevičiaus turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (apie 60 tūkst. eurų), vertybinių popierių vertė (apie 45 tūkst. eurų).
Nida Grunskienė (Generalinė prokurorė)
Generalinei prokuratūrai vadovaujanti Nida Grunskienė 2023 m. deklaravo turinti turto už 76,8 tūkst. eurų. Didžiausią N.Grunskienės turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (36,6 tūkst. eurų) ir butų daugiabučiuose namuose vertė (30 tūkst. eurų).
Renatas Požėla (Policijos generalinis komisaras)
Mažiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų 2023 m. nurodė turintis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla - anot VMI, jo turto vertė siekia 46,6 tūkst. eurų. Tiesa, policijos vadovo turtas per metus išaugo apie 13 tūkst. eurų.
Turto Deklaracijų Apibendrinimas
Apibendrinant, teisėsaugos institucijų vadovų turto deklaracijos atskleidžia įvairias turto valdymo tendencijas. Didžiausią įtaką turto vertei daro nekilnojamasis turtas, ypač butai ir gyvenamieji namai, taip pat pasiskolintos lėšos ir santaupos kredito įstaigose. R. Liubajevo turto deklaracija yra panaši į kitų vadovų, tačiau svarbu atsižvelgti į individualias aplinkybes ir turto struktūrą.
Varlinas tiesiogiai - 2026 02 15 - Šventykla 1. / Klausimai - atsakymai
Lietuvos pasienio zonos nepaprastoji padėtis: kas svarbu žinoti?
Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis. Nuo šių metų lapkričio 10 d. 00:00 iki gruodžio 9 d. 00:00 pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose ir 200 metrų aplink juos įvedama nepaprastoji padėtis.
Nepaprastosios padėties metu galiojantys ribojimai ir taisyklės:
- Užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas.
- Užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas.
- Asmenims ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Asmenims ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Numatomos priemonės:
- Valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai.
- Valstybės sienos apsaugos sustiprinimas.
- Transporto priemonių, neturinčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo judėjimo uždraudimas teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis.
- Draudimas atvykti į teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, pasienio ruožą. Išimtiniais atvejais esant pagrįstam asmens prašymui Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu atvykimas į šią teritoriją galimas.
- Draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis.
- Susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
- Transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
- Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties.
VRM atsako į pagrindinius gyventojams kylančius klausimus dėl nepaprastosios padėties įvedimo
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikia atsakymus į pagrindinius gyventojams kylančius klausimus dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas yra nepaprastoji padėtis ir kodėl ji įvedama? | Tai priemonė, būtina siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl migrantų antplūdžio. |
| Kiek laiko truks nepaprastoji padėtis? | Vieną mėnesį, t. y. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 00:00 val. |
| Kur įvedama nepaprastoji padėtis? | Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože ir papildomai 5 km pločio teritorijoje į šalies gilumą. |
| Ar vietos gyventojams reikės turėti leidimus patekti ar judėti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis? | Ne, leidimų gyventojams nereikės, tačiau privaloma su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus. |
| Ar galima organizuoti viešuosius, kultūrinius, privačius renginius, susirinkimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis? | Draudžiami tik susirinkimai, patenkantys į Susirinkimų įstatymo draudimų taikymo sritį, kiti renginiai nėra draudžiami. |
tags: #rustamas #liubajevas #turto #deklaracija