Rūkymas Daugiabučiuose Namuose: Istoriniai Aspektai ir Dabartinė Padėtis Lietuvoje

Rūkymo ribojimai jau daugelį metų padeda mažinti šio žalingo įpročio poveikį tiek patiems rūkantiesiems, tiek aplinkiniams. Šiaulių miesto savivaldybė primena, kad rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Tad prieš užsidegdami cigaretę, įsivertinkite, ar tikrai nesutrikdysite kitų asmenų interesų į sveiką gyvenseną.

Nerūkymo zonų paskelbimas - tai iniciatyva, skatinanti sveikesnį gyvenimo būdą ir užtikrinanti nerūkančiųjų interesus. Taip pat tai yra galimybė formuoti sveikesnes visuomenės tradicijas, keisti rūkančiųjų įpročius bei veikti kaip auklėjamoji priemonė nepilnamečiams.

Nerūkymo Zonos Šiauliuose

Šiaulių mieste yra įteisintos šios nerūkymo zonos:

• Prisikėlimo aikštė.
• Saulės Laikrodžio aikštė.
• Viešojo transporto keleivių stotelės.
• Dainų tako atkarpa nuo Aido gatvės iki Lyros gatvės.
• Vilniaus gatvė nuo turgaus iki „Šiaulių“ viešbučio (pėsčiųjų dalis).
• Kaštonų alėja.
• Taksi stovėjimo aikštelės.
• Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įteisintų maudyklų paplūdimiai.
• Kapinės.
• Viešosiose prekybos vietos.
• Centrinis parkas.
• Gubernijos parkas.
• Zubovų parkas (senasis Didždvario parkas).
• Atskirųjų želdynų teritorija, esanti prie Prūdelio tvenkinio.
• Lieporių parkas.
• Talkšos parkas.
• Salduvės parkas.
• Dainų parkas.
• Atskirųjų želdynų teritorija, esanti prie Rėkyvos ežero.
• Beržynėlis.
• VU Šiaulių akademijos Botanikos sodas.
• Daukanto skveras, esantis tarp S. Daukanto gatvės ir J. Basanavičiaus gatvės.
• Skveras, esantis prie Vilniaus gatvės ir Draugystės prospekto sankirtos (prie „Šiaulių“ viešbučio).
• Pasaulio teisuolių skveras, esantis prie Vilniaus gatvės ir Ežero gatvės sankirtos.
• Skveras, esantis prie Dubijos gatvės ir Draugystės prospekto sankirtos.
• Skveras, esantis prie Palangos gatvės ir Karklų gatvės sankirtos.
• Skveras, esantis prie Stoties gatvės ir P. Višinskio gatvės sankirtos (prie Jono Murkos paminklo).
• Skveras, esantis prie Statybininkų gatvės ir Tilžės gatvės sankirtos.
• Skveras, esantis Sukilėlių gatvėje (ant Sukilėlių kalnelio).
• Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės.
• Talkšos ežero pakrantės teritorija.
• Naujasis parkas (prie Moters ir vaiko klinikos).
• Gytarių parkas (tarp K.

Įstatymų Pakeitimai ir Draudimai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimas, nustatantis papildomus draudimus ir ribojimus rūkymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Gyventojams suteikiama teisė kreiptis dėl uždraudimo kaimynams rūkyti balkone, jeigu tai trukdo kitiems gyventojams.

Rūkyti draudžiama:

1. darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
2. restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
3. daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Radono Pavojus Daugiabučiuose Namuose

Kalbai pasisukus apie apšvitą, daugelis turbūt nė nemirktelėję sakytų, jog didžiausias dozes gauname iš medicininių radiologinių tyrimų ar atominių elektrinių. Tačiau, pasak specialistų, situacija priešinga. Didžiausią apšvitą gauname iš gamtoje esančių spinduliuotės šaltinių, o vienas jų - radono dujos. Pasak Radiacinės saugos centro vadovo Albino Mastausko, pavojingiausia, kad šios dujos glūdi grunte ir per nesandarius namo pamatus kaupiasi namuose bei gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Radono rizikos zonos Lietuvoje. Į patalpas radono gali patekti ne tik iš grunto, bet ir iš statybinių medžiagų.

Sveikatai pavojingo radono tyrimai Lietuvoje atliekami maždaug du dešimtmečius. Tačiau, pasak Radiacinės saugos centro vadovo Albino Mastausko, dar mažai kas žino apie šį pavojingą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį. „Pastaruosius kelis dešimtmečius radonas įvardinamas kaip viena sudėtingiausių problemų pasaulyje. Pirmiausia tai gana naujas faktorius, kurį pradėta vertinti tik bandant nustatyti priežastis, kas turi įtakos augantiems plaučių vėžio atvejams tarp dirbančiųjų urano kasyklose. Kiek tai aktualu Lietuvai? Mes juk neturime kasyklų...“

„Pradėkime nuo to, kad žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai - kosminė spinduliuotė, taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant arba gydant tam tikras ligas. Be to, radionuklidų yra grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose.

Tiesa, Radiacinės saugos centro vadovas ramina, kad panikuoti nereikia - situacija kontroliuojama. Tačiau visuomenė turi žinoti apie galimus pavojus ir kaip jų išvengti. „Radono dujos, esančios žemėje, gali kauptis uždarose patalpos. Tai tampa gana aktualia problema Lietuvoje atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui.

Pasak medikų, plaučių vėžys - vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų. Ši liga - itin klastinga ir neretai diagnozuojama per vėlai. Kaip vienas pagrindinių ligos rizikos veiksnių įvardijamas rūkymas, o antrasis turbūt daugelio nuostabai - radonas. Radiacinės saugos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje nuo plaučių vėžio, kurį sukelia radonas, miršta apie 150 žmonių.

„Radiacinės saugos požiūriu nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Kuo ji didesnė, tuo didesnė yra rizika žmogaus sveikatai. Spinduliuotė pažeidžia ląsteles, o šios arba atkuriamos, arba pakinta, arba žūva. Radonas į organizmą patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių. Pasak specialistų, didžiausią dozę radono žmogus dažniausiai gauna būdamas patalpose, kuriose šios radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos kaupiasi. Lietuvoje pagrindinis jų šaltinis yra gruntas.

Pasak specialistų, norint kiek įmanoma labiau sumažinti radono kiekius, būtina atkreipti dėmesį kelis aspektus. Radonas kaupiasi dirvožemyje, statybinėse medžiagose bei vandenyje. Radiacinės saugos centro direktoriaus teigimu, pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar sklypas, kuriame planuojama namo statyba, yra rizikos zonoje ar ne. Tam Radiacinės saugos centro internetinėje svetainėje galima rasti žemėlapį, kuris nuolat papildomas.

Lietuvoje radono kiekio vidurkis yra 70 bekerelių kubiniame metre (Bq/m³). Gyventojams derėtų sureaguoti, aiškintis priežastis ir bandyti jį sumažinti, kai radono kiekis pastate siekia 200 Bq/m³ ar daugiau. Radiacijos saugos centro skaičiavimu, tokių pastatų Lietuvoje gali būti apie 7 procentus, įskaitant ir individualius namus.

„Rizikingiausias yra pirmas aukštas ir patalpos, kurios yra po žeme. Kuo aukščiau, tuo rizika mažesnė. Žmonės, kurie statosi individualius namus, pirmiausia turėtų įvertinti, ar teritorija nėra rizikingoje zonoje. Svarbu, jog pastatų projektai būtų parengti tinkamai: užtikrinti sandarūs pamatai, kad oras iš grunto nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Į patalpas radono gali patekti ne tik iš grunto, bet ir iš statybinių medžiagų.

Pasak Radiacinės saugos centro specialistų, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus buvo nustatyti du atvejai, Ukmergėje ir Panevėžyje, kai radono kiekis gyvenamosiose patalpose viršijo 1 tūkst.

„Su radono padidėjimo problema dažnai susiduriame renovuotose namuose. Naujos statybos namuose yra įrengiama atitinkama ventiliacija, o dauguma senųjų namų to neturi. Pakeitus langus sandariais, butas tampa tarsi užblokuojamas, todėl radono koncentracija didėja. Vadinasi, reikia geros ventiliacinės sistemos.

Nuo 1995 metų Lietuvoje atliekami plataus masto radono, besikaupiančio patalpose, tyrimai. Pirmieji matavimai buvo pradėti gavus Švedijos Vyriausybės paramą. Per laikotarpį, kai vykdomi minėti tyrimai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą, finansavo kelias specialias programas. Jų tikslas buvo ne tik įvertinti radono kiekius patalpose, identifikuoti galimas didesnės radono rizikos teritorijas (ypatingas dėmesys buvo skirtas karstiniam Šiaurės Lietuvos regionui), bet tiek visuomenei, tiek asmenims, įgaliotiems priimti sprendimus dėl radono pavojingumo, pateikti informaciją, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų.

Nacionalinių radono tyrimų programų tikslas - teikti gyventojams rekomendacijas, kaip sumažinti apšvitą ne tik vietose, kuriose identifikuojami didesni radono aktyvumai, bet ir nustatyti mažesnius leistinus radono lygius visiems gyventojams; įvesti reikalavimus statybinėms medžiagoms.

Radono koncentracijos lygiai ir rekomendacijos

tags: #rukymas #daugiabuciuose #namuose