Daugelis žmonių ieško padrąsinimo, patarimų ir patvirtinimo saviugdos knygose. Optimistiniai teiginiai kaip „aš mylimas žmogus“ ar „man pasiseks“, kurie siūlomi saviugdos knygose, kelia žmogaus savigarbą, skatina tinkamus veiksmus.
Psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad apsisprendimą padėti kitiems dažniausiai lemia ne tik finansinė gerovė, bet ir kai kurios psichologinės priežastys. Pirkti jachtas, pinigus leisti tolimoms kelionėms ar tapti mecenatu? Kas turtingiems žmonėms gali teikti didesnį džiaugsmą ir pasididžiavimą?
Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie tai, kas turi didesnę tikimybę “perdegti”- moteris ar vyras? Jei pažvelgsime į mūsų žmonijos priešistorę, kai žmonės gyveno bandomis, pamatysime, kad vyras atliko medžiotojo vaidmenį.
SANTYKIAI. VYRO PSICHOLOGIJA. KAIP REAGUOTI Į MOTERS JAUSMUS ?
Savivertė ir pasitikėjimas savimi
Labai konkrečiai apie tai, kokie požymiai padeda suprasti, kad jaučiu savo vertę. Štai mergaitė, patikėjusi įvairiausiais mitais, mano, kad nėra žavi, neturi gražios figūros, reikalingo nosies ilgio ar plaukų spalvos, tad visą laiką išgyvena nerimą, pyksta, ilgisi, viliasi ir svajoja apie galimybę būti kitokiai.
Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi. Vaikai užauga sėkmingi tada, kai jie pasitiki savimi. Kaip ugdyti jų pasitikėjimą savimi? Tam egzistuoja daug įvairiausių būdų. Aptarkime keletą iš jų.
Pasitikėjimas savimi - tai tikėjimas savo sugebėjimais ir pranašumu tam tikrose srityse ar situacijose. Savimonė - tai savęs pažinimas ir žinojimas, kas esi, ką gali. Savigarba - tai pasitikėjimo savimi ir savimonės derinys.
Jauti, kad trūksta pasitikėjimo savimi? Gal buvo metas, kai savimi pasitikėjai, o dabar tai nežinia kur dingę? Tau nebeužtenka pažvelgti į save veidrodyje ir kartoti: „Aš galiu, aš galiu“?
Kaip pamilti save
Amerikietė LOUISE HAY teigia: egzistuoja vienas dalykas, kuris išsprendžia bet kokią problemą, užgydo bet kokią žaizdą. Tai yra Meilė sau. Kai žmonės kasdien vis labiau pamilsta save, nuostabiai keičiasi ir jų gyvenimas. Jie geriau jaučiasi. Jie dirba mėgstamą darbą.
“Tu juk mergaitė!” Būtent ši frazė mažosiose deivėse nužudo norą būti Moterim. Tai frazė, metaliniais gniaužtais surakinanti mūsų energiją ir mūsų norus. Ši frazė sukuria rėmus, kurie nulemia, kaip mes gyvensime toliau.
Kaip gaila, kai didelę savo gyvenimo dalį skiriame tam, kad įtiktume kitiems. Geriausia, - visiems iš karto. Dėl to, užuot pirkę raudoną plevesuojantį sijoną, perkame įprastą, juodą, na, kad Petras ar Marytė, tiesiog gyvenantys gretimo namo languose, nesupeiktų.
Stereotipai ir visuomenės spaudimas
Televizijos ekranuose ir žurnalų viršeliuose esame įpratę matyti išpuoselėtus veidus ir mistiškąjį šiuolaikinio grožio standartą atitinkančias kūno formas, o štai moterys, kurios į šio standarto rėmus netelpa, bet drąsiai apsinuogina prie foto objektyvą, sulaukia labai dviprasmiškų reakcijų ir komplimentų.
„Norėjimas būti kažkuo kitu - švaistymas to asmens, kuris esi tu”, - Marilyn Monroe.
1. Nustokite save lyginti su kitais Žaisdami palyginimais, neišvengiamai atsiduriame tarp pralaimėjusių - visada atsiras žmonių, kurie bus geresni už mus. Toks noras lyginti gal būt yra įgimtas, nulemtas siekio pirmauti, juk paprastai nesame linkę lyginti savęs su prastesniais.
„Dieve, atleisk, bet aš daugiau nebegaliu“, „Mes abu - suluošinti vaikystėje. Apie kokius normalius santykius gali kalbėti?“, „Buvau visiškame dugne visose gyvenimo srityse“.
Tai praeitis moterų, jau pusantrų metų lankančių suaugusių alkoholikų vaikų grupę (SAV), rašo savaitraštis „Šiauliai plius“.
Vienas psichologas pradėjo seminarą pakeldamas 500 eurų virš galvos. Auditorijoje buvo apie 200 žmonių. Lektorius paprašė tuos, kurie nori gauti šiuos pinigus, pakelti ranką. Visi pakėlė rankas.
Pavydas ir jo įtaka
Jei nuoširdžiau ir giliau panagrinėtume, kokiose situacijose esame pajutę nepaaiškinamą jausmą dėl to, kad kitas žmogus turi tai, ko mes neturime ar mums atrodo, kad neturime (tiek kalbant apie daiktus, tiek apie išvaizdą, sėkmę, artimųjų, draugų, kolegų dėmesį), atsakytume, kad visi mažiau ar daugiau esame jautę pavydą.
Ar tai reiškia, kad pavydas iš tiesų gali turėti ir teigiamą pusę? Kodėl žmonės pavydi? Kaip žmogui atpažinti - pavydus jis ar ne? Ar galima visiškai atsikratyti pavydo jausmo?
Dažniausiai pavydi, nes bijo. Bijo ką nors prarasti arba bijo, kad ko nors neturi ir neturės. Pavydas eina koja kojon su baime. Iš ko kyla baimė? Būtų labai banalu pasakyti, kad iš nepasitikėjimo savimi. Nes nepasitikėjimas savimi irgi kyla iš baimės.
Jei žmogus jaučia neadekvačią baimę, vadinasi, jis neturi ir pasitikėjimo savimi. Kartais didžiulis pavydo jausmas ateina iš patirties. Pavyzdžiui, buvęs partneris išdavė, naują partnerį tas asmuo saugo kaip savo akį ir net įsivaizduoja, kad ir šis būtinai taip padarys.
Pavydo jausmui yra ir dar viena priežastis - trauminės patirtys vaikystėje. Tarkime, tėtis vieną dukrą mylėjo labiau nei kitą. Tėvo santykis su dukra yra labai glaudžiai susijęs su jos tolesniais santykiais su vyrais.
Visi žmonės jaučia pavydą, tik kiti gal to taip tiksliai neįvardija. Kitas dalykas, reikia atskirti tą sveiką - baltą - pavydą ir juodą. Sveikas pavydas yra gerai. Santykiuose nebūti abejingiems irgi yra labai sveika.
Kai kitas žmogus ko nors pasiekia, ką nors įsigyja, o mes svarstome: „kaip aš to norėčiau“, gali tapti įkvėpimu susigalvoti tikslą ir stengtis jį pasiekti. Tokiais atvejais tas baltas pavydas gali būti labai geras jausmas. Juodo pavydo atveju žmogų valdo daiktai.
Jei pavydas yra nevaldomas, jis tampa labai griaunančia emocija. Priveda iki nerimo, panikos priepuolių. Įsivaizduokite, turite vyrą ir jums visada yra neramu. Kur nors išeinate, greta eina kita moteris, ir iškart įsivaizduojate, kad jis žiūri į tą moterį.
Lyčių vaidmenys ir visuomenės lūkesčiai
Lytiškumo problemas ne vieną dešimtmetį analizuojanti garsi JAV mokslininkė ir rašytoja profesorė Julia Wood atkreipia dėmesį į tai, kad toks požiūris diskriminuoja ne tik moteris, bet ir vyrus. Mat šie reklamoje dažnai vaizduojami sutrikę, beviltiški, išsiblaškę, nesugebantys pasirūpinti nei šeima, nei patys savimi.
„Prekių ženklai pasakoja savo istorijas. Jos keičiasi, keičiantis visuomenei. Prieš 30 metų scena, kai moteris iš darbo grįžusiam vyrui nuauna batus ir paduoda alaus, atrodė visai normali. Dabar atrodytų kaip tikras akibrokštas, - teigia reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas Tomas Bartninkas.
Pasak T. Bartninko, sovietmetis paliko ir ne tokią džiugią tradiciją - nereiklumą vyrams. Vakarų šalyse jie, kol žmonos triūsė namie, bent jau uždirbo pinigų. Pas mus po lygiai uždirbo abu, tad net pareiga aprūpinti šeimą vyro neslėgė.
„Įpratome, kad vyras tarsi savaime vertingas, tad gali sau leisti būti pašlemėkas, tingus, nesirūpinti nei namais, vaikais, nei savo išvaizda, higiena, turėti žalingų įpročių. O štai išgerianti, netvarkinga ar namais nesirūpinanti moteris atrodė anomalija, - sako komunikacijos strategas. - Dėl to vyrai ir yra silpni, nes moterys pačios leido jiems tokiais būti.“
Jau seniai žinoma, kad moterys lemia tris ketvirtadalius finansinių šeimos sprendimų, tad labai svarbu, kad reklamos kūrėjų siunčiama žinia pirmiausia pasiektų jų ausis ir akis.
Paimk mane kas rytąXX a. pabaigoje moterys pagaliau pradėjo vaduotis iš prijuosčių, bet iškart buvo įspraustos į korsetus. Lieknos, gundančios, akį traukiančios apnuogintais kūnais, nepriekaištinga oda ir vešliais ilgais plaukais, jos tiko reklamuoti viską - pradedant kvepalais, baigiant ginklais, automobiliais, alkoholiu ir dešromis.
Štai vienoje jų visai miela mergina su akinukais prie darbų sąrašo svarsto: „Reikia pasikeisti padangas, kompą pataisyti, ir čiaupas laša. Turėčiau vyrą, tai jis viską patvarkytų. Mane - irgi.“
Slovakijos moterys irgi niršta dėl tokių plakatų. Nuogutėlė, intymias vietas vos prisidengusi moteris, reklamuodama turtingiems vyrams skirtą pažinčių svetainę, atvirai klausia: „Ar tu turi pakankamai, kad mane turėtum?“
Dar visai neseniai vienoje lietuvių investicijų bendrovės reklamoje plačiai išsižiojusi mergina, žvelgdama į liniuotę, ant kurios išrikiuotos skirtingos vertės kreditinės kortelės, klausė: „Kokio dydžio tavo?..“
Oksfordo universiteto profesorės sociolingvistės Suzanne Romaine teigimu, seksualinis potraukis yra vienas stipriausių žmogaus instinktų, tad nenuostabu, kad juo žaidžiama norint parduoti įvairias prekes.
„Reklama yra visuomenės atspindys, - teigia jis. - Seksistinių, moteris žeminančių žemiausio lygio reklamų Lietuvoje netrūksta, nes mūsų visuomenė pernelyg patriarchališka, tradiciška ir katalikiška, todėl pokyčiai vyksta lėtai.
Dėl to eiti tuo keliu rizikinga, nes taip besielgiančiųjų yra begalė.Primityvios reklamos agentūros pataikauja užsakovų norams, apeliuoja į žemiausius instinktus, o profesionalesnės stengiasi sudominti originaliu mąstymu.
„Dėl visko dažniausiai kaltiname vyrus, tačiau pažiūrėkit, kas kuria reklamas, - sako komunikacijos specialistė Ieva Vozbutaitė-Bieliauskė. - Fotografės, žurnalistės, tekstų autorės neretai yra moterys.
T. Bartninkas nenori sutikti su tuo, kad dėl lytinių stereotipų kenčia vien moterys. „Vyrai taip pat sudaiktinami, - teigia jis. - Demonstruodami savo tobulus kūnus, prabangius kostiumus ir jėgą, jie kelia kompleksus paprastiems vyrukams.“
M. Jankauskaitė mano, kad tai padeda parduoti daugiau prekių. Sukūrus moterims skirtus skutimosi peiliukus rožinėmis rankenėlėmis, šeimai teks pirkti du komplektus. Be to, puoselėdami tikrojo vyriškumo ar moteriškumo sampratą, peršame mintį, kad, norėdamas tapti tikru vyru ar tikra moterimi, tiesiog privalai įsigyti tam tikrų daiktų ar paslaugų.
T. Bartninkas sako, kad negalima atmesti ir praktinių tokio skirstymo motyvų. „Kai savo vonioje pamatau rožinius skutimosi peiliukus, tiesiog žinau, kad jie - ne man, - sako jis. - Tai palengvina gyvenimą. Išties sunku būtų priimti sprendimą ir išsirinkti iš tokios daugybės prekių, jei nebūtų tam tikrų suflerių.“
Pasak T. Bartninko, reklamos pasaulis per pastaruosius 10-15 metų labai pasikeitė. Atsisakoma žmonių niveliavimo, trinamos lyčių ribos. Kompanija „Always“ stereotipus bandė griauti reklaminiu siužetu „Kaip mergaitė“.
„Jaunoji karta jau nelinkusi tapatintis su mačo įvaizdžiu, - teigia T. Bartninkas. - Šis jai juokingas. Šiuolaikinis vyras abejoja savimi, klausia, kas jis yra, ir anaiptol netrokšta, kad jam po kojomis kristų visos moterys.“
1994 metais amerikiečių sociologas Neilas Smelseris, kalbėdamas apie lytims priskiriamus bruožus, teigė, kad moterys apibūdinamos kaip nelinkusios sportuoti. O jei tai ir daro, tai taip lengvai ir grakščiai, kad į mylimojo glėbį atbėga nėmaž nesusitaršiusios ir svarbiausia - nesuprakaitavusios.
„Tu esi tai, kuo nori būti“, „Pamiršk ribas, jos neegzistuoja“, - ragina dabartinės reklamos. Tik ar skatinimas būti stipriai nėra naujas mus įkalinantis standartas? Ir kaip turėtų jaustis tos, kurios nė iš tolo neatitinka supermoters įvaizdžio?
Mus jaudina tai, kas nepasiekiama, kas leidžia svajoti, apeina sąmonės rėmus ir prasiskverbia į pasąmonę. „Vakarų kultūros žmogus per dieną pamato apie 15 tūkstančių reklaminių pranešimų, - teigia T. Bartninkas. - Grožis ir meilumas veikia instinktyviai, bet kai per dieną pamatai 20 mielų kačiukų, dėmesį atkreipia tik koks nors su dviem uodegom. Šiais laikais vertę kuria išskirtinumas. Kad reklama atkreiptų dėmesį, ji turi būti netikėta.“
Gera reklama ne tiek atspindi, kas vyksta šiandien, kiek bando pajusti ir atspėti, ko žmonės norės rytoj. „Kas žino, kas yra toje mūsų pasąmonėje? - retoriškai klausia T. Bartninkas. - Ar tikrai ten įsitvirtinę tradiciniai vaidmenys? O gal - drąsios fantazijos, apie kurias nedrįstame pasakoti?
Žinoma, neištikimybė būdinga ne tik garsiems ir turtingiems (ir ne tik vyrams), tačiau tam tikruose itin privilegijuotuose sluoksniuose ji yra gana dažnas dalykas. Kodėl tiek daug turtingų ir galingų vyrų įsivelia į meilės nuotykius?
Gal pasaulio galingieji mano, kad jiems galioja kitokios taisyklės? O gal jiems tiesiog patinka slaptų ryšių keliamas jaudulys, iššūkis nebūti pagautam? Gal galia gimdo aroganciją, ir jie ima tikėti niekada nebūsią sučiupti? Tikriausiai visi atsakymai gali būti teisingi.
Įsivaizduokite, kad esate naujai iškeptas milijonierius, didelės tarptautinės korporacijos direktorius, šalies vadovas ar kitas įtakingas žmogus. Galite nusipirkti viską, ko trokštate. Jums netrūksta aplinkinių dėmesio. Kiti labai turtingi ir svarbūs žmonės nori užmegzti su jumis ryšius. Jus nuolat kviečia į svarbius renginius. Aplinkiniai jumis žavisi ir yra pasiryžę išpildyti kiekvieną jūsų norą.
Tačiau žmona, su kuria gyvenate 5, 10 ar 20 metų, su jumis elgiasi kaip su paprastu mirtinguoju. Gal ji ir labai jus myli, bet negali nuolat žavėtis jūsų sėkme, kaip tai daro aplinkiniai. Gal ji priprato, kad daug dirbate ir retai būnate namuose, o gal yra užsiėmusi savo pačios reikalais. Na, o vaikams jūs tikrai esate tik „tėtis“, o ne išskirtinė žmonijos rūšis, kuria įtikėjote esantis.
Jums labai patinka dėmesys, kurį gaunate iš aplinkinių, o liaupsės, kad esate nepaprastas, išskirtinis ir nuostabus, laikui bėgant tapo savaime suprantamu dalyku. Galite nė nepastebėti, kaip po truputį pasiduodate pagundoms ir imate megzti romanus su kitomis moterimis. Ne be reikalo galia vadinama „stipriausiu afrodiziaku“.
Daugeliui turtingų ir įtakingų žmonių būdingos tam tikros savybės. Jei jie nebūtų troškę įrodyti savo vertės, sulaukti pagyrų ir pripažinimo, tikriausiai šiandien nebūtų ten, kur yra. Šie žmonės atkakliai siekia savo tikslų. Jų tikslas gali būti pinigai, galia, moterys, visuomeninė padėtis, ryšiai su žymiais žmonėmis.
Troškimas būti galingu ir pripažintu gali tapti narkotiku, kuris iškreipia realybę ir atitolina nuo stabilesnių kasdienio gyvenimo malonumų, tokių kaip tikri draugai, namai ir šeima.
Moterys vertina moteris
„Kai žiūrime į vertintojų lytį, matome, kad pirmenybę moterų veidams daug labiau teikia moterys“, - sako Eugenas Wassiliwizky iš Maxo Plancko empirinės estetikos instituto Vokietijoje.
Daugumos žinduolių ir paukščių patinams būdingi bruožai, dėl kurių jie tampa patrauklūs priešingai lyčiai, - pasakoja mokslininkas. Pavyzdžiui, beždžionių mandrilų patinų veidai yra ryškiai raudoni ir mėlyni. „Patelės paprastai yra išrankios, - sako tyrėjas. - Tai mechanizmas, dėl kurio patinai atrodo ryškiau“.
Tačiau kaip pastebi biologai nuo Charleso Darwino laikų, atrodo, kad žmonės yra neįprasti - nes būtent pateles laiko „dailiąja lytimi“.
„Nuo XIX a. labai ilgai buvo diskutuojama apie tai, kodėl žmonių lyčių vaidmenys yra pasikeitę, tačiau tai niekada nebuvo empiriškai patikrinta“, - sako E. Wassiliwizky.
Jis suprato, kad gali patikrinti, ar ši prielaida teisinga, naudodamasis neapdorotais kitais tikslais atliktų veido patrauklumo tyrimų duomenimis. Pavyzdžiui, viename iš tyrimų, kurio duomenis naudojo jo komanda, buvo tiriama, ar emocijos turi įtakos veido patrauklumui.
Panašu, kad pirmenybė teikiama moterų veidams peržengia nacionalines ir kultūrines ribas: komanda nustatė, kad „vidutinis ar didelis“ poveikis pasireiškė visuose pasaulio regionuose, išskyrus Afriką į pietus nuo Sacharos, ir visose etninėse grupėse, išskyrus tas, kurios priskyrė save afrikiečiams.
Pasak E. Wassiliwizky, moterų veidai vertinami kaip patrauklesni gali būti susiję su fiziniais lyčių skirtumais - tačiau taip pat gali būti, kad vien žinojimas, jog asmuo yra moteris ar vyras, keičia jo patrauklumo vertinimą.
Lygindama žmonių vertinimus su tuo, kiek moteriški ar vyriški buvo vertinamų veidų bruožai, komanda padarė išvadą, kad du trečdalius pirmenybės moterų veidams teikia fiziniai skirtumai, o trečdalį - lyties žinojimas.
Tačiau kodėl moterys kitas moteris vertina kaip patrauklesnes? „Moterys gali būti solidarios viena su kita arba labiau vertinti viena kitos grožį“, - spėlioja E. Wassiliwizky.
Jis mano, kad moterys galbūt gėdijasi prisipažinti, kad joms patinka kiti vyrai. „Jos žino, kad duomenys, kuriuos įveda į kompiuterį, yra kruopščiai tikrinami, todėl galbūt jos nesijaučia patogiai“, - spėja mokslininkas.
E. Wassiliwizky sako, kad būsimi tyrimai turėtų būti konkretesni ir klausti: „kiek jus fiziškai traukia šis žmogus?“ - o ne „kiek patrauklus yra šis veidas?“.
„Straipsnyje labai kruopščiai įrodyti lyčių patrauklumo skirtumai, apimantys daugybę vaizdų rinkinių ir kultūrų, - sako Anthony Little iš Bato universiteto (Jungtinė Karalystė). - Tačiau mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad patrauklumas susijęs ne tik su partnerio pasirinkimu.“
„Metanalitinis tyrimas tvirtai patvirtina, kad egzistuoja „lyčių patrauklumo atotrūkis“, - sako Karelas Kleisneris iš Čekijos Karolio universiteto. Jo komanda nustatė, kad moterų ir vyrų veidai fiziškai skiriasi, o kai kurių Afrikos populiacijų veidų lytinis dimorfizmas yra mažiausias. Jis teigia, kad tai gali padėti paaiškinti reikšmingo poveikio nebuvimą.
Vietiniai grožio standartai taip pat gali smarkiai skirtis nuo pasaulinių normų, sako K. Kleisneris. „Pagrindinis tyrimo trūkumas - nepakankamas jautrumas specifinei Afrikos grožio estetikai“, - sako jis.
Be to, gali būti, kad atlikus tyrimus, kurių metu būtų tiriamas visas kūnas, būtų prieita prie kitokių išvadų. „Tiesą sakant, mes nežinome“, - sako E. Wassiliwizky.
tags: #kokios #moterys #patinka #turtingiems #vyrams