Rūkymas yra opi problema, sukelianti ne tik sveikatos problemų rūkantiems, bet ir diskomfortą bei žalą aplinkiniams. Lietuvoje rūkymo kontrolę reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas, kuriuo siekiama mažinti sergamumą ir mirtingumą, susijusį su rūkymu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kur Lietuvoje draudžiama rūkyti, kokios baudos gresia už įstatymų pažeidimus ir ką daryti, jei kaimynas rūko neleistinoje vietoje.
Kur draudžiama rūkyti?
LR tabako kontrolės įst. 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose t.y. ir namų laiptinėse, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Zarasų rajono savivaldybės administracija socialiniuose tinkluose pasidalijo informacija, kuriose vietose rūkyti draudžiama:
- Visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose bei šių įstaigų teritorijose.
- Darbo vietose, esančiose uždarose patalpose.
- Bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
- Daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
- Visų rūšių viešajame transporte.
- Viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta varžybos ar kiti renginiai, kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose.
- Transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų.
Taigi ne visose viešose vietose draudžiama rūkyti, o tik tose, kur nustato savivaldybės.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. gavus asmens prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name.
2020 m. spalio 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimą, kuris nustatė papildomus draudimus ir ribojimus rūkymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą aprašą, daugiabučio namo gyventojas gali pareikšti prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams.
Daugiabučio namo gyventojas pasirašytą prieštaravimą, kuriame turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir deklaruota gyvenamoji vieta, pateikia Savivaldybės administracijai.
Uždraudus rūkyti daugiabučiame name, savivaldybės administracija informuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, daugiabučio namo savininkų bendriją ar kitą už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingą asmenį, kurie privalės informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie nustatytą draudimą bei įrengti informacinius ženklus.
Štai keletas pavyzdžių, kuriuose daugiabučiuose namuose Gargžduose ir Klaipėdos rajone uždrausta rūkyti nuo 2021 m. ir 2022 m.:
- J. Basanavičiaus g. 61C, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
- P. Cvirkos g. 33, Gargždai, Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
- J. Janonio g. 22, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 17 d.
- Dariaus ir Girėno g. 15, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 14 d.
- Taikos g. 8, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
Pilną sąrašą rasite savivaldybės puslapyje.
Baudos už rūkymą neleistinose vietose
Už rūkymą neleistinose vietose gresia baudos. Gresia bauda iki 90 eurų
Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai primena, kad už rūkymą neleistinose vietose gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o nusižengus pakartotinai gali tekti pakloti nuo 50 iki 90 eurų.
Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį ir jiems gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.
Ką daryti, jei kaimynas rūko neleistinoje vietoje?
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.
Policijos ar savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad policijos ar Savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Nerūkymo zonos visų pirma yra žmonių auklėjimo būdas. Tokia prevencinė priemonė nėra sveikatos organizacijų išsigalvojimas, o Europoje ir pasaulyje plačiai taikoma praktika. Tokiu būdu siekiama pakeisti rūkorių įpročius, formuoti sveikesnes visuomenės tradicijas.Vis daugiau savivaldybių Lietuvoje siekia, kad nerūkymas taptų tautiečių kultūros dalimi.
