Senelių Globos Namai Lietuvoje: Nuo Prabangos Iki Realios Priežiūros Iššūkių

Senelių globa tapo skaudi socialinė mūsų visuomenės opa. Kur priglausti nusenusius ir ligotus tėvus, senelius visą dieną dirbantiesiems, o ypač uždarbiaujantiems užsienyje?

Apsigyventi biudžetiniuose globos namuose už valstybės lėšas gali tik vieniši, artimųjų neturintys pagyvenę žmonės, arba jei jų artimieji taip pat neįgalūs, neturi sąlygų prižiūrėti ir slaugyti ligotų senolių.

R.Vanagaitės duomenimis, Vilniuje nemokamo senatvės prieglobsčio laukia 150 senyvo amžiaus žmonių. Kaune, Panemunės senelių namuose eilės mažesnės. Kauno miesto savivaldybės sąrašuose - 8 laukiantieji.

Mokant pinigus laukti eilės nereikia. Tačiau tokiu atveju finansinio skirtumo tarp privačių ir biudžetinių globos įstaigų beveik nėra.

Pavyzdžiui, Kauno Panemunės senelių globos namuose su lengva ar vidutine negalia gyventi ir gauti globos paslaugas per mėnesį kainuoja 1866 Lt., žmonėms su sunkia negalia - 2,4 tūkst. Lt.

Išskyrus ypatingą komfortą siūlančius pensionatus, kur pragyvenimas kainuoja 5 ar net 7 tūkstančius litų, privačios globos įstaigos slaugo, prižiūri senukus už 1,7 - 1,8 tūkst. Lt per mėnesį.

Portalas lrytas.lt iš arčiau pažvelgė į privačius senelių namus, siekiant išsiaiškinti, ar daug kainuoja ir Lietuvoje jau galima rasti jaukų prieglobstį nuo gūdžios vienatvės sulaukus žilo plauko.

Privačių Senelių Namų Pavyzdžiai

Be valdiškų, Kaune ir pakaunėje yra apie 10 privačių pagyvenusių žmonių globos įstaigų. Tačiau įsileisti savininkai nerodė didelio noro, vengė svečių įvairiomis dingstimis, tarsi kažko bijodami ar slėpdami.

Vis tik mielai papasakoti apie senyvo amžiaus globos problemas sutiko Domeikavoje (Kauno r.) įsikūrusių slaugos namų „Vita Lumina“ direktorė Ingrida Lukoševičienė.

„Vita Lumina“ veikia jau 10 metų, Domeikavoje slaugoma 18, kartu su slaugos namų skyriumi Lapėse (Kauno r.) - 43 senoliai.

I.Lukoševičienė tvirtino, jog senų žmonių globa ir slauga, tai ne verslas, o gyvenimo būdas. Faktiškai dirbame 24 valandas per parą, juk pas mus “, - aiškino direktorė.

I.Lukoševičienė - medikė, dirbusi slaugos srityje, senelių namus ji įkūrė jau turėdama patirties. Būtent ši patirtis ir paskatino ją imtis privačios veiklos.

Jos manymu, privatūs globos ir slaugos namai iš principo gali suteikti žymiai kokybiškesnes paslaugas, nei biudžetinės tokios rūšies įstaigos.

Domeikavoje įsikūrusiuose senelių namuose 18 globotinių rūpinasi trys medicinos išsilavinimą turintys slaugytojai ir su padėjėjai.

Jeigu žmogui skiriami slaugos pinigai, dar pridėjus jo pensiją, artimieji nejaučia finansinės naštos išlaikyti pasenusį ir ligotą artimąjį.

Trečdalis „Vita Lumina“ gyventojų - emigrantų artimieji.

Žurnalistų užkalbintas 88 metų Vincas Juzikis sakė laukiantis iš Londono grįžtančios anūkės, kuri senelį palepina angliškais saldumynais, bet globos namuose jam neliūdna.

Buvusi lietuvių kalbos mokytoja, 80 metų Valerija pasakojo nesanti vieniša, turinti dirbančius vaikus, anūkų. Tačiau ji nemano, jog turėtų gyventi pas juos, o ne senelių namuose.

„Vaikai turi savo gyvenimą, o aš - savo“, - oriai atsakė inteligentiška žilagalvė.

Senų žmonių globos problemomis besidominti R.Vanagaitė pastebėjo, jog prieglaudose atsiduria ne tik vieniši, artimųjų netekę žmonės. Šeimos narių skaičius dabar vidutiniškai siekia 2,5. Jauni ir sveiki žmonės nebeturi laiko ir materialinių galimybių deramai prižiūrėti senų, ligotų artimųjų, - sakė R.Vanagaitė.

„Karališkoji Rezidencija“: Nuo Senukų Rojaus Iki Bankroto

Prieš maždaug 10 metų, kai pradėjo daugiau steigtis privačių senelių namų, buvo tikėtasi užsukti pelningą verslą steigiant prašmatnius pensionatus, Vakarų pavyzdžiu. Tikėtasi, jog į tokias vietas karšinti savo tėvus, senelius atveš turtingi lietuviai. Bet taip kol kas neįvyko.

2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“.

Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus.

Per mėnesį mokestis sveikesniems senukams siekė apie 4-5 tūkst. Lt, žmonių su sunkia negalia, nevaikščiojančių, siekė apie 7 tūkst. Lt.

Tačiau dabar viešbučio ir SPA centro „Karališkosios rezidencijos“ slaugos skyrius, kuriame prabangiai dienas leido pasiturintys senoliai, likviduojamas. Gyventojams ieškoma naujų globos įstaigos.

Viešbučio direktoriumi darbuotojų pristatytas asmuo nenorėjo sakyti savo pavardės ir žurnalistus sutiko labai nepalankiai, neįleido pažiūrėti, kaip gyvena senukai likviduojame senatvės rojuje.

„Mes tiesiog atsisakome vienos veiklos rūšies, būtent slaugos. Aš neįgaliotas nieko pasakoti ir manau, kad neturėtumėte nieko rašyti“, nes galite sulaukti teisinių pasekmių - su grasinančia gaidele balse kalbėjo vyriškis.

Viešbutis ir SPA centras "Karališkoji rezidencija" šiuo metu pakeitė pavadinimą į "Royal SPA Residence".

R.Vanagaitė sakė nesistebinti, jog senukų rojus bankrutavo. Toks verslo modelis nepasitvirtino. Turtingi žmonės Lietuvoje nepuolė vežti savo tėvų į prašmatnias slaugos įstaigas, o vidutiniokams tokios paslaugos per brangios, - aiškino ji.

Finansiniai Sunkumai ir Pardavimas

„Greičiausiai su tuo projektu stipriai pralenkėme laiką.

Ten įrengėme 82 30-90 kv. m ploto butus.

Buvo užsirezervavę per 30 senolių, kurie po karo išvyko į svečias šalis ir ketino sugrįžti.

Tačiau, įvykus krizei JAV, jie negalėjo grįžti, nes prarado didelius pinigus per akcijas ir vertybinius popierius, todėl jie atsisakė rezervacijų.

Tai buvo pats didžiausias smūgis mums, nes statėme skolintomis lėšomis. Teko viską užstatyti bankams, iš pradžių SEB, po to „Snorui“.

Antruoju etapu savininkai planavo tęsti plėtrą ir greta statyti 20 individualių namų, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų namų.

Dar vėliau - ant Nemuno kranto pastatyti nedidelį laivų uostą. „Neįgyvendinome.

Greta komplekso paruošti inžineriniai tinklai šiems dvidešimčiai namų, o dviem namams išliejome pamatus, bet viskas tuo ir baigėsi.

V.Kontrausko teigimu, iš viso į kompleksą investuota beveik 17 mln. eurų parduodamas didysis pastatas ir 2,24 ha ploto žemės nuomos teisė, kuriame iki šiol veiklą vykdo viešbutis.

Kituose skelbimuose parduodama 0,59 ha ploto žemės nuomos sutartis kartu su pastatais, taip pat dar du žemės sklypai - bendra šio turto vertė siekia šiek tiek daugiau nei 109 tūkst. eurų.

„Viename sklype parduodamas didelis kompleksas. Į jį sudėta viskas, kas susiję su viešbučio veiklos vykdymu.

„Karališkoji rezidencija“ ant varžytynių stalo pateko pirmą kartą, tačiau kol kas susidomėjimo objektu nėra.

Objektas yra veikiantis, generuojantis pajamas, geras, prižiūrėtas, išsaugotas, todėl gali būti įvairiai.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa svarstyti, ar kaina už tokį objektą yra reali, nepanoro.

Anot jo, varžytynėse ir taip ji 20 proc. eurų už kv. m.

Naujos Viltys: "Smiltelės" Pavyzdys

Tačiau neseniai duris atvėrusių, dar šviežia statyba kvepiančių senelių namų „Smiltelė“ direktorius, 27 metų kaunietis Kostas Aleksandravičius tiki, kad jam pasiseks.

Tiesa, ir jis iš senukų globos nesitiki labai pelningo verslo, sako, kad tokios humaniškos veiklos labai norėjo jo žmona Gintarė.

Jauni sutuoktiniai senelių namus pastatė Žagarių kaime prie Balbieriškio (Prienų r.), netoli vaizdingo Nemuno kilpų parko.

Tuo metu, kai čia lankėsi žurnalistai, gyveno tik 8 senukai, iš viso „Smiltelė“ galės priglausti 28 žmones.

Aplinka jauki ir šiuolaikiška. Ant stalo nuolat pūpso lėkštės su šviežiais vaisiais. Maitinama 5 kartus per dieną. Kaina standartinė, tokios dažniausiai ir būna privačiuose slaugos namuose: 1 tūkst. 800 Lt.

Kol kas įstaigoje dirba 3 žmonės, bet K.Aleksandravičius tikisi veiklą plėsti, nori apgyvendinti abu namų aukštus. Viskas čia įrengta pagal globos įstaigoms taikomus reikalavimus, yra ir centralizuotas valdymo pultas - senoliui bet kurioje palatoje užtenka paspausti mygtuką, tučtuojau iškviečiamas darbuotojas.

Situacija Lietuvoje: Skaičiai ir Iššūkiai

R.Vanagaitė sakė esanti įsitikinusi, jog nei valstybinis, nei privatus sektorius kol kas neužtikrinantis pilnai kokybiškos, patikimos priežiūros senatvėje.

„Atrodo, kad Lietuvoje yra labai daug globos įstaigų, bet reikia būti atsargiems, kai tenka pasirūpinti artimu žmogumi. Valstybinėse įstaigose mane glumino geležinės lovos, bet ir privačių mačiau tokių, kad neduok Dieve.

Pastatų kompleksas kartu su žemės nuomos teise parduodamas e. varžytinėse, pradinė kaina - 8,7 mln. Eur. Pagrindinio pastato, kuriame įsikūręs poilsio kompleksas, plotas - 9.453 kv. m. Parduodamo turto sąraše taip pat yra butai-apartamentai, kurie anksčiau buvo įrengti senoliams gyventi, skelbia „15min.lt“. Visas turtas, pasak varžytinių aprašo, yra įkeistas.

Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis 2004 m. investavo į „Senjorų rezidenciją“, 80 vietų privatų pensioną Birštone, o kaip verslo partnerį pasikvietė verslininką Vaclovą Kontrauską, tačiau po 2008 m.

Apgyvendinimo ir priežiūros paslaugos tuo metu komfortiškiausioje šalies slaugos įstaigoje priklausomai nuo senolio būklės mėnesiui kainavo 600-1.200 Eur.

„Taip, maniau, kad tai, ką darėme, tiks Lietuvoje, o pasirodė, kad niekas netiko. Šiandien tą projektą vertinu kaip viešbutį ir SPA, kur žmonės atvyksta pailsėti“, - VŽ yra sakęs p.

„Teigdamas, kad aplenkėme laiką, turiu omenyje, kad per anksti pasiūlėme per aukštos kokybės paslaugas, per aukštai iškėlėme kartelę. Darėme taip, kad norėtume ten patys gyventi. Nors buvo nemažų praradimų, ir tos force major aplinkybės aplamdė ne mane vieną, tą laikotarpį prisimenu kaip labai šviesų ir didžiuojuosi, kad to ėmiausi“, - sakė p.

„Senjorų rezidencijos“ pajamos 2015 m. siekė 2,4 mln. Eur, 2014 m. - 1,4 mln. Eur. Krizės metu, pavyzdžiui, 2008-aisiais, jos siekė 504.000 Eur. 2015 m. bendrovė uždirbo 73.000 Eur grynojo pelno, 2014 m. - 8.000 Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“.

Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus.

„Greičiausiai su tuo projektu stipriai pralenkėme laiką.

Buvusioje Marijampolės konservų fabriko poilsiavietėje, daugiau nei 13 tūkst. kv.

Tuomet buvo pasirašyta apie 30 sutarčių su JAV ir Kanados lietuviais, tačiau 2008 metais, užklupus krizei, daugelio jų turtas, laikytas akcijų ir vertybinių popierių pavidalu, stipriai nuvertėjo.

Negalėdami susimokėti už brangias paslaugas (per mėnesį mokestis siekė nuo 1,15 tūkst. iki 2 tūkst. eurų), jie nutraukė rezervacijas.

„Ten įrengėme 82 30-90 kv. m ploto butus.

Buvo užsirezervavę per 30 senolių, kurie po karo išvyko į svečias šalis ir ketino sugrįžti.

Tačiau, įvykus krizei JAV, jie negalėjo grįžti, nes prarado didelius pinigus per akcijas ir vertybinius popierius, todėl jie atsisakė rezervacijų.

Tai buvo pats didžiausias smūgis mums, nes statėme skolintomis lėšomis. Teko viską užstatyti bankams, iš pradžių SEB, po to „Snorui“.

Antruoju etapu savininkai planavo tęsti plėtrą ir greta statyti 20 individualių namų, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų namų.

Dar vėliau - ant Nemuno kranto pastatyti nedidelį laivų uostą. „Neįgyvendinome.

Greta komplekso paruošti inžineriniai tinklai šiems dvidešimčiai namų, o dviem namams išliejome pamatus, bet viskas tuo ir baigėsi.

V.Kontrausko teigimu, iš viso į kompleksą investuota beveik 17 mln.

Žinia, kad parduodamas turtas, vienam iš komplekso įkūrėjų buvo netikėta, nors ir laukta.

„Žinojau, kad tai įvyks, bet kai pasakėte apie tai, man tai išties naujiena. Tai turėjo įvykti, bet labai gaila, kad tai vyksta. Man šio objekto labai gaila, nes į jį įdėta be galo daug sveikatos, energijos ir pinigų.

Elektroninėje varžytynių sistemoje skelbiama, kad už 8,7 mln. eurų parduodamas didysis pastatas ir 2,24 ha ploto žemės nuomos teisė, kuriame iki šiol veiklą vykdo viešbutis.

Kituose skelbimuose parduodama 0,59 ha ploto žemės nuomos sutartis kartu su pastatais, taip pat dar du žemės sklypai - bendra šio turto vertė siekia šiek tiek daugiau nei 109 tūkst.

„Viename sklype parduodamas didelis kompleksas. Į jį sudėta viskas, kas susiję su viešbučio veiklos vykdymu.

„Karališkoji rezidencija“ ant varžytynių stalo pateko pirmą kartą, tačiau kol kas susidomėjimo objektu nėra.

„Kol kas aktyvaus susidomėjimo šiuo objektu nėra. Mes neprognozuojame (ar pavyks parduoti, - red. past.).

Objektas yra veikiantis, generuojantis pajamas, geras, prižiūrėtas, išsaugotas, todėl gali būti įvairiai.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa svarstyti, ar kaina už tokį objektą yra reali, nepanoro.

Anot jo, varžytynėse ir taip ji 20 proc.

„Jei jį vertino pajamų metodu, tuomet kaina turėtų būti nustatyta objektyvi, nes vertina veiklos pajamas ir kiek iš to uždirbama. O jei palyginamuoju, tai sunku atsakyti, nes tokių objektų Lietuvoje nebuvo parduota. Manau, kad realūs pirkėjai yra koks nors fondas.

R.Žulpos teigimu, šiuo metu beveik už 9 mln.

„Faktas, kad už tiek tikrai nepastatysi viešbučio, nes jų statybos kainos yra dvigubai didesnės. Pilnai įrengto viešbučio statybos kaina yra apie 1,3-1,5 tūkst.

Royal SPA Residence Birštone, anksčiau žinoma kaip "Karališkoji rezidencija"

Pagrindiniai skirtumai tarp privačių ir valstybinių senelių namų

tags: #royal #spa #residence #is #varzytiniu