Rokynės kaimo turizmo sodyba - puiki vieta ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, aktyvių pramogų ar norintiems susipažinti su Lietuvos dvarų istorija. Ši sodyba siūlo įvairias paslaugas ir pramogas, pritaikytas skirtingiems poreikiams ir interesams.
Apgyvendinimas Vila Dubysa
Vila Dubysa, esanti Palukščio dvaro teritorijoje, siūlo patogų apgyvendinimą antrajame aukšte įrengtuose miegamuosiuose kambariuose. Galite rinktis iš:
- Dviviečių kambarių
- Triviečių kambarių
- Keturviečių kambarių
Yra galimybė rinktis kambarius su vonios kambariu arba be jo. Nakvynės galimybės visada derinamos pagal individualius kliento poreikius, lovų išdėstymas derinamas lanksčiai - galime sustumti arba atskirti dvigules lovas.
Kaimo turizmo sodyba Svajoniu Dvaras
Pramogos ir Laisvalaikis
Rokynės kaimo turizmo sodyba siūlo platų pramogų spektrą, kuris patenkins kiekvieno lankytojo poreikius:
- Aktyvios pramogos:
- Pasivažinėjimas visureigiais arba lietuviškasis džipų safaris
- Keturračiai - puiki pramoga adrenalino mėgėjams
- Šratasvydis
- Dažasvydis
- Plaukimas baidarėmis
- Ekskursijos dviračiais po apylinkes
- Pasivažinėjimas karieta
- Sportas ir žaidimai:
- Šaudymas į taikinius (iš lankų, laidynėmis)
- Žiedų mėtymas
- Stalo tenisas
- Stalo žaidimai
- Sportinis stalo pokeris
- Hipodromo žaidimas
- Relaksacija ir sveikata:
- Pirtis ant ratų
- Vandens kubilas
- Grybavimas
- Kultūrinės ir edukacinės pramogos:
- Intelektualų dvikova, protų mūšis
- Viduramžių šokiai
- Pažintis su piliakalniais
- Tapyba ant vandens
- Šventės ir renginiai:
- Fejerverkai
- Dangaus žibintai
- Magiškas ugnies šou
Kaimo turizmo sodybos teritorija
Palukščio Dvaro Istorija
Vila Dubysa pastatas yra vienas iš septynių Palukščio dvaro teritorijos ansamblyje esančių statinių. Palukščio dvaras išsidėstęs netoli Betygalos, priešingame Dubysos krante, Raseinių rajone. XVI - XVIII a. įėjo į Žemaitijos kunigaikštystės Raseinių pavieto administracines ribas, XIXa. Priklausė Kauno gubernijos Raseinių apskričiai.
Dvaras anot XXa. pradžios garsiojo fotografo ir istorinio paveldo tyrinėtojo J.Bulhako, tai visas žemvaldžio pasaulis. Tai jo namai, nuosavybė, darbas, poilsis, džiaugsmas ir pasididžiavimas. Dvaras - t.y. vidutinio bajoro namas ar palivarko sodyba.
XVII - XVIII a. Lietuvoje dažniausiai buvo medinis vieno, rečiau dviejų aukštų pastatas su šalia išsidėsčiusiais ūkiniais pastatais, daržu, sodu, apsuptas žemių ir medinių kuolų tvora. XVIII a. Pabaigoje Lietuvoje šios gynybinę funkciją turėjusios tvoros buvo keičiamos mūrinėmis, dažniausiai tik dekoratyvinėmis tvoromis.
Vis dažniau Lietuvoje, ypač po 1794 m., 1812 m. karų pradėti statyti jau mūriniai dvaro ir net palivarkų rūmų pastatai. Jų architektūra jau skyrėsi nuo medinių dvaro rūmų išvaizdos. Labiausiai paplito barokas su tam tikrais klasicizmo bruožais, vėliau - dviejų aukštų rūmai su aukštu „laužytu“ stogu ir priebučiu su kolonomis, kas turėjo simbolizuoti šeimos, giminės lizdo svetingumą.
Istoriniuose šaltiniuose nuo XVI a. minimas Palukščio dvaras. Vystantis prekinei žemės ūkio gamybai ilgainiui Palukštys išaugo į gana stambų dvarą. Pirmas patikimesnis šaltinis yra 1816m. Tikėtina, kad XVIIa. antroje pusėje įkurtas piliavarkas iki pat XIXa.
Dvaro Savininkai
Januškevičiai - sena bajorų giminė. Jos pradininku yra laikomas Januška 1460 m. Buvęs LDK raštininku. 1863m. Palukščio dvaras buvo konfiskuotas ar sekvestruotas. Po 1863m. sukilimo, Palukščio dvarą konfiskavus, Januškevičiai išlaikė tik kai kuriuos kitus dvarus, pvz. 1873m. dvarą iš varžytinių įsigijo rusų pareigūnas Aleksandras Faliejevas.
1877m. jis pardavė Palukštį su piliavarkais lenkų kilmės, rusų armijos atsargos majorui Aleksandrui Christijanavičiui, kuris tuo metu buvo supirkęs nemažai konfiskuotų dvarų. Po A.Christijanavičiaus mirties, Palukščio dvarą paveldėjo duktė - Olga Jurkevičienė. Didesnė dalis dvaro žemių, dar esant gyvam Aleksandrui Christijanavičiui buvo, išpirkimo keliu, išskirstyta valstiečiams.
Danielius Rudžianskas santuokoje (sant.1915.02.02) su Elena Vaičiuškyte, kartu su broliu Pranu-Stanislavu Rudžiansku Palukščio dvarą valdė iki 1940 m. 1940m. broliai ištremti į Sibirą.
| Savininkas | Valdymo laikotarpis |
|---|---|
| Januškevičiai | Iki 1863 m. |
| Aleksandras Faliejevas | 1873 m. |
| Aleksandras Christijanavičius | 1877 m. |
| Olga Jurkevičienė | Po A.Christijanavičiaus mirties |
| Danielius ir Pranas-Stanislovas Rudžianskai | Iki 1940 m. |