Rokiškio Dvaro Sodybos Istorija: Nuo Pradžių Iki Šių Dienų

Rokiškio dvaras, statytas 1801 m. klasicizmo stiliumi, yra vienas iškiliausių Lietuvos istorinių objektų. Ši viena labiausiai vertinamų klasicistinės architektūros sodybų Lietuvoje yra praeities didybės, sunkių išbandymų ir šiuolaikinio atgimimo simbolis. Rokiškio dvaro istorija siekia 1499 m., kai pirmą kartą rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose šis dvaras buvo paminėtas didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje.

Šiame straipsnyje apžvelgsime dvaro raidą nuo jo pirmųjų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose iki šių dienų, atskleidžiant jo architektūrinę raidą, savininkus ir kultūrinę reikšmę.

Ankstyvoji Istorija ir Savininkai

1499 m. paminėtas Rokiškio dvaras (valdė Grigalius Astikas). Būtent nuo tos datos skaičiuojamas Rokiškio atsiradimas, švenčiamas mūsų miesto gimtadienis, o tuo metu Rokiškis buvo valstybinis dvaras, vėliau perduotas valdyti Aleksandro žmonai Elenai Riurikaitei. 1514 m. jis perduotas valdyti Timotiejui Krošinskiui. Ilgą laiką Rokiškį valdė kunigaikščiai Krošinskiai, kurie XVI-XVIII a. gyveno klestėjimo laikotarpiu ir pavertė šį regioną svarbia kultūros ir prekybos vieta.

Prie dvaro sodybos galėjo būti ir kompaktiška gyvenvietė su miestelio požymiais. Apie 1500 pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapija. 1516-19 minimas Rokiškio miestelis, vadintas ir miestu. 16 a. pradžioje Rokiškis buvo nedidelio valsčiaus centras, kurio plėtrą skatino Vilniaus-Rygos kelias. 1547 Rokiškio dvaras atiteko Krošinskiams. Miestelis nuo 1573 žymimas daugumoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos bei Livonijos žemėlapių.

1634 paminėti užvažiuojamieji nakvynės namai su smukle. Per 1655-60 Šiaurės karą Rokiškį sunaikino Švedijos kariuomenės dalinys. 17 a. antroje pusėje per Biržų muitinės Rokiškio punktą (minimas nuo 1628) į Rygą buvo vežami krašto linai ir kanapės. Nuo 1700 veikė parapinė mokykla. 1784 surašytos 26 žydų šeimos.

Tyzenhauzų Epocha

XVIII a. pabaigoje Ignotas Tyzenhauzas pradėjo fundamentalią dvaro rekonstrukciją. 1797 pasodintas parkas, užveistas sodas, suformuotas tvenkinys, pastatytas malūnas. Naujieji klasicistinio stiliaus rūmai, užbaigti 1801 metais, tapo Tyzenhauzų rezidencija ir to meto prabangos įrodymu.

Po 1778 gaisro miestelis išplėstas; greta senojo pagal klasicistinį planą įkurtas naujas. 18 a. pabaigoje-1801 pastatyti nauji dvaro rūmai. Po 1810 prie aikštės pastatytos prekybos eilės. 1825 miestelyje buvo 50 dūmų, dirbo 18 amatininkų, 2 gydytojai, agronomas, apie 10 prekybininkų; veikė smuklė, 2 špitolės (ligoninė minima nuo 1813).

Per 1830-1831 sukilimą Rokiškį užėmę sukilėliai dvare įrengė patrankų liejyklą. 1860 miestelyje buvo 46 sodybos, rinkosi turgus, veikė žemės ūkio mokykla, alaus bravoras, 3 degtinės varyklos ir 3 smuklės. 1861-1915 Rokiškis - valsčiaus centras. Per 1863-1864 sukilimą Rokiškį buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. 1862 dvare pastatyta plytinė, 19 a. 7 dešimtmetyje - viešbutis, buvo dvi sinagogos. 1865 įsteigta valdinė dviklasė mokykla, 1871 - vaistinė. 1873-1904 veikė Rokiškio muzikos mokykla. Miestelio plėtrą paskatino 1873 į pietus nuo Rokiškio nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis; prie jo įsikūrusi gyvenvietė 19 a. pabaigoje prijungta prie Rokiškio. 1894 pastatyta cerkvė.

Per 1905 revoliuciją vyko demonstracijos, uždaryta valdinė mokykla. Nuo 19 a. Apie 1910 miestelyje buvo 30 parduotuvių, 16 smuklių, dirbo apie 30 amatininkų, 2 kalvės. 20 a. pradžioje įsikūrė Kauno bendrovės skyrius žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti, 1911 - vartotojų draugija, Vilijos draugijos atstovybė, 1913 atidarytas Latvių ūkininkų ekonominės draugijos skyrius, 1914 - skerdykla; veikė 2 senelių ir 1 vaikų prieglauda, 2 bankai. Saulės draugijos skyrius išlaikė biblioteką ir knygyną, 1908 įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius, 1914 įkurta Kanklių draugija.

1916-50 Rokiškis - Rokiškio apskrities centras. 1919 pradžioje Sovietų Rusijos karinių dalinių užimtą Rokiškį 1919 06 pradžioje išvadavo Lietuvos kariuomenė. 1920 Rokiškiui suteiktos miesto teisės.

20 a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje buvo 2 ar 3 malūnai, skerdykla, verpykla, milo vėlykla, lentpjūvė, betono gaminių dirbtuvė, 3 saldainių ir 4 šaltkalvių dirbtuvės. 1928 įkurta žemės ūkio mašinų gamykla. Veikė 3 pradinės mokyklos, gimnazija, žydų religinė mokykla, mergaičių amatų ir ruošos mokykla, ligoninė, biblioteka, 2 knygynai, kino teatras. 1924-27 išparceliavus dvarą miestui plėsti skirta apie 100 ha žemės. Nuo 1923 pradėtos grįsti gatvės, klojami šaligatviai. 1931 atidengtas Nepriklausomybės paminklas (skulptorius R. Antinis vyresnysis). Apie 1930 veikė daugiau kaip 130 parduotuvių, 15 bankų ir kredito bei komercinių įstaigų, 9 smulkūs fabrikai ir 28 dirbtuvės, pieninė, buvo amatų mokykla. Veikė keliolika visuomeninių organizacijų arba jų skyrių. Rinkosi turgus, kasmet vyko 3 prekymečiai.

Pšezdzieckių Valdymas ir Rekonstrukcija

Po Tyzenhauzų epochos XIX a. pabaigoje dvaras atiteko Pšezdzieckiams. Būtent jų valdymo metu 1905 m. Jonas Pšezdzieckis perstatė dvarą, įtraukiant baroko ir romantizmo elementus, taip pat garsųjį Zakopanės stiliaus valgomojo kambarį.

1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. Dvaro rūmai ir ofi cinos sudaro gražųjį dvaro kiemą. Šiandien buvusių ofi cinų pastatai pritaikyti muziejinei veiklai, įrengti pagal nūdienos reikalavimus, su šiuolaikine vėdinimo įranga, modernia dujine priešgaisrine apsauga saugyklose. Beje, ofi cinose teko įrengti pagrindinius vandentiekio ir nuotėkų tinklus, nes jų tiesiog nebuvo.

Paskutinis Rokiškio dvarininkas Jonas Pšezdzieckis 1905-aisiais perstatė rūmus, suteikdamas jiems gotikos, renesanso ir baroko formas. Pakeitus išorę, pasikeitė ir jų vidaus išplanavimas, nepakitęs liko tik apatinis - cokolinis - aukštas. Biliardo kambarys ir valgomasis buvo sujungti į vieną didelę erdvę ir paversti angliško tipo didžiuoju holu. Šios rekonstrukcijos metu buvo įrengtas ir garsusis Zakopanės stiliaus valgomasis. Šiandien visa ši erdvė gyva ir alsuojanti.

Dvaro sodybos kompozicinės savybės, architektūrinių formų brandumas ir originalumas leidžia konstatuoti, kad Rokiškio dvaro sodyba yra vienas iš vertingiausių klasicizmo - istorizmo laikotarpio sodybinių ansamblių.

Sovietinis Laikotarpis ir Atgimimas

Kiekviena didybė patiria išbandymų laikus. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarą paliko paskutiniai Pšezdzieckių atstovai. Sovietų sąjungos valdymo metais dvaras prarado savo prabangą ir pagrindinę funkciją. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai buvo naudojami kaip karių ir pabėgėlių prieglobstis, o po karo - pritaikyti įvairioms institucijoms. 1952 metais atliktos rekonstrukcijos dėka rūmuose buvo įsteigtas Rokiškio krašto muziejus. Šis žingsnis tapo pirmuoju dvaro atgimimo ženklu.

1941 06 prasidėjus SSRS-Vokietijos karui nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Rokiškio žydai buvo suvaryti į getą, 1941 07-08 nužudyti Velniaduobės miške (5 km nuo Rokiškio) ir prie Antanašės kaimo (5 km nuo Obelių). Nuo 1945 apylinkėse veikė Vytauto apygardos, nuo 1947 - Algimanto apygardos Lietuvos partizanai. 1940-41 ir 1944-53 sovietų valdžia ištrėmė 155 Rokiškio gyventojus. Nuo 1950 Rokiškis - rajono centras. Sovietų okupacijos metais Rokiškyje veikė konservų, sviesto (vėliau - sūrių), kombinuotųjų pašarų, žemės ūkio mašinų gamyklos, siuvimo fabrikas ir kitos įmonės. Apie 20 a. 1988 08 09 susikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė, 11 06 mieste iškelta tautinė vėliava. 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje kai kurios didesnės įmonės užsidarė, įsikūrė naujų - automobilių surinkimo, mėsos produktų, daržovių ir uogų perdirbimo.

Rokiškio Krašto Muziejus

Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra per 100 tūkst. eksponatų. Muziejuje galima susipažinti su veikiančiomis ekspozicijomis: Rokiškio dvaro kultūra ir istorija, Rokiškio krašto istorija nuo seniausių laikų. Išskirtinę vietą užima unikali dievadirbio Liongino Šepkos (1907-1985 m.) drožinių ekspozicija. Rokiškio krašto muziejuje Jūsų laukia vienintelė Lietuvoje prakartėlių (Betliejų) ekspozicija. Joje apie 100 prakartėlių. Čia rengiamos dailės parodos, plenerai, klasikinės muzikos koncertai, literatūros vakarai.

Muziejuje sukaupta daugiau nei 100 tūkst. Kelias į visišką dvaro atgimimą prasidėjo dar prieš keletą metų. 2021 m. Kultūros ministerija skyrė 100 000 eurų valstybės lėšų projektui „Rokiškio rajono savivaldybės dvaro viralinės rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai“.

Muziejus per 78 metus sukaupė gausius archeologijos, istorijos, numizmatikos, dailės ir etnografijos eksponatų rinkinius, iš viso - daugiau nei 80 tūkstančių vienetų. Unikali ir vertinga dvarų kultūros paveldo kolekcija - viena iš nedaugelio tokių ekspozicijų Lietuvoje. Ypatingas dėmesys muziejaus darbe skiriamas edukacinei veiklai vaikams ir suaugusiems, įtraukiant į šią veiklą socialinės atskirties grupes. Muziejus teikia įvairias paslaugas, rengia temines parodas ir ekskursijas, aktyviai dalyvauja projektinėje-programinėje veikloje. Ypatingai didelis dėmesys pastaraisiais metais muziejaus darbe skiriamas edukacinei veiklai, už kurią Rokiškio krašto muziejus 2010 m. El.

Dvaro Atgimimas Šiandien

Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuris per savo veiklos dešimtmečius sukaupė daugiau nei 100 tūkst. eksponatų. Muziejuje lankytojai gali mėgautis vienintele Lietuvoje prakartėlių (Betliejų) ekspozicija, kurioje - per 100 skulptūrų. muzikos koncertai, literatūros vakarai ir edukacinės veiklos, skirtos įvairaus amžiaus lankytojams.

2011 metais Rokiškio dvaro sodyba buvo pripažinta patraukliausia Lietuvos turizmo vietove.Rokiškio dvaro sodyba - 2011 Eden nugalėtoja Lietuvoje. Garbingas patraukliausios turizmo vietovės titulas Rokiškio dvarui suteiktas už puikiai įrengtą dvaro ekspoziciją, istorijos ir kultūros puoselėjimą bei jaunosios kartos auklėjimą.

2011 m. Dvaro ansamblį sudaro 14 autentiškų pastatų ir 28 hektarų parkas su tvenkiniais, suteikiantis ypatingą atmosferą tiek pažintinėms, tiek kultūrinėms veikloms. Muziejus nuolat tobulina savo ekspozicijas ir skiria ypatingą dėmesį edukacijai - nuo praktinių užsiėmimų vaikams iki istorinių žinių gilinimo suaugusiesiems.

Be to, 2021-2023 m. vyko Salų dvaro sodybos rekonstrukcijos projektas, kurio vertė siekė daugiau nei milijoną eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Rokiškio savivaldybė, o apie 200 tūkst. eurų buvo gauta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo ir poilsio infrastruktūros programos. Už šias lėšas per trejus metus pirmame pastato aukšte sutvarkyta 12 patalpų, kurių plotas 460 kv. m. Atlikta vidaus apdaila, pakeisti langai ir durys, įrengtos naujos grindys, restauruoti paveldo šviestuvai, atkurta patalpų polichromija.

Šiandien Rokiškio dvaras yra ne tik istorijos fragmentas, bet ir moderni kultūros vieta. Čia įsikūręs muziejus kviečia lankytojus susipažinti su regiono kultūra, organizuojami koncertai, menų parodos ir mokyklinės edukacinės veiklos. ES remiamos investicijos taip pat prisidėjo prie ekonominės vietovės plėtros - nuo naujai atidarytų kavinių ir svečių namų iki turizmo pakilimo.

Lentelė: Svarbiausi Rokiškio Dvaro Istorijos Faktai

Rokiškio dvaras nėra tik pastatas su stogu - tai Lietuvos atgimstančios istorijos simbolis. Jo praeitis kalba apie didingas dinastijas, iššūkius ir neišvengiamą laiko poveikį, o dabartis - apie viziją, kurią inspiruoja bendruomenės solidarumas ir šiuolaikinės galimybės.

tags: #rokiskio #dvaro #sodyba #dvarai