Veiksmažodis - tai kaitoma kalbos dalis, reiškianti daikto veiksmą ir turinti sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime esminius lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų ypatumus, padėsiančius išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Laikas (gramatinis) - gramatinė kategorija, parodanti veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo santykį su kalbamuoju momentu. Remiasi bendrąją laiko samprata (referencija). Laikas, žinoma, kalboje reiškiamas ne tik gramatine kategorija, bet ir leksiškai.
Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje. Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
Lietuvių kalbos rašyba pagal vyraujantį raidžių vartojimo principą yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Bendrinėje kalboje fonetiniu principu daugiausia grindžiama ilgųjų ir trumpųjų balsių rašymas.
Vartojami tam tikri ženklai žymėti ilgiesiems ir trumpiesiems balsiams i, y, u, ū, kurie kaitaliojasi tų pačių žodžių formose (pvz., veiksmažodžių šaknyse: lýti, lỹja, ljo, psti, pùčia, ptė; vardažodžių galūnėse: trỹs - trs, gardùs - gárdūs) arba tą pačią šakninę morfemą turinčiuose žodžiuose (pvz., pasùkti - pósūkis, brsti - bryd). Neretai tais ženklais žymimi ilgieji ir trumpieji balsiai skiria žodžių reikšmes (pvz., lpa ‘burnos angos kraštas’ ir lùpa ‘muša’; lýnas ‘žuvis’ ir lnas ‘augalas’), priesagas: ‑imas ir ‑ymas, ‑ilis ir ‑ylis, ‑ilas ir ‑ylas, ‑(i)ukas ir ‑(i)ūkas (plg. kláusimas < kláusti, klaũsymas < klausýti).
Veiksmažodis - yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo?
Pirmas asmuo - aš - Ką veikiu? Ką veikiau? Ką veikdavau?
Antras asmuo - tu - Ką veiki? Ką veikei? Ką veikdavai?
Trečias asmuo - jis, ji - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
Pirmas asmuo - mes - Ką veikiame? Ką veikėme? Ką veikdavome?
Antras asmuo - jūs - Ką veikiate? Ką veikėte? Ką veikdavote?
Trečias asmuo - jie, jos - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.
Esamasis laikas reiškia dabartį, kuri aktualesnė už praeitį arba ateitį. Todėl esamasis laikas, vartojamas perkeltinėmis reikšmėmis, suaktualina praeities ar ateities veiksmus: Pabudo miške lokys, pabudęs čiupt, čiupt - šlaunies nebėra.
Bet seniau būdavo pasaulis puikesnis: išeini žmogus tankumynan, ir kūnas tik eina, tik eina pagaugais. Ilgi veiksmai - lygūs amžinybei: Nemunas teka į Kuršių marias.
Tokie ilgi veiksmas reiškia „visada“. Veiksmas atitraukiamas nuo dabarties ir suvokiamas kaip apibendrintas - visais laikais vykstantis ir pasikartojantis: Čia ji apalpo: tokiais atsitikimais moterys visada alpsta.
Toks apibendrinimas tinka patarlėms: Kur trumpa, ten trūksta. Kur du jauni ‒ ten poterių nekalba.
Galūnių Rašyba
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens galūnė po minkštojo priebalsio tariama -e, bet rašoma -ia. Ypatinga ir veiksmažodžių esamojo laiko daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnių rašyba.
Esamojo laiko veiksmažodžių galūnėje po j visada rašome a, nors tardami girdime e.
Svarbu įsiminti:
- Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j).
VISI būsimieji anglų kalbos laikai paaiškinti per 12 minučių [įskaitant GOING TO]
Būtasis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.
Kaip sakyta, vieni tyrėjai mano, kad tai skirtingi laikai ir jiems bendra tik tai, kad jie abu reiškia praeities veiksmus. Kiti autoriai mano, kad būtieji laikai skiriasi veikslu ir skaičiumi, t.y. Būtasis kartinis laikas reiškia praeityje vykusį vieno karto veiksmą: Tą vakarą mudu ėjome namo.
Būtojo dažninio laiko formoms būdingas didesnis atstumas nuo kalbamojo momento ir apibendrinimas (neapibrėžtumas). Būtasis dažninis laikas kokių ypatingesnių stilistinių atspalvių neturi. Jis gali būti tik apibendrinamąją reikšmę turinčių kitų laikų sinonimas: Mano metais tėvai nebūdavo tokie kuklūs su savo vaikais, kaip kad dabar.
Ne taip pasakei - diržu gavai, ne taip pasielgei, ne taip žengei - iena ar pagaliu suvanos, kas tik jiems rankon pakliūdavo. Bet manai, kad mes tėvų bijojome? Nė kiek!
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Vienaskaitos II Asmens Galūnės
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Vienaskaitos I Asmens Veiksmažodžiai
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Svarbu įsiminti:
- Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o.
- Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens vaiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j)arba -iau.
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.
Priesagos -dav- Vartojimas
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Duslieji priebalsiai, susidūrę su būtojo dažninio priesaga -dav-, tariami skardžiai. Todėl, norėdamas teisingai parašyti, žodį pakeisk kitu, giminišku.
| Laikas | Klausimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Esamasis | Ką veikia? | Eina, žaidžia, važiuoja |
| Būtasis kartinis | Ką veikė? | Ėjo, žaidė, važiavo |
| Būtasis dažninis | Ką veikdavo? | Eidavo, žaisdavo, važiuodavo |
| Būsimasis | Ką veiks? | Eis, žais, važiuos |
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.
Reiškia ateities veiksmą. Neigiamosios formos gali reikšti teigimą: Gal turi, Jankelien, degtinės buteliuką? - nedrąsiai paklausė bernas. - Kur neturėsi geram žmogui! Kitų laikų kontekste būsimasis laikas neturi ateities veiksmo reikšmės: Koks didelis ančiukas! Visai nepanašus į kitus! Ar nebus jis tiktai kalakučiukas?
Būsimojo laiko veiksmažodžio galūnių priebalsiai rašomi tokie, kokie girdimi: s arba š. Pvz.: grėbs, tėkš, jaus, kramtys, droš. Kiti (priešpaskutiniai) būsimojo laiko veiksmažodžių priebalsiai rašomi pagal supanašėjusių priebalsių rašybos taisyklę.
Priebalsių Supanašėjimas
Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau.
Balsių Trumpėjimas
Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.
Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė y nesutrumpėja.
Svarbu įsiminti:
- Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, esančios prieš -ti, būsimojo laiko trečiame asmenyje sutrumpėja. Pvz.: būti-bus, žūti-žus (fonetinė rašyba).
- Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, prieš -ti turinčios priebalsių, būsimojo laiko trečiame asmenyje išlieka ilgos.
- Būsimojo laiko trečiojo asmens forma baigiasi priesaga s arba š (kai kuriais atvejais susilieja su šaknies paskutiniu priebalsiu).
Lietuvių kalbos abėcėlė