Rokiškio krašto muziejus, įkurtas 1933 metais, nuo 1940 metų veikia Rokiškio dvaro rūmuose. Mieste leidžiamas laikraštis "Gimtasis Rokiškis" (nuo 1989 m.).
Rokiškio Butų Ūkio Istorija
Juridinis asmuo Akcinė bendrovė Rokiškio butų ūkis (registracijos adresas Rokiškis, Nepriklausomybės a. 12A) išregistruotas 2022 m. gruodžio mėn. 16 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Rokiškio r. sav. Rokiškio m. Nepriklausomybės a. 12A į Rokiškis, Nepriklausomybės a.Svarbūs istoriniai faktai:
- 1499 m. paminėtas Rokiškio dvaras.
- Apie 1500 m. pastatyta katalikų bažnyčia.
- 1516-19 m. minimas Rokiškio miestelis.
- 16 a. pradžioje Rokiškis buvo nedidelio valsčiaus centras.
- 1547 m. Rokiškio dvaras atiteko Krošinskiams.
- 1634 m. paminėti užvažiuojamieji nakvynės namai su smukle.
- 17 a. antroje pusėje per Biržų muitinės Rokiškio punktą į Rygą buvo vežami krašto linai ir kanapės.
- Nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla.
Po 1778 m. gaisro miestelis išplėstas, o greta senojo pagal klasicistinį planą įkurtas naujas. 18 a. pabaigoje-1801 m. pastatyti nauji dvaro rūmai, 1797 m. pasodintas parkas, užveistas sodas, suformuotas tvenkinys ir pastatytas malūnas. Po 1810 m. prie aikštės pastatytos prekybos eilės.
1825 m. miestelyje buvo 50 dūmų, dirbo 18 amatininkų, 2 gydytojai, agronomas, apie 10 prekybininkų; veikė smuklė ir 2 špitolės. Per 1830-1831 m. sukilimą Rokiškį užėmę sukilėliai dvare įrengė patrankų liejyklą. 1860 m. miestelyje buvo 46 sodybos, rinkosi turgus, veikė žemės ūkio mokykla, alaus bravoras, 3 degtinės varyklos ir 3 smuklės.
Miestelio plėtrą paskatino 1873 m. į pietus nuo Rokiškio nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis. Nuo 19 a. Apie 1910 m. miestelyje buvo 30 parduotuvių, 16 smuklių, dirbo apie 30 amatininkų ir 2 kalvės.
1919 m. pradžioje Sovietų Rusijos karinių dalinių užimtą Rokiškį 1919 06 pradžioje išvadavo Lietuvos kariuomenė. 1920 m. Rokiškiui suteiktos miesto teisės. 20 a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje buvo malūnai, skerdykla, verpykla, milo vėlykla, lentpjūvė, betono gaminių dirbtuvė, saldainių ir šaltkalvių dirbtuvės. 1928 m. įkurta žemės ūkio mašinų gamykla. Veikė mokyklos, gimnazija, ligoninė ir biblioteka.
Nuo 1923 m. pradėtos grįsti gatvės ir klojami šaligatviai. 1931 m. atidengtas Nepriklausomybės paminklas. Apie 1930 m. veikė daugiau kaip 130 parduotuvių, 15 bankų ir kredito bei komercinių įstaigų, fabrikai ir dirbtuvės, pieninė ir amatų mokykla. Rinkosi turgus, kasmet vyko prekymečiai.
Nuo 1945 m. apylinkėse veikė Vytauto apygardos, nuo 1947 m. - Algimanto apygardos Lietuvos partizanai. Nuo 1950 m. Rokiškis - rajono centras. Sovietų okupacijos metais Rokiškyje veikė konservų, sviesto, kombinuotųjų pašarų, žemės ūkio mašinų gamyklos, siuvimo fabrikas ir kitos įmonės.
Rokiškio Alaus Daryklos Pastatas: Istorija ir Ateitis
Rokiškio rajono savivaldybė 2021 m. rugsėjo mėnesį teikė paraišką Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, prašydama finansuoti alaus daryklos avarinės būklės pašalinimą. Beveik visa reikalinga darbų atlikimui dokumentacija jau yra sutvarkyta, tačiau patvirtinimo apie skirtą finansavimą dar negauta.
R. Simanavičius informavo, kad bus atlikti buvusio alaus daryklos pastato avarinės būklės pašalinimo darbai - suremontuota, sustiprinta puvinio pažeista, nusėdusi perdangų ir stogo konstrukcija, pakeista dalinė šiferinė stogo danga, užsandarinamos pastato durys ir langų angos.
Buvusios alaus daryklos pastato paskirtis, laikui bėgant, keitėsi:
- Pirminė pastato funkcija - alaus darykla, kurioje buvo aludario butas ir gamybinės patalpos.
- Vėliau pastate įsikūrė vilnos vėlykla, karšykla ir malūnas.
- Sovietmečiu pastatas tapo Rokiškio rajono pramonės kombinatu.
- Nuo 1962 metų buvęs alaus daryklos pastatas tapo Rokiškio rajono buitiniu gyventojų aptarnavimo kombinatu, akmens apdirbimo dirbtuvėmis.
- Atkūrus nepriklausomybę, alaus daryklos pastatas buvo apleistas.
G. Kujelis pažymėjo, kad pavadinimas „Krošinskių pilaitė“ yra istoriškai neteisingas, nes realiai šis pastatas nieko bendro su kunigaikščių Krošinskių gimine neturi, nebent tik tai, kad buvo pastatytas senosios Rokiškio dvarvietės teritorijoje.
Alaus Daryklos Patalpos
Giedriaus Kujelio straipsnyje „Rokiškio alaus daryklos pastatas istorijos vingiuose“ teigiama, kad pastate buvo 13 įvairios paskirties patalpų: aludario kambarys, valdytojo kambarys, priemenė, laboratorija, koridorius, bravoras, patalpa gėrimams laikyti, salyklinė, džiovinimo patalpa ir 3 kambarių viršutinis butas su priemene.
Ar atgis begriūvantis pastatas Rokiškio dvaro teritorijoje, turėtų paaiškėti jau šiais ar ateinančiais metais. Kol kas jis bus saugomas nuo visiško sugriuvimo, tačiau, tikėtina, kad bus rasta, kaip buvusią alaus daryklą panaudoti viešosioms reikmėms.
Rokiškio Miesto Pertvarkymai
Rokiškio pertvarkymą pagal klasicistinio plano principus pirmiausia reikėtų sieti su Tyzenhauzų gimine - apie 1770 m. Tyzenhauzams nusprendus savo rezidenciją perkelti čia, buvo nutarta radikaliai pertvarkyti ir patį miestelį.
Naujieji dvaro rūmai buvo vienaaukščiai su aukštais pusrūsiais, jų tūris susidėjo iš trijų dalių, centrinė dalis turėjo mezoniną su virš jo iškeltu kupolu. Rūmų parterinį aukštą ir mezoniną jungė keturių dorėninių orderio kolonų portikas su trikampiu frontonu, keturkampiai rizalitai pažymėjo rūmų kampus.
Kas projektavo miestelį ir dvaro sodybą iki šiol nėra žinoma, tačiau skirtingi tyrėjai pateikia skirtingas versijas. Gana dažnai miestelio perstatymo ir dvaro rūmų projektavimo nuopelnai priskiriami Laurynui Gucevičiui. Kiti autoriai nurodo, kad A. Tyzenhauzas ir L. Gucevičius buvo gerai pažįstami, todėl šis galėjo rekomenduoti architektą savo sūnėnui I. Tyzenhauzui, kuris Rokiškyje ruošėsi statyti naują rezidenciją. Kita istorikų iškelta versija siejama su rūmų stilistika - vienaaukščius rūmus su mezoninu išplėtojo italas architektas Karlas Spampanis, todėl manyta, kad rūmai ne tik suprojektuoti itališkuoju stiliumi, bet ir nežinomo architekto italo.
Naujieji dvaro rūmai tarsi atkartojo kitoje kompozicinės ašies pusėje buvusio bažnyčios komplekso architektūrą, taip išryškindami kompozicijos vientisumą, pagerindami ryšį tarp dviejų pastatų bei sustiprindami kompozicinės ašies poveikį miestelio centrinei daliai.
Tačiau ryškesni pokyčiai ir tvarkymo darbai prasidėjo jau tik nepriklausomoje Lietuvoje - didėjant miesto gyventojų skaičiui 1922 m. buvo pradėtas įgyvendinti Rokiškio plėtros planas, kuriame naujos gatvės turėjo darniai susisieti su senosiomis, o 1924 m. buvo pradėta Rokiškio dvaro žemių parceliacija, kurios metu nusavintos teritorijos į pietryčius nuo centro buvo atiduotos miesto reikmėms.
Mieste imtos grįsti gatvės, 1926 m. pradėtas ir cementinių šaligatvių dėjimas - pirmiausia jie sudėti aikštėje, vėliau visose gatvėse iš eilės, o jau 1933 m. „Lietuvos aide“ buvo nurodyta, kad „sutvarkytas beveik visas senasis miestas, išskiriant Kapų rajoną, kur liko dar neišgrįstos kelios nedidelės gatvės“.
Vis dėlto, bene svarbiausias senosios miesto dalies tvarkymo akcentas buvo aikštės pertvarkymas - jos dalyje prie bažnyčios buvo įrengtas skveras su medeliais ir gėlynais, o jo viduryje 1931 m. Svarbu ir tai, kad iki karo centrinėje dalyje dominavusius medinius namus ėmė keisti mūriniai pastatai, didėjo statinių tūriai, atskirose gatvių atkarpose išryškėjo vientisas užstatymas, pabrėžiantis plano kompoziciją ir aikštės proporcijas.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindinei miestelio dominantei bažnyčiai, jau tarpukariu buvo suprastas jos išskirtinumas ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje - kaip viena įspūdingiausių bažnyčių ji buvo vertinama tiek šio laikotarpio leidiniuose, tiek periodinėje spaudoje.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pirmiausia buvo rūpinamasi miesto sutvarkymu, be to, okupavus Lietuvą, išryškėjo okupantų siekis iš pagrindų pertvarkyti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą, todėl keitėsi ir požiūris į paveldo objektus. Rokiškio dvaro sodybos pastatai atiteko tarybiniam ūkiui ir buvo menkai prižiūrimi.
Tvarkymo darbai paspartėjo tik 1952 m., kuomet į rūmus buvo įkeltas muziejus, tačiau realiai dvaro priežiūra pagerėjo tik 8 deš. pabaigoje, tam didelę įtaką turėjo ir tai, jog nuo 1979 m. visi ansamblio statiniai atiteko vienam savininkui - krašto muziejui, o tai turėjo palengvinti pastatų tvarkymą, tačiau net ir tada darbai vyko lėtai, nekokybiškai.
Paradoksali situacija susidarė dėl alaus daryklos pastato - per visą sovietmetį jis buvo saugomas kaip senieji dvaro rūmai, vadinamoji „Krošinskių pilaitė“, nes iki 1988 m. nebuvo atlikti jokie pastato tyrimai. Nors statinys turėjo respublikinės reikšmės paminklo statusą, tačiau realių veiksmų jį apsaugoti nebuvo imtasi - pastatas priklausė Buitinio gyventojų aptarnavimo dirbtuvėms, kurios be projektų ir leidimų atliko daugybė pertvarkymų.
Geriausiai prižiūrimas paveldo objektas Rokiškyje buvo bažnyčios kompleksas, didžiausią įtaką tam darė išskirtinė ansamblio architektūra, jo vertinimas atsispindėjo ir realiuose tvarkymo bei apsaugos darbuose.
1954 m. buvo parengtas Rokiškio miesto generalinis planas. Jame planuota tik gyvenamoji zona be geležinkelio stoties gyvenvietės, pramonės ir transporto teritorijų. Miestas numatytas plėsti į rytus bei vakarus - planuojamoje teritorijoje suformuoti 6 nauji kvartalai, juose numatyta statyti tik sodybinius namus bei suformuoti taisyklingą gatvių tinklą.
1961 m. buvo sudarytas dar vienas generalinis planas, jame miestą numatyta plėsti pietų kryptimi - prie geležinkelio suplanuotas pramonės rajonas, prie pietinės miesto užstatymo ribos - daugiabučių rajonas, ant šios ribos - naujasis miesto centras, kuriame turėjo iškilti daugiaaukštis administracinis pastatas, paštas, daugiabučių gyvenamųjų namų masyvas, prekybos centras, kultūros namai ir kitos administracinės įstaigos, plane numatytas taisyklingas gatvių tinklas, atitinkantis vietovę ir senojo planavimo tradiciją.
Pastatų Administravimo Paslaugos Rokiškyje
Rokiškyje veikia įmonės, teikiančios pastatų administravimo paslaugas:
- UAB „DOMUS SERVICE” teikia kompleksines ir dalines pastatų administravimo, inžinerinių tinklų priežiūros, valymo ir aplinkos tvarkymo paslaugas. Įmonė vykdo nuolatinį pastatų būklės stebėjimą, energijos sąnaudų stebėjimą bei atlieka užsakovų poreikių analizę.
- UAB "ADMI“ - įmonė, teikianti visas pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. Bendrovėje dirba ilgametę patirtį sukaupę savo srities profesionalai, nuolat keliantys kvalifikaciją ir neatsiliekantys nuo naujovių.
- Civinity Namai - vienos didžiausių statinių priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ dalis, teikianti daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje.
| Įmonė | Teikiamos Paslaugos | Papildoma Informacija |
|---|---|---|
| UAB „DOMUS SERVICE” | Pastatų administravimas, inžinerinių tinklų priežiūra, valymas, aplinkos tvarkymas | Nuolatinis pastatų būklės ir energijos sąnaudų stebėjimas |
| UAB "ADMI“ | Visos pastatų administravimo ir priežiūros paslaugos | Ilgametę patirtį sukaupę profesionalai |
| Civinity Namai | Daugiabučių namų administravimas ir priežiūra | Dalis „Civinity“ grupės Baltijos šalyse |