Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property, pranc. propriété intellectuelle) - tai teisinė sąvoka, nurodanti į protinio darbo rezultatą, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės. Pramoninė nuosavybė saugo tai, kas yra nauja, pažangu ir skatina konkurenciją.
Pramoninė nuosavybė yra svarbi verslo nematerialaus turto dalis, tačiau asmuo, kuris jį sukuria, paprastai neturi teisių į tą turtą be registracijos. Todėl įregistravęs pramoninės nuosavybės objektą jo savininkas įgyja turtines teises (išradimo ar dizaino atveju - ir neturtines) ir jos saugomos tam tikrą laikotarpį. Registravimo procedūra kiekvienoje valstybėje yra reglamentuojama įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis.
Kiekvienoje valstybėje yra pramoninės nuosavybės teisių tarnyba: Lietuvoje - tai VPB, kitose šalyse gali būti vadinama kitaip, pvz., intelektinės nuosavybės, patentų ar prekių ženklų tarnyba, tačiau iš principo tai tarnyba, kuri turi valstybės suteiktus įgaliojimus registruoti ir informuoti visuomenę apie saugomus pramoninės nuosavybės objektus, suteikti galimybę su jais susipažinti.
Anot p. Mickienės, prieš registraciją derėtų pagalvoti apie rinkas, kuriose planuojama plėtoti verslą, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas ir laiku užregistruoti naują verslą rinkoje išskiriantys objektai. Lietuvai, kaip ES narei, labai palanki nuosavybės registracija ES: viena registracijos paraiška galima įgyti į ją teises visose 28 ES šalyse.
Kodėl svarbu registruoti intelektinę nuosavybę?
Kas nutinka, jei teisės į pramoninę nuosavybę nėra registruotos? „Pramoninės nuosavybės teisėje galioja principas „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Pats registracijos faktas patvirtina teisės atsiradimą laike ir savininko išimtines teises į tai.
Pramoninės nuosavybės įstatymai iš esmės saugo tai, kas nauja. Visuomenės pažangai aktualu tai, kas nauja, kas padaro verslą tam tikrame etape išskirtiniu, patraukliu ir reikalingu.
Registracija pradedama nuo paraiškos padavimo. Asmuo, kuris siekia išradimo patento, prekių ženklo ar dizaino registracijos, paraiškos padavimo metu turėtų būti įsitikinę, kad jis sukūrė kažką naujo, kad nepasinaudojo kito asmens jau anksčiau sukurtu ar naudojamu pramoninės nuosavybės objektu, kad nepažeidžia visuomenės interesų, nepagrįstai neapriboja konkurencijos.
Todėl padavus paraišką įregistruoti prekių ženklą, dizainą ar išradimą atliekama jos ekspertizė ir nustatoma, ar pramoninės nuosavybės objektai yra registruotini ir saugomi įstatymais. „Registracija leidžia labai paprastai įrodyti ir apginti savo teises į anksčiau sukurtą pramoninės nuosavybės objektą, nes ne visada aiškus faktas, kada išradimas, prekių ženklas ar dizainas buvo sukurtas ar pradėtas naudoti, tačiau, kai viskas įregistruota - klausimų nekyla“, - sako p.
Kiekvienas verslas savo pramoninės nuosavybės registraciją dažniausiai pradeda kreipdamasis į savo nacionalinę tarnybą (Lietuvoje - VPB), tačiau, jei lietuviška įmonė nori vykdyti savo verslą ir kitose šalyse, brautis į užsienio rinką be registruoto ženklo, dizaino ar patentuoto išradimo apsaugos yra labai pavojinga.
Jei, prekei išpopuliarėjus, įmonė su savo produktu išeis į kitas rinkas neužregistravusi savo naujo verslo identifikatoriaus, pramoninės nuosavybės teisių į juos, tokiu atveju, p. „Be registracijos bus sunku apsiginti ir įrodyti, kad toks įmonės produktas atsirado pirmasis.
VPB duomenimis, vidutiniškai kas 5 darbo minutės gaunama nauja paraiška ar prašymas, susiję su pramoninės nuosavybės objekto registravimu. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo VPB įregistruoti 9.054 nacionaliniai ir Europos patentai, 75.200 nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai, 695 nacionaliniai ir tarptautiniai dizainai. 2016 m.
Pavyzdys iš Lietuvos: "Grill London" restorano atvejis
Minsko centre gruodžio 7 dieną ruošiamasi atidaryti „Grill London“ restoraną - jo iškaba ir konceptas atrodo lygiai taip pat kaip Lietuvoje veikiančių šio pavadinimo restoranų. Vienas iš „Grill London“ akcininkų „Delfi“ komentavo, kad Baltarusijoje prekės ženklas naudojamas neteisėtai, jau kreiptasi į teisininkus.
Kaip žinia, „Grill London“ restoranų tinklas įkurtas Lietuvoje. Aiškėja, kad restorano tokiu pačiu pavadinimu ir konceptu atsiradimas lietuviams akcininkams buvo nemaloni naujiena. „Visų pirma, noriu pabrėžti, kad jokios veiklos Baltarusijoje nevykdome ir dėl savaime suprantamų priežasčių šioje valstybėje jos neplanuojame. Informacija apie mūsų restoranų tinklo prekinio ženklo neteisėtą panaudojimą mus pasiekė prieš kelias dienas“, - „Delfi“ komentavo vienas iš akcininkų Eimantas Navikauskas.
Jis nurodė, kad visa turima informacija apie šį atvejį perduota teisininkams, tačiau daug vilčių išsikovoti teisingumo jis nedėjo. „Visi suprantame, jog galimybės teisiškai pažaboti tokius neteisėtus veiksmus Baltarusijoje yra labai miglotos“, - pastebėjo jis.
„Grill London“ restoranai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, juose siūlomi mėsos, jūros gėrybių ir kiti patiekalai. Iš viso Lietuvoje yra 16 restoranų, juos valdo skirtingos lietuviškos bendrovės. Taip pat vienas restoranas yra Latvijoje, jį valdo šioje šalyje įkurta įmonė.
Advokatė paaiškino, kokie šansai neleisti naudoti prekės ženklo Kaip saugomas prekės ženklas ir autorinės teisės, komentare „Delfi“ paaiškino „Triniti Jurex“ vadovaujanti partnerė ir intelektinės nuosavybės teisės komandos vadovė Vilija Viešūnaitė.
Pasak jos, prekių ženklo apsauga yra teritorinio pobūdžio - tai reiškia, kad jis saugomas tik ten, kur registruotas arba yra gerai žinomas ar turi reputaciją. O štai autorių teisės saugomos neribojant apsaugos teritorija.
„Šiuo atveju galėtų būti taikoma tiek prekių ženklo apsauga, tiek ir autoriaus teisių apsauga atskiriems restorano vidaus, iškabos ar reklamos elementams. Tačiau jeigu pats prekių ženklas Baltarusijoje registruotas nebuvo, teisių į šį prekių ženklą įgyvendinimas yra ypač apsunkintas. Yra didelė tikimybė, kad ieškinys dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo būtų atmestas“, - svarstė advokatė.
Bendrąja tvarka ginčas dėl prekių ženklo naudojimo, pasak jos, turėtų būti pradėtas Baltarusijos teisme.
„Net jeigu ir pavyktų gauti teigiamą sprendimą, gali kilti sunkumų su jo vykdymu - vykdymo procedūrą reikėtų atlikti Baltarusijoje, kur ieškovo, Lietuvos įmonės, teisių gynimas šiuo metu, tikėtina, nebūtų prioritetas“, - pastebėjo teisininkė.
Istorijų, kai priešiškose Lietuvai valstybėse neteisėtai naudojami lietuviams priklausantys prekės ženklai, būta ir daugiau.
Prekių ženklų registracija
Parama verslui intelektinės nuosavybės apsaugai
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (VPB), kuris koordinuoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) įgyvendinamą Mažų ir vidutinių įmonių fondo projektą, praneša, kad nuo šiandien, rugsėjo 16 d., vėl priimamos paraiškos dėl išlaidų, susijusių su intelektinės nuosavybės...
Čekiui 1 (išankstinio nustatymo paslauga „IP Scan“) ir Čekiui 2 (prekių ženklai ir dizainas) papildomai skirta daugiau per 1,6 mln. Eur, tad bendras jų biudžetas viršijo 25 mln. Eur. Čekiui 3 (išradimų patentai) skirta daugiau kaip 250.000 Eur, o bendras biudžetas sudaro per 4 mln.
„Labai smagu skelbti tokias žinias, nes intelektinė nuosavybė yra viena svarbiausių modernaus verslų turto formų, todėl jos apsauga gali būti lemiamas veiksnys siekiant tvaraus augimo ir konkurencingumo tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. VPB koordinuoja ES intelektinės nuosavybės tarnybos Mažų ir vidutinių įmonių fondo projektą. Jis truks iki 2024 m.
2024 m. pirmąjį pusmetį paraiškas čekiams gauti pateikė 796 Lietuvos įmonės - 26% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023-aisiais. 2023 m. Parama pasinaudoti gali MVĮ, taip pat ir savarankiškai dirbantieji. Pernai 94% visų gautų paraiškų sudarė paraiškos dėl prekių ženklų ir dizaino registracijos išlaidų kompensavimo.
Statistika
| Metai | Nacionaliniai ir Europos patentai | Nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai | Nacionaliniai ir tarptautiniai dizainai |
|---|---|---|---|
| 2017 m. sausio 1 d. | 9.054 | 75.200 | 695 |
tags: #restorano #intelektine #nuosavybe