Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių.
Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?
Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.
Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra.
Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti.
Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.
Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.
Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje pasisakė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu Actio Pauliana gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas.
Nagrinėjamu atveju skolininkas, kurio sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra ginčijamos pagal CK 6.66 straipsnį, yra ieškovė, tretieji asmenys - atsakovės UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“.
Tuo tarpu atsakovės UAB „Remco LT“ ir atsakovo V. V. 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. sudaryti tarpusavio skolų įskaitymo aktai negali būti vertinami kaip skolininko su trečiaisiais asmenimis sudaryti sandoriai CK 6.66 straipsnio prasme.
Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „PETROCHEMA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Debitus“.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas ir 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. balandžio 24 d. nutartimis patikslintas UAB „PETROCHEMA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d.).
Vilniaus apygardos teisme 2020 m. birželio 26 d. gautas pareiškėjų žemės ūkio bendrovės (toliau - ŽŪB) Panoterių ūkis, UAB O. K. Romsaas ir ko, UAB „Palomenės ūkis“, Jonavos rajono ŽŪB „Portulaka“ ir Romsaas Litauen AS prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma uždrausti BUAB „PETROCHEMA“ bankroto administratorei paskirstyti lėšas kreditoriams iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-595-631/2020.
Pareiškėjos nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-595-631/2020, kurioje pareiškėjos yra ieškovėmis, o atsakovėmis yra BUAB „PETROCHEMA“ ir Kooperatinė bendrovė „Blauzdžių agroservisas“; byloje sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovėms, kaip restitucijos taikymo, iš atsakovės UAB „PETROCHEMA“ pagal įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-366-431/2019 pripažintus negaliojančiais ab initio pajų perleidimo sandorius, sudarytus tarp ieškovių ir atsakovės UAB „PETROCHEMA“.
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi BUAB ,,PETROCHEMA“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorei pavedė atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 31, 32 straipsniuose.
Taigi, bankroto administratorei yra pavesta atlikti ĮBĮ turto realizavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo veiksmus, nors Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla nėra išnagrinėta ir nėra baigtas formuoti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Jei lėšos bus paskirstytos, pareiškėjos neteks galimybės patenkinti savo reikalavimų, atsiradusių po civilinės bylos pabaigos, tokiu būdu pažeidžiant jų interesus, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-595-631/2020 (ankstesnis Nr. e2-2024-608/2018) atmetė ieškovių ŽŪB Panoterių ūkis, UAB O. K. Romsaas ir ko, UAB „Palomenės ūkis“, Jonavos rajono ŽŪB „Portulaka“ ir Romsaas Litauen AS ieškinį.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-366-431/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino iš dalies ir bylą dėl dalies reikalavimų perdavė nagrinėti iš naujo.
Civilinė byla dėl grąžintų nagrinėti reikalavimų nėra išnagrinėta iš esmės, todėl teismas vertino nesant pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Pareiškėjų teiginiai grindžiami išimtinai tik jų samprotavimais, byloje nėra objektyvių duomenų, jog bankroto administratorė būtų pradėjusi BUAB „PETROCHEMA“ lėšų skirstymą jos kreditoriams.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikė duomenų, jog kreipėsi į bankroto administratorę ir informavo apie nagrinėjamą civilinę bylą bei būsimus reikalavimus, nors prašyme nurodo, jog bankroto administratoriui nesuteikiama teisė skirstyti lėšas kreditoriams, kol nėra išnagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos neįrodė, jog bankroto administratorė, žinodama apie pareiškėjų nurodytą nagrinėjamą civilinę bylą, BUAB „PETROCHEMA“ lėšas skirsto jos kreditoriams.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2014 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 teismas pabrėžė, kad atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas taip pat turi būti vertinamas atsižvelgiant į visų patvirtintų kreditorių interesus bei vertinant pagrindinį įmonės bankroto tikslą kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai nėra patvirtinti BUAB „PETROCHEMA“ bankroto byloje, todėl pareiškėjų prašymo tenkinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų BUAB „PETROCHEMA“ kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, teises ir teisėtus interesus.
tags: #restitucijos #taikymas #is #bankrutuojancios #bendroves #turto