Konfiskacija baudžiamojoje teisėje yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su bausme. Tarptautiniu mastu nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskaciją reglamentuoja Europos Tarybos 1990 m. konvencija Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Lietuvoje įsigaliojo 1995 m.). Ši konvencija yra vienas iš pagrindinių tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu.
Turto konfiskacija Lietuvoje
Lietuvoje 1918-40 m., pagal Baudžiamąjį statutą (1920 m. pataisos), buvo nustatyta viso turto konfiskacija už dalyvavimą ginkluotame sukilime. Baudžiamasis statutas nustatė ir specialią konfiskaciją, kai valstybės žinion galėjo būti paimami uždrausti gaminti, parduoti, platinti, turėti ar laikyti daiktai, taip pat galėjo būti sunaikinami ar valstybės nuosavybėn paimami daiktai, skirti nusikalstamai veikai atlikti.
Pagal Žemės reformos įstatymą (1922; 1925, 1933 pataisos), buvo leista atimti žemę iš asmenų, kurie tarnavo priešo (bermontininkų, Lenkijos ir kitų) kariuomenėje ar kitaip veikė prieš Lietuvos nepriklausomybę. Muitinių įstatymas (1924) nustatė kontrabandos, kai kuriais atvejais - ir jos gabenimo priemonių konfiskaciją. Akcizų ir finansinių monopolių įstatyme (1934) nustatyta, kad konfiskacija taikoma neleistinai gaminamiems ir laikomiems monopoliniams gaminiams ir prekėms bei gaminiams ir prekėms, kuriems taikomi akcizai, t. p.
Sovietinės okupacijos metais, pagal Lietuvoje galiojusį Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą (nuo 1961 Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas), konfiskacija dažniausiai buvo taikyta asmenims, nuteistiems už valstybinio ir visuomeninio turto vagystes. Nuo 1954 m. turto konfiskacijos atvejų labai sumažėjo. Tai buvo taikoma tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus ir tik kaip papildoma bausmė. 1961 m. Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas numatė bendrąją turto konfiskaciją. Nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio pradžios daugėjant valstybinio ir visuomeninio turto vagysčių, Kodekse daugėjo turto konfiskaciją numatančių straipsnių (daugiau kaip 40).
Konfiskacija buvo 2 rūšių: viso nuteistajam priklausančio turto konfiskacija (pilnutinė konfiskacija) ir dalies jam priklausančio turto konfiskacija (dalinė konfiskacija). Be turto konfiskacijos, kaip bausmės rūšies, baudžiamajame kodekse buvo nustatyta ir speciali konfiskacija - nusikaltimo įrankių, priemonių, pinigų, kitų vertybių, gautų ar įgytų nusikaltimo būdu. Kodekse buvo įvardyta, kas yra nekonfiskuotinas turtas - būtini nuteistajam ir jo išlaikomiems asmenims drabužiai, skalbiniai, avalynė, baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys; gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, priklausantys kolūkiečių ar valstiečių kiemui, žemės ūkio inventorius, sėkla sėjai, nenuimtas derlius, vienintelė karvė arba telyčia, o jų nesant - vienintelė ožka, avis ar kiaulė, t. p. pašaras liekantiems ūkyje gyvuliams iki ganymo sezono; gamybos priemonės, reikalingos profesiniam nuteistojo darbui; maisto produktai ir pinigai, reikalingi nuteistojo išlaikomiems asmenims 3 mėnesiams, t. p.
Pagal 2000 m. Baudžiamąjį kodeksą (įsigaliojo 2003 m.), konfiskuotinu turtu laikomi nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai. Teismas konfiskuoja daiktus, perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti, panaudotus darant nusikalstamą veiką, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir materialinę vertę turinčius kitus daiktus. Iš kitų fizinių ar juridinių asmenų konfiskuotinas turtas konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Turtas konfiskuojamas, jei jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti ir įgydami turtą jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, t. p. jiems perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei šis asmuo (turto savininkas) turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų arba kitų fizinių ar juridinių asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Administracinėje teisėje konfiskacija gali būti pagrindinė ir papildoma nuobauda. Teismui paskyrus šią bausmę valstybės nuosavybėn pereina bet koks daiktas, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo priemonė arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios gautos padarius administracinės teisės pažeidimą.
Šaunamieji ginklai, kiti medžioklės įrankiai ir šaudmenys negali būti konfiskuojami iš asmenų, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Konstituciniai turto konfiskavimo aspektai
Konstituciniai turto konfiskavimo aspektai apima aktualias konstitucines vertybes, principus ir turto konfiskavimo mechanizmus jų kontekste. Taip pat svarbu turto konfiskavimo proporcingumas: materialinis ir procesinis aspektai.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos procesiniai reikalavimai turto konfiskavimui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos procesiniai reikalavimai turto konfiskavimui yra esminiai užtikrinant teisingą procesą.
Turto konfiskavimas tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje
Turto konfiskavimas tarptautinėje teisėje yra reglamentuojamas įvairiais tarptautiniais susitarimais, įskaitant:
- 1988 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“
- 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija „Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo“
- 2000 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą
- 2003 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją
Šios konvencijos skatina valstybių bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui ir veiksmingiau su juo kovoti. Konvencijos išsamiai reglamentuoja tarptautinio bendradarbiavimo principus teisinės pagalbos, ekstradicijos, baudžiamojo persekiojimo ir nuteistųjų asmenų perdavimo srityse, taip pat nusikalstamu būdu įgyto turto ir pajamų konfiskavimą ir areštą, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo formas bei kitus su šios Konvencijos praktiniu įgyvendinimu susijusius klausimus.
Pinigų plovimo prevencija
Pinigų plovimas - tai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas ir (ar) operacijų atlikimas siekiant nuslėpti tokio turto kilmę. Kovai su pinigų plovimu buvo priimtos Jungtinių Tautų 1989 m. įkurtos finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, toliau - FATF) rekomendacijos, 2000 m. gruodžio 13 d. Palerme priimta Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau - Palermo konvencija), 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre priimta Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau - Strasbūro konvencija), 2005 m. gegužės 3 d.
Efektyvus pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymas tiesiogiai susijęs su „neavarių“ pinigų realiais legalizavimo mastais, „nes statistiniai duomenys ne visada atspindi tikrąjį pinigų plovimo mastą“. Jeigu kredito, finansų ir kitų subjektų sistemos bus neapsaugotos nuo pinigų plovimo, ši teritorija taps patraukli ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams pinigų plovėjams.
Pinigų plovimo prevencijos priemonės apima:
- Kliento tapatybės nustatymą
- Įtartinų operacijų pranešimą
- Grynųjų pinigų deklaravimą
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniuose įstatymuose nustatyta, jog pinigų plovimo pirminiu nusikaltimu gali būti bet kuri veika, apibrėžta Baudžiamajame kodekse, t. y. neskirstoma pagal veikos pobūdį ar sunkumą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų plovimo prevencijos priemonių palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie pinigų plovimo prevencijos priemonių reglamentavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje:
| Šalis | Įtartinų operacijų sustabdymo terminas | Pinigų plovimo reglamentavimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 5 darbo dienos | LR BK 216 str. |
| Latvija | Iki 40 dienų | Latvijos Respublikos BK 195 str. |
| Estija | Iki 30 dienų | Estijos Respublikos BK 394 str. |
tags: #europos #konvencija #del #nusikalstamu #budu #igito