Žemaitija nuo seno garsėjo meile gamtai, medžiui, akmeniui. Niekur kitur, tik Skuodo ir Kretingos rajonuose, nerasite tiek daug unikalių gamtos ir žmogaus sukurtų muziejų bei sodų po atviru dangumi. Šią vasarą savo kelionėms po Lietuvą rinkitės neatrastus Žemaitijos kampelius - Kretingos ir Skuodo rajonus.
Apie Mosėdį, ypatingą jo aplinką ir greta esančias nepaprastas žmonių traukos vietas sutiko plačiau papasakoti Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Mosėdis: Akmenų Karalystės Pradžia
Nors Mosėdžio istorija siekia XIII a., miestelis be gydytojo V.Into (1925-2007 m.) tikrai nebūtų toks, koks yra dabar. Stulbinanti „akmenų sostinės“ istorija, pasak seniūnės, prasidėjo jaunam gydytojui Vaclovui pagal paskyrimą atvykus dirbti į Mosėdį.
Kaip jam pavyko šis, iš pažiūros titaniškas, darbas ir kokį paveldą V.Intas paliko ateities kartoms, sutiko papasakoti Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Pasak J.Ažondenienės, šiai didžiai ir įstabiai asmenybei rūpėjo ne tik žmogaus kūnas, bet ir siela, todėl jo darbai stebina ir teikia džiaugsmo kiekvienam, apsilankiusiam Mosėdyje.
Pasak seniūnės, pirmąjį pakelės akmenį į ligoninės kiemą V.Intas atvežė dviračiu, grįždamas iš apsilankymo pas sergančius miestelėnus. V.Intas ne tik pats nepaliaujamai dirbo miestelio labui, bet ir įkvėpė aplinkinius.
„Pastarąjį jis rado tokį, kokie buvo dauguma XX a. šeštojo dešimtmečio provincijos miestelių. Vietiniai gyveno ūkiškai, augino gyvulius ir ne itin rūpinosi savo aplinkos puoselėjimu, švaros palaikymu, estetika. Vienintelis apylinkių išskirtinumas - gausybė įvairiausių formų riedulių. Būtent į juos ir atkreipė dėmesį jaunas gydytojas, nors aplinkiniai akmenyje matė tik nereikalingą daiktą ar statyboms tinkamą elementą“, - pasakoja J.Ažondenienė.
„Palaipsniui įdomių formų rieduliai nugulė ligoninės kieme - čia Vaclovas kūrė gražią, estetišką aplinką. Po to atėjo eilė kitoms miestelio vietoms - šviesuolio atvežti akmenys „dygo“ Bartuvos upės slėnyje. Be to, mėgęs keliauti gydytojas iš svečių kraštų parsiveždavo įvairios retos augmenijos, kurią sodindavo Mosėdyje. Taip formavosi jo puoselėjamas ir prižiūrimas parkas, šiuo metu apimantis kone visą miestelio teritoriją. Medžiai, krūmai, akmenys Vaclovo vizijų ir kruopštaus darbo dėka tapo bendra kompozicija. Jo atvežti retų rūšių paukščiai kėlė susižavėjimą ir mažiems, ir dideliems“, - prisimena ji.
„Jo dėka vietos gyventojai pradėjo organizuoti talkas, puošdavo ir gražindavo savo aplinką. Be to, jis išmokė gyventojus elementarios estetikos. Netvarkingus, apsileidusius mosėdiškius V.Intas subardavo, tačiau tuo pačiu kvietė tvarkytis, dovanodavo šluotas. Būtent jis išmokė gyventojus puošti savo sodybas“, - sako Mosėdžio seniūnė.
Pasak jos, žmonės rodė entuziazmą, nes pamatė Vaclovo darbų rezultatus, jautė jo užsidegimą, skleidžiamą gėrį, diegiamą meilę gamtai ir harmoningam gyvenimui.
„Tuo pačiu šis šviesuolis niekada nesireklamuodavo, nemėgo didžiuotis savo darbais, buvo nepaprastai kuklus ir nesusireikšminęs. Vis dėlto, kasdienybėje rodyta jo lyderystė nepalikdavo abejingų“, - teigia J.Ažondenienė.
Moterį iki šiol stebina V.Into organizaciniai sugebėjimai, mokėjimas suburti žmones konkretiems tikslams.
„Jo darbas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas. Įsivaizduokite, kokių organizacinių gabumų reikėjo norint 40 tonų riedulį pargabenti ir įkomponuoti miestelio erdvėje. Tik subūręs žmones, pasitelkęs įvairių organizacijų techniką jis galėjo įgyvendinti savo svajones. V.Into įžiebta bendruomeniškumo tradicija išliko ir po jo mirties - miestelio žmonės ir organizacijos stengiasi bendromis jėgomis puoselėti ir išsaugoti jo palikimą. Šiandieniniame, karo kontekste, stiprios bendruomenės poreikis, parodyta vienybė taip pat kaip niekada reikalinga. Juk ateitis priklauso ne individui, ne vienam žmogui o mums visiems“, - įsitikinusi ji.
Mosėdžio puoselėtojo V.Into visas gyvenimas buvo susijęs su akmeniu.
„Jis yra ne tik parko, bet ir muziejaus įkūrėjas, sodybos puoselėtojas. Jo dėka atrastos ir senovės šventvietės. Jam buvo svarbu išlaikyti tai, ko civilizacija dar nesugriovė. Ne veltui Akmenų gatvė (taip ji ir vadinasi) veda į V.Into sodybą - gydytojas buvo kategoriškai prieš tai, kad kelias į jo namus būtų išasfaltuotas. Akmenų tema, bendri interesai V.Intą suvedė ir su netoliese gyvenusiu V.Orvidu, su kuriuo Mosėdžio šviesuolis bendraudavo“, - pasakoja J.Ažondenienė.
1979 m., Vaclovui Intui inicijavus, buvo įkurtas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, kurio direktoriumi paskirtas pats gydytojas. Valstybė suteikė finansavimą muziejaus išlaikymui ir plėtrai, iki tol gydytojas nuosavomis lėšomis kūrė akmenų muziejų ir Mosėdžio miestelį.
„Mosėdiškiai po šviesuolio mirties ir toliau siekia, kad jo sukurtas gamtovaizdis nepakistų. Tuo pačiu jis nuolat tobulinamas, plečiamas, atsiranda nauji objektai, pasitelkiamos modernios technologijos. Taip pat labai stipriai atnaujintas ir V.Into įkurtas muziejus, jis pritaikytas vaikams, praplėsta lauko ekspozicija, kurioje ne tik galima, bet ir kviečiama paliesti akmenis, juos apsikabinti, pajausti išskiriamą energiją. Tuo pačiu riedulių išdėstymą, pagrindines detales stengiamės palikti autentiškas“, - tikina seniūnė.
J.Ažondenienė džiaugiasi, kad tėvelio darbus tęs ir į Lietuvą grįžtanti jo dukra, kuri gyvens V.Into sodyboje.
„Be to, šio šviesuolio veikla ir toliau įkvepia kitus kūrėjus domėtis mūsų kraštu. Štai Mosėdyje 2021 m. duris atvėrė Kuršių genties istorijos muziejus, vienintelis toks Lietuvoje, įkurtas gyvosios istorijos klubo „Pilsota“ vadovo Beno Šimkaus, kuris dar labiau papildė miestelio unikalumą“, - džiaugiasi J.Ažondenienė.
Pasak jos, ne veltui Vaclovas save vadino geriausiu geologu tarp gydytojų ir geriausiu gydytoju tarp geologų.
„Jo rūpestis žmogaus fizine sveikata persipynė su noru padėti kiekvienam pažvelgti į savo sielos gelmes, atrasti kadaise nutrūkusį ryšį su gamta. V.Into vizijos iš snaudulio pakėlė ir vietos bendruomenę, priminė žmonėms esmines vertybes ir pakvietė individualizmą keisti bendrojo gėrio siekiu. Neabejoju, kad visi, nutarę atvykti į Mosėdį, šio kūrėjo idėjas priims kaip kažką labai sava ir artima, nes tai - bendražmogiškos vertybės, peržengiančios tautines, geografines, kalbines sienas“, - įsitikinusi Mosėdžio seniūnė.
Vaclovo Into akmenų muziejus
Orvidų Sodyba: Menininko Dvasios Išraiška
Jeigu akmenų sostinėje Mosėdyje muziejų įsteigė gydytojas Vaclovas Intas, tai Kretingos rajono Orvidų sodybą-muziejų sukūrė vienuolis pranciškonas Vilius Orvidas. Akmenų sostinės Mosėdžio kaimynystėje rymo nedidelis Gargždelės kaimas.
Nedideliame Gargždelės kaime esanti sodyba primena trikampį su Dievo akimi. Toks ir buvo jos kūrėjo sumanymas, kuomet sovietmečiu jis į tėvų namus pradėjo vežti akmenis, milžiniškus kelmus ir keistus gamtos kūrinius ar technikos padargus.
Čia meniškos sielos V. Orvidas kūrė ir ieškojo savęs. Jo dirbtuvės - tarsi ką tik paliktos tokios, kokios buvo, o sodybos paslaptinguose užkaboriuose vis dar gyva paties Viliaus dvasia.
Sodyba žmogaus rankomis ir pačios gamtos sukurta taip, kad tobulai tinka ir savęs paieškoms, ir kaip ramybės oazė, ir kaip ideali kinematografinė dekoracija patiems neįtikėčiausiems filmams kurti.
Krikščioniškuosius siužetus ir simbolius jis interpretuoja savaip; jo darbuose itin išryškėja akmens forma, spalva, struktūra. Dar sovietmečiu ši sodyba buvo gerai žinoma Lietuvoje ir už jos ribų. Dabar, Viliui Orvidui iškeliavus Anapilin, čia įsteigtas privatus muziejus.
Pasak ne vieno Lietuvos menininko, ilgalaikių šios sodybos išsaugojimo tendencijų, deja, nesama, ir kažin ar ji tvarkoma taip, kaip jos ateitį regėjo brolis Gabrielius.
Būta minčių, kad čia derėtų leisti apsigyventi vienuoliams pranciškonams arba sodybą perimti valstybei: tokio lygio meno kūriniai turį priklausyti visiems.
Kurdamas savo darbus, Vilius Orvidas negalvojo, jog jo darbo vaisių po kurio laiko vyks žiūrėti žmonės iš įvairių šalių. Šie kūriniai buvo jo filosofinių minčių išraiška, materialus jo dvasinių ieškojimų įsikūnijimas.
Savo skulptoryste jis gelbėjo tai, ką dar buvo galima išgelbėti: didžiulius Žemaitijos akmenis - nuo suskaldymo ir pavertimo medžiaga keliams grįsti; buities reikmenis iš melioruojant griaunamų kaimo sodybų - nuo išmetimo kaip niekam nereikalingus.
Orvidų sodyba
Žemaitijos Traukos Trikampis
Žemaičiai nuo seno garsėjo meile gamtai, medžiui, akmeniui. Niekur kitur, tik Skuodo ir Kretingos rajonuose, nerasite tiek daug unikalių gamtos ir žmogaus sukurtų muziejų bei sodų po atviru dangumi. Važiuojantys į Mosėdį gali užsukti ir į ne per toliausiai esančias dvi unikalias vietas.
Net neabejoju, kad apsilankę šiame trikampyje pailsėsite ir kūnu, ir siela“, - išvysti dar galbūt neregėtą Žemaitiją kviečia J.Ažondenienė.
Viena jų - garsioji Orvidų sodyba. Ji nuo Mosėdžio nutolusi vos 12 kilometrų. Mosėdis ir Orvidų sodyba turi ne tik panašumų, tačiau pasižymi ir išskirtinumais. Jeigu Mosėdyje galima išvysti akmenis, išdėliotus tam tikra tvarka, tai Orvidų sodyboje jūs išvysite daugybę unikalių akmens skulptūrų“, - aplankyti šią sodybą kvietė seniūnė.
Dar vienas išskirtinis turistų traukos objektas, esantis per gerą pusvalandį kelio nuo Mosėdžio, yra unikalus ir didžiausias Europoje 16 ha plotą apimantis Japoniškas sodas.
„Šis sodas įsikūręs Kretingos rajone. Jo įkūrėjas - gydytojas Šarūnas Kasmauskas, kuris šio objekto puoselėjimui negaili nei jėgų, nei laiko. Japoniškame sode galima išvysti įspūdingą bonsų medelių kolekciją, sakuras, tvenkinius ir daugybę kitų unikalių dalykų“, - pasakoja ji.
Pasak Jolantos, šis nuostabus sodas pradėtas kurti 2007-aisiais, o dabar jis sutraukia minias lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
„Taigi, Mosėdis, Orvidų sodyba ir Japoniškas sodas sudaro tam tikrą turistų traukos trikampį.
Praktinė Informacija Lankytojams
Su vienu bilietu aplankysite net keturis muziejus-sodus, kurie paliks neišdildomus įspūdžius bei norą pamatyti dar daugiau.
Bilietus galite įsigyti: www.aplankykkretinga.lt, www.infoskuodas.lt
Muziejų Adresai ir Darbo Laikas:
- Orvidų sodyba-muziejus
- Darbo laikas: II - VII 10 - 19 val.
- Adresas: Plungės g. 18, Gargždelės k., Kretingos r.
- Telefonas: +37061328624, +37068816207
- Svetainė: www.orvidusodyba.lt
- Japoniškas sodas
- Darbo laikas: I - VII 10 - 21 val.
- Adresas: Sodų g., Mažučių k., Kretingos r.
- Telefonas: +37061618530, +37060605756
- Svetainė: www.japangarden.lt
- Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus
- Darbo laikas: I-VII 10 -20 val.
- Adresas: Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo r.
- Telefonas: +37044051124, +37066951667 +37044076291
- Svetainė: www.akmenumuziejus.lt
- Gydytojo Vaclovo Intos sodyba
- Darbo laikas: I-VII 10 -20 val.
- Adresas: Akmenų g.
Išvados
Žemaitijos parkai susiję su kūrybingomis asmenybėmis. Jeigu akmenų sostinėje Mosėdyje muziejų įsteigė gydytojas Vaclovas Intas, tai Kretingos rajono Orvidų sodybą-muziejų sukūrė vienuolis pranciškonas Vilius Orvidas.
O jei įspūdžių vis dar maža - tiesiog privalu nuvykti į Japonišką sodą, įsikūrusį Mažučių kaime, Kretingos rajone.Būdami Lietuvoje pasijusite it Tekančios Saulės šalyje - gydytojo Šarūno Kasmausko sukurtoje grožio, harmonijos ir tylos oazėje.
Kretingos rajonas žemėlapyje
tags: #respublikinis #vaclovo #into #akmenu #muziejus #orvidu